versija spausdinimui
(0)
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų kovo mėnesį buvo minus 6. Palyginti su vasario mėnesiu jis sumažėjo 2 proc. punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: mažiau gyventojų tikėjosi šalies ekonomikos augimo ir nedarbo lygio mažėjimo per artimiausius metus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 15 proc. punktų. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei prieš metus šalies ekonominės padėties vertinimas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis sumažėjo nuo 45 iki 21 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos materialinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius metus Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 56 iki 41 procento.
Kovo mėnesį 31 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 22 – kad pablogėjo, o 47 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 25 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 20 – pablogėjimo. Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 26 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 41 – kad pablogėjo, o 31 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Kovą penktadalis gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, trečdalis prognozavo pablogėjimą, o 41 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais. Mažiau gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo, pesimistiškiau vertino savo galimybes sutaupyti, taip pat daugiau miestiečių prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą.
Kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumenko 3 proc. punktais. Rodiklio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo pesimistiškesnis galimybių sutaupyti vertinimas, taip pat daugiau kaimo gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą, mažiau – bedarbių skaičiaus mažėjimą.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 15 proc. punktų. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei prieš metus šalies ekonominės padėties vertinimas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis sumažėjo nuo 45 iki 21 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos materialinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius metus Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 56 iki 41 procento.
Kovo mėnesį 31 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 22 – kad pablogėjo, o 47 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 25 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 20 – pablogėjimo. Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 26 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 41 – kad pablogėjo, o 31 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Kovą penktadalis gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, trečdalis prognozavo pablogėjimą, o 41 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais. Mažiau gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo, pesimistiškiau vertino savo galimybes sutaupyti, taip pat daugiau miestiečių prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą.
Kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumenko 3 proc. punktais. Rodiklio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo pesimistiškesnis galimybių sutaupyti vertinimas, taip pat daugiau kaimo gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą, mažiau – bedarbių skaičiaus mažėjimą.