versija spausdinimui
(0)
Per pirmą šių metų rudens mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje fiksuotas pramonės apimčių nuosmukis, be to, Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė ir per metų laikotarpį.
Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1.1 procento. Prognozuota, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai 0.4 procento. Tai jau trečias kartas per pastaruosius keturis mėnesius kai smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Europos sąjungoje per pirmą rudens mėnesį pramonės produkcija krito 0.2 procento, o mūsų šalyje - net 3.1 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis atitinkamai paaugo 0.8 ir 1.3 procento.
Per rugsėjį euro zonoje energijos gamyba smuktelėjo 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 0.7 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o kapitalo prekių gamyba pakilo 0.3 procento. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito vienu procentu, energijos - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0.6 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o kapitalo prekių gamyba paaugo 0.1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija pirmą rudens mėnesį paaugo Danijoje (2.8 procento), Airijoje (2.2 procento) ir Olandijoje (1.2 procento), tuo tarpu daugiausiai smuko Latvijoje (3.3 procento), mūsų šalyje ir Portugalijoje (2.8 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos apimčių pokytį, tai rugsėjį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje prieaugis sumažėjo nuo 1.1 iki 0.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.3 iki 1.1 procento, o Lietuvoje apskritai minimą mėnesį užfiksuota, kad per metus pramonės produkcija susitraukė 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo trimis procentais.
Per metus euro zonoje kapitalo prekių produkcija paaugo 2.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.6 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba susitraukė 0.3 procento, energijos - 1.4 procento, o ilgalaikio vartojimo krito 2.5 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo 2.4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.8 procento, tarpinių prekių - 0.2 procento, tačiau energijos gamyba per metus krito vienu procentu, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonė labiausiai paaugo Airijoje (9.4 procento), Lenkijoje (penkiais procentais) ir Danijoje, kur ūgtelėjo 4.3 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Maltoje (5.3 procento), Kroatijoje (2.6 procento) ir Olandijoje (2.3 procento).
Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu, pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1.1 procento. Prognozuota, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai 0.4 procento. Tai jau trečias kartas per pastaruosius keturis mėnesius kai smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Europos sąjungoje per pirmą rudens mėnesį pramonės produkcija krito 0.2 procento, o mūsų šalyje - net 3.1 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis atitinkamai paaugo 0.8 ir 1.3 procento.
Per rugsėjį euro zonoje energijos gamyba smuktelėjo 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 0.7 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o kapitalo prekių gamyba pakilo 0.3 procento. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito vienu procentu, energijos - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 0.6 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o kapitalo prekių gamyba paaugo 0.1 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos apimčių pokytį, tai rugsėjį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje prieaugis sumažėjo nuo 1.1 iki 0.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.3 iki 1.1 procento, o Lietuvoje apskritai minimą mėnesį užfiksuota, kad per metus pramonės produkcija susitraukė 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo trimis procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonė labiausiai paaugo Airijoje (9.4 procento), Lenkijoje (penkiais procentais) ir Danijoje, kur ūgtelėjo 4.3 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Maltoje (5.3 procento), Kroatijoje (2.6 procento) ir Olandijoje (2.3 procento).