versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per spalio mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija Europoje ūgtelėjo. Lietuvoje, tiek mėnesinis, tiek metinis pramonės produkcijos prieaugis buvo pats didžiausias Europos sąjungoje.
Per antrą rudens mėnesį pramonės produkcija euro zonoje ir Europos sąjungoje paaugo po 0.2 procento. Bendroje valiutos zonoje užfiksuotas prieaugis atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Rugsėjį euro zonoje pramonės produkcijos kritimas siekė 0.6 procento, o Europos sąjungoje - 0.4 procento.
Lietuvoje per spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys pakilo net 7.4 procento, o rugsėjį krito 3.3 procento.
Euro zonoje per antrą rudens mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo vienu procentu, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.4 procento, tarpinių prekių - 0.2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių nepakito, o energijos smuktelėjo 1.7 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 0.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.6 procento, tarpinių ir kasdieninio vartojimo - po 0.3 procento, o energijos susitraukė 1.4 procento.
Per spalio mėnesį pramonės produkcija labiausiai šoktelėjo mūsų šalyje bei Slovėnijoje (2.5 procento), tuo tarpu didžiausias kritimas fiksuotas Suomijoje (2.6 procento) ir Graikijoje (1.5 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis spalį, palyginus su rugsėju, euro zonoje padidėjo nuo 0.8 iki 1.2 procento, kai laukta, jog metinis prieaugis sieks tik 0.7 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis ūgtelėjo nuo 1 iki 1.3 procento, o Lietuvoje spalį fiksuotas 9.2 procento metinis pramonės produkcijos pakilimas, kai mėnesį prieš tai fiksuota, kad per metus šis rodiklis smuktelėjo 0.4 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus kapitalo prekių produkcija paaugo 3.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 1.2 procento, o ilgalaikio vartojimo - nepakito. Tuo tarpu tarpinių prekių gamyba smuko 0.4 procento, o energijos - 3.1 procento. Europos sąjungoje per metus kapitalo prekių gamyba paaugo 3.3 procento, kasdieninio vartojimo - 1.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių ūgtelėjo 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.1 procento, o energijos gamyba smuko 1.7 procento.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija šoktelėjo mūsų valstybėje ir Airijoje (6.1 procento), tuo tarpu labiausiai krito Kroatijoje (2.4 procento) ir Latvijoje (1.9 procento).
Per antrą rudens mėnesį pramonės produkcija euro zonoje ir Europos sąjungoje paaugo po 0.2 procento. Bendroje valiutos zonoje užfiksuotas prieaugis atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Rugsėjį euro zonoje pramonės produkcijos kritimas siekė 0.6 procento, o Europos sąjungoje - 0.4 procento.
Lietuvoje per spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys pakilo net 7.4 procento, o rugsėjį krito 3.3 procento.
Euro zonoje per antrą rudens mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo vienu procentu, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.4 procento, tarpinių prekių - 0.2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių nepakito, o energijos smuktelėjo 1.7 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 0.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.6 procento, tarpinių ir kasdieninio vartojimo - po 0.3 procento, o energijos susitraukė 1.4 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis spalį, palyginus su rugsėju, euro zonoje padidėjo nuo 0.8 iki 1.2 procento, kai laukta, jog metinis prieaugis sieks tik 0.7 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis ūgtelėjo nuo 1 iki 1.3 procento, o Lietuvoje spalį fiksuotas 9.2 procento metinis pramonės produkcijos pakilimas, kai mėnesį prieš tai fiksuota, kad per metus šis rodiklis smuktelėjo 0.4 procento.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija šoktelėjo mūsų valstybėje ir Airijoje (6.1 procento), tuo tarpu labiausiai krito Kroatijoje (2.4 procento) ir Latvijoje (1.9 procento).