versija spausdinimui
(1)
Pasaulio ekonomikoje skolos lygis yra aukštesnis nei buvo iki paskutinės finansų krizės, o tai gali lemti lūžio pasikartojimą, įspėja Amerikos ekonomistas ir knygos „Juoduoji gulbė“ autorius Nassim Taleb.
„Palyginti su prieš krizę buvusiu laikotarpiu, skolų struktūra iš esmės pasikeitė - Amerikos vartotojai ėmė grąžinti skolas, o vyriausybės ir įmonių skolos padidėjo“ - pažymėjo jis.
Vis dėlto, jo nuomone, šiandien bendra skolų našta yra didesnė, o skolos augimas buvo nuo 2009 metų vykstančio bumo biržoje vienas iš skatinamųjų veiksnių, nes įmonės ir bankai savo akcijas supirkinėjo tam didžiąja dalimi panaudodami naujas skolas. Tuo tarpu dėl beveik nulinių palūkanų normų vyriausybės pateko į iliuziją, kad jos skolinasi nemokamai. Kai jų skolinimosi poreikiai taps pernelyg dideli, jos arba turės priimti aukštesnes palūkanų normas arba spausdinti pinigus, teigė Nassim Taleb.
„JAV iškilusi grėsmė patekti į skolų spiralę. Tai panašu į finansinę piramidę, kuri paremta tuo, kad jūs turite skolintis, kad sumokėtumėte ankstesniems kreditoriams“ - įspėja ekonomistas.
Tuo tarpu, be oficialių įsiskolinimų, vyriausybės turi ir kitus įsipareigojimus, kurių turi laikytis, o tai reiškia, kad yra paslėptos skolos. Nassim Taleb nesitiki, jog bus valstybių nemokumo banga, tačiau, jo nuomone, norėdamos sumažinti skolos naštą, jos stengsis didinti infliaciją ir tai gali lengvai tapti nebekontroliuojama.
Pasak jo, nekilnojamojo turto sektorius bus pirmasis, kuris nukentės dėl aukštesnių palūkanų, o tada smūgio sulauks akcijų rinka. Esant aukštoms palūkanų normoms, didelės akcijų vertės negali išlikti, aiškina ekonomistas. Jo nuomone, nuo patekimo į įsiskolinimo spiralę, pasaulį gali apsaugoti tik sveikas ekonomikos augimas (t.y. toks, kuris neparemtas skolos didinimu) ir nedidelė infliacija.
„Jei šie veiksniai nebus kartu, esame pasmerkti. Ekstremalių scenarijų rizika yra didesnė nei 2007 metais“ - reziumavo ekonomistas ir knygos „Juoduoji gulbė“ autorius Nassim Taleb.
„Palyginti su prieš krizę buvusiu laikotarpiu, skolų struktūra iš esmės pasikeitė - Amerikos vartotojai ėmė grąžinti skolas, o vyriausybės ir įmonių skolos padidėjo“ - pažymėjo jis.
Vis dėlto, jo nuomone, šiandien bendra skolų našta yra didesnė, o skolos augimas buvo nuo 2009 metų vykstančio bumo biržoje vienas iš skatinamųjų veiksnių, nes įmonės ir bankai savo akcijas supirkinėjo tam didžiąja dalimi panaudodami naujas skolas. Tuo tarpu dėl beveik nulinių palūkanų normų vyriausybės pateko į iliuziją, kad jos skolinasi nemokamai. Kai jų skolinimosi poreikiai taps pernelyg dideli, jos arba turės priimti aukštesnes palūkanų normas arba spausdinti pinigus, teigė Nassim Taleb.
„JAV iškilusi grėsmė patekti į skolų spiralę. Tai panašu į finansinę piramidę, kuri paremta tuo, kad jūs turite skolintis, kad sumokėtumėte ankstesniems kreditoriams“ - įspėja ekonomistas.
Tuo tarpu, be oficialių įsiskolinimų, vyriausybės turi ir kitus įsipareigojimus, kurių turi laikytis, o tai reiškia, kad yra paslėptos skolos. Nassim Taleb nesitiki, jog bus valstybių nemokumo banga, tačiau, jo nuomone, norėdamos sumažinti skolos naštą, jos stengsis didinti infliaciją ir tai gali lengvai tapti nebekontroliuojama.
Pasak jo, nekilnojamojo turto sektorius bus pirmasis, kuris nukentės dėl aukštesnių palūkanų, o tada smūgio sulauks akcijų rinka. Esant aukštoms palūkanų normoms, didelės akcijų vertės negali išlikti, aiškina ekonomistas. Jo nuomone, nuo patekimo į įsiskolinimo spiralę, pasaulį gali apsaugoti tik sveikas ekonomikos augimas (t.y. toks, kuris neparemtas skolos didinimu) ir nedidelė infliacija.
„Jei šie veiksniai nebus kartu, esame pasmerkti. Ekstremalių scenarijų rizika yra didesnė nei 2007 metais“ - reziumavo ekonomistas ir knygos „Juoduoji gulbė“ autorius Nassim Taleb.
