versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, Europoje bei mūsų šalyje bedarbystės rodiklis per rugsėjo mėnesį nepakito.
Praėjusį mėnesį minimas rodiklis euro zonoje siekė 8.1 procento (mažiausias lygis nuo pat 2008 metų lapkričio), Europos sąjungoje - 6.7 procento, o Lietuvoje sudarė 6.2 procento. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog bendroje valiutos zonoje bedarbystė per pirmą rudens mėnesį išliks nepakitusi.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 8.9 procento, Europos sąjungoje - 7.5 procento, o mūsų šalyje - 6.9 procento.
Rugsėjį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.574 milijonai žmonių, iš kurių 13.153 mln. - euro zonoje. Palyginus su rugpjūčiu, darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje sumažėjo 35 tūkstančiais, bendroje valiutos zonoje - dviem tūkstančiais, o Lietuvoje šis rodiklis nepakito ir siekė devyniasdešimt tūkstančių. Tuo tarpu per metus bedarbių mūsų šalyje sumažėjo dešimt tūkstančių žmonių, euro zonoje - 1.309 mln., o Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo 1.793 milijonais asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių per pirmą šių metų rudens mėnesį mažiausia bedarbystė išliko Čekijoje (2.3 procento) ir Vokietijoje bei Lenkijoje, kur sudarė po 3.4 procento. Didžiausia ji išlieka Graikijoje (19 procentų) ir Ispanijoje (14.9 procento).
Per metus bedarbystė smuktelėjo visose Europos sąjungos šalyse išskyrus Estija, kur šis rodiklis nepakito. Didžiausias nuosmukis fiksuotas Kipre (nuo 10.2 iki 7.4 procento), Kroatijoje (nuo 10.5 iki 8.2 procento) ir Graikijoje (nuo 20.9 iki 19 procentų).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per rugsėjį euro zonoje ir Europos sąjungoje nepakito ir siekė atitinkamai 16.8 ir 14.9 procento, o Lietuvoje pakilo nuo 12.2 iki 12.6 procento, t.y. iki tokio lygio, kuris buvo prieš metus. Praėjusių metų rugsėjį jaunimo bedarbystės lygis euro zonoje siekė 18.3 procento, o Europos sąjungoje - 16.5 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe, remiantis Eurostat duomenimis, per praėjusį mėnesį buvo Čekijoje ir Vokietijoje - po 6.3 procento, o didžiausia - Graikijoje (37.9 procento) ir Ispanijoje (34.3 procento).
Praėjusį mėnesį minimas rodiklis euro zonoje siekė 8.1 procento (mažiausias lygis nuo pat 2008 metų lapkričio), Europos sąjungoje - 6.7 procento, o Lietuvoje sudarė 6.2 procento. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog bendroje valiutos zonoje bedarbystė per pirmą rudens mėnesį išliks nepakitusi.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 8.9 procento, Europos sąjungoje - 7.5 procento, o mūsų šalyje - 6.9 procento.
Rugsėjį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.574 milijonai žmonių, iš kurių 13.153 mln. - euro zonoje. Palyginus su rugpjūčiu, darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje sumažėjo 35 tūkstančiais, bendroje valiutos zonoje - dviem tūkstančiais, o Lietuvoje šis rodiklis nepakito ir siekė devyniasdešimt tūkstančių. Tuo tarpu per metus bedarbių mūsų šalyje sumažėjo dešimt tūkstančių žmonių, euro zonoje - 1.309 mln., o Europos sąjungoje šis rodiklis smuktelėjo 1.793 milijonais asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių per pirmą šių metų rudens mėnesį mažiausia bedarbystė išliko Čekijoje (2.3 procento) ir Vokietijoje bei Lenkijoje, kur sudarė po 3.4 procento. Didžiausia ji išlieka Graikijoje (19 procentų) ir Ispanijoje (14.9 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per rugsėjį euro zonoje ir Europos sąjungoje nepakito ir siekė atitinkamai 16.8 ir 14.9 procento, o Lietuvoje pakilo nuo 12.2 iki 12.6 procento, t.y. iki tokio lygio, kuris buvo prieš metus. Praėjusių metų rugsėjį jaunimo bedarbystės lygis euro zonoje siekė 18.3 procento, o Europos sąjungoje - 16.5 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe, remiantis Eurostat duomenimis, per praėjusį mėnesį buvo Čekijoje ir Vokietijoje - po 6.3 procento, o didžiausia - Graikijoje (37.9 procento) ir Ispanijoje (34.3 procento).