versija spausdinimui
(0)
Penktadienį paskelbti svarbūs euro zonos infliacijos duomenys. Rugsėjį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, bendras kainų lygis padidėjo 2,1 proc., t. y. šiek tiek virš tikslinės 2 proc. ECB ribos.
Visgi bazinė infliacija siekė vos 0,9 proc. ir neatitiko analitikų prognozių (1,1 proc.). Rinkos dalyvių reakcija buvo vienareikšmiška – brango daugumos valstybių skolos vertybiniai popieriai. Pavyzdžiui, 10 metų trukmės Vokietijos valstybės obligacijų pajamingumas mažėjo maždaug 5 baziniais punktais - nuo 0,52 proc. iki 0,47 procento.
Visiškai priešinga linkme judėjo Italijos obligacijų kaina – šalies valdžiai patvirtinus didesnį išlaidavimą negu prognozuota, 10 metų skolos pajamingumas kilo net 0,25 proc. iki 3,14 procento. Potencialus išlaidų didinimas yra itin jautri tema, kadangi Italijos valstybės skola šiemet sudarys 130 proc. nuo BVP, kai ES leistinas santykis yra 60 procentų.
Šią savaitę investuotojų dėmesio akiratyje bus penktadienį skelbiami JAV darbo rinkos duomenys. Prognozuojama, kad rugsėjį privačiame sektoriuje buvo sukurta 185 tūkst. naujų darbo vietų, o bendras nedarbo lygis mažės iki 3,8 procento.
Visgi bazinė infliacija siekė vos 0,9 proc. ir neatitiko analitikų prognozių (1,1 proc.). Rinkos dalyvių reakcija buvo vienareikšmiška – brango daugumos valstybių skolos vertybiniai popieriai. Pavyzdžiui, 10 metų trukmės Vokietijos valstybės obligacijų pajamingumas mažėjo maždaug 5 baziniais punktais - nuo 0,52 proc. iki 0,47 procento.
Visiškai priešinga linkme judėjo Italijos obligacijų kaina – šalies valdžiai patvirtinus didesnį išlaidavimą negu prognozuota, 10 metų skolos pajamingumas kilo net 0,25 proc. iki 3,14 procento. Potencialus išlaidų didinimas yra itin jautri tema, kadangi Italijos valstybės skola šiemet sudarys 130 proc. nuo BVP, kai ES leistinas santykis yra 60 procentų.
Šią savaitę investuotojų dėmesio akiratyje bus penktadienį skelbiami JAV darbo rinkos duomenys. Prognozuojama, kad rugsėjį privačiame sektoriuje buvo sukurta 185 tūkst. naujų darbo vietų, o bendras nedarbo lygis mažės iki 3,8 procento.