versija spausdinimui
(0)
Pagal naujausią ataskaitą, kurią parengė Europos politikos centras Freiburge, Vokietija per dvidešimt metų gavo daugiausiai naudos iš bendros valiutos euro įvedimo. Tuo tarpu Italijai ir Prancūzijai poveikis buvo neigiamas.
Dėl euro įvedimo per 1999 - 2017 metų laikotarpį teigiamas poveikis Vokietijai siekė beveik 1,9 trilijono eurų.
Remiantis pranešimu „20 euro metų: nugalėtojai ir pralaimėtojai“, Vokietija ir Nyderlandai yra vienintelės dvi šalys, kurios gavo labai daug naudos iš bendros valiutos. Vokietijoje per du dešimtmečius kiekvienam gyventojui teko po papildomai 23 tūkstančius eurų, o Nyderlanduose - po 21 tūkstantį eurų.
Pradiniu laikotarpiu Graikija taip pat gavo labai daug naudos iš euro, tačiau 2011 metais kilusi skolų krizė gerokai pablogino šios valstybės padėtį. Nepaisant to, graikams tenkanti nauda iš bendros valiutos buvimo siekia du milijardus eurų, o tai reiškia, kad per dvidešimt metų papildomai kiekvienam Graikijos gyventojui teko po 190 eurų.
Be Vokietijos ir Nyderlandų, kitoms euro zonos šalims bendra valiuta atnešė neigiamą poveikį. Didžiausi pralaimėtojai - tai Portugalija, Prancūzija ir Italija. Šiose šalyse pajamos vienam gyventojui sumažėjo atitinkamai keturiasdešimt tūkstančių, penkiasdešimt šešiais tūkstančiais ir septyniasdešimt keturiais tūkstančiais eurų. Prancūzijos ir Italijos atveju, t.y. antroji ir trečioji šalis pagal euro zonos gyventojų skaičių, bendras neigiamas euro poveikis siekė 3,6 ir 4,3 trilijono eurų.
Dėl euro įvedimo per 1999 - 2017 metų laikotarpį teigiamas poveikis Vokietijai siekė beveik 1,9 trilijono eurų.
Remiantis pranešimu „20 euro metų: nugalėtojai ir pralaimėtojai“, Vokietija ir Nyderlandai yra vienintelės dvi šalys, kurios gavo labai daug naudos iš bendros valiutos. Vokietijoje per du dešimtmečius kiekvienam gyventojui teko po papildomai 23 tūkstančius eurų, o Nyderlanduose - po 21 tūkstantį eurų.
Pradiniu laikotarpiu Graikija taip pat gavo labai daug naudos iš euro, tačiau 2011 metais kilusi skolų krizė gerokai pablogino šios valstybės padėtį. Nepaisant to, graikams tenkanti nauda iš bendros valiutos buvimo siekia du milijardus eurų, o tai reiškia, kad per dvidešimt metų papildomai kiekvienam Graikijos gyventojui teko po 190 eurų.
Be Vokietijos ir Nyderlandų, kitoms euro zonos šalims bendra valiuta atnešė neigiamą poveikį. Didžiausi pralaimėtojai - tai Portugalija, Prancūzija ir Italija. Šiose šalyse pajamos vienam gyventojui sumažėjo atitinkamai keturiasdešimt tūkstančių, penkiasdešimt šešiais tūkstančiais ir septyniasdešimt keturiais tūkstančiais eurų. Prancūzijos ir Italijos atveju, t.y. antroji ir trečioji šalis pagal euro zonos gyventojų skaičių, bendras neigiamas euro poveikis siekė 3,6 ir 4,3 trilijono eurų.