versija spausdinimui
(0)
Buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje tradiciškai trumpai panagrinėsime prieš tai neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, East West Agro, K2 LT, Linda Nektar ir MADARA Cosmetics . Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis. Tiek Linas, tiek Vilniaus degtinė iki šiol vis dar nepateikė savo praėjusio ketvirčio veiklos ataskaitų.
Pažvelgę į pateiktos lentelės stulpelius su praėjusio ketvirčio pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad šiuo atveju itin daug raudonos spalvos, kuri simbolizuoja kritimą. Pajamų kritimą fiksavo vienuolika iš dvidešimt devynių įmonių, o EBITDA pelno - net aštuoniolika. Prieš metus pajamų kritimas buvo dvylikoje atvejų, o EBITDA pelno - trylikoje. Per pirmą šių metų ketvirtį tarp analizuojamų Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrovių, pajamų kritimą užfiksavo dešimt, o pelno - aštuonios.
Bendra pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo teigiama ir per metus paaugo, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo dar gerokai labiau neigiama. Padėtis pablogėjo tarp pramonės šakos atstovių, alkoholinių gėrimų gamintojų, be to, gerokai labiau neigiama tapo paslaugų narių EBITDA pelnų pokyčių mediana, tačiau štai pajamų išliko teigiama ir pakilo, finansų sektoriaus narių pelnų pokyčių mediana procentine išraiška taip pat jau su minuso ženklu, o energetikos sektoriaus atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos nors ir išliko neigiamos, bet procentine išraiška neigiami rodikliai jau mažesni. Kalbant apie tris Baltijos šalis, faktiškai visai trimis atvejais padėtis pablogėjo.
Per antrą šių metų ketvirtį labiausiai suprastėjo INVL Technology, Lietuvos šaldytuvų gamintojos Snaigės, Kauno energijos, Linda Nektar ir alaus, giros gamintojos Gubernijos veiklos rezultatai. Tuo tarpu priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Utenos trikotažas, kelionių organizatorius Novaturas, kompanija iš Latvijos HansaMatrix, statybų milžinė iš Lietuvos Panevėžio Statybos Trestas ir Latviškos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics.
Kalbant apie apskaičiuotas EBITDA maržų medianas, tai bendra per metus krito nuo keturiolikos procentų iki 11,1 procento, be to, sumažėjo ir apskaičiuotos visos kitos šio rodiklio medianos išskyrus alkoholinių gėrimų gamintojus, kur EBITDA pelningumo mediana paaugo per metus nuo 12,4 iki 12,7 procento.
Bendrai per metus minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo šešios įmonės, o net aštuoniolikos smuktelėjo. Didžiausias EBITDA maržas šįkart sugeneravo INVL Baltic Farmland, INVL Technology, Lietuvos energijos gamyba bei Amber Grid. Tuo tarpu nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara ir Kauno energijos EBITDA marža buvo su minuso ženklu. Prieš metus irgi dviejų analizuojamų bendrovių šis pelningumo rodiklis buvo neigiamas.
ROA arba turto grąžos atveju, bendra mediana per metus smuktelėjo, tiesa, ketvirtį prieš tai ji buvo dar žemesnė. Pabrėžiame, kad visai kitais atvejais apskaičiuotos minimo rodiklio medianos per metus taipogi susitraukė, o alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos sektoriaus atstovių ROA medianos netgi tapo neigiamos.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo turto grąžos rodiklius tarp analizuojamų kompanijų kilstelėjo aštuonios, o net dvidešimt vienu atveju fiksuotas kritimas. Nemažos dalies bendrovių, t.y. net devynių (Arco Vara, Gubernijos, Kauno energijos, Linda Nektar, LITGRID, Panevėžio Statybos Tresto, Skano Group, Snaigės ir Trigon Property Development) ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus jų buvo šešios. Didžiausiu ROA rodikliu šįkart gali pasigirti Latvijos kompanija MADARA Cosmetics, kurios atveju jis siekė net 10,5 procento, tiesa, prieš metus jis buvo dar didesnis. Novaturo minimas rodiklis per metus smuktelėjo nuo šešių procentų iki 5,9 procento, tačiau irgi buvo tarp didžiausių.
Kalbant apie šiuo metu esančius rinkos vertės rodiklius, tai P/E, P/BV ir P/S bendros medianos yra žemos ir panašios į Lenkijos WIG20 ir Baltijos OMX Baltic Benchmark GI indeksų atstovių analogiškus bendrus medianinius rinkos vertės rodiklius. Tarp trijų Baltijos šalių kukliausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais pasižymi Latvijos įmonės.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimt vienos įmonės, kuri analizuojama šioje apžvalgoje, atpigo daugiau nei pusės, t.y. aštuoniolikos akcijos. Tad nieko nuostabaus, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra su minuso ženklu. Per visus praėjusius metus nuvertėjo penkiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo nežymiai teigiama. Labiausiai per 2018 metus atpigo analizuojamų Estijos bendrovių akcijos, tuo tarpu labiausiai ūgtelėjo alkoholinių gėrimų gamintojų rinkos vertės.
Tarp visų įmonių daugiausiai šiais metais pabrango iš biržos besitraukiančios Gubernijos akcijos, kurių vertė pašoko net daugiau nei dvigubai. Lino kapitalizacija per minimą laikotarpį pakilo apie trisdešimt procentų. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė puikiai visiems žinoma Snaigė, kurios veiklos rezultatai pablogėjo, na o jos akcijų vertė per šiuos metus jau susitraukė net 44,3 procento. Daugiau nei penktadaliu krito Skano Group ir Linda Nektar kapitalizacija.
Po to kai šių metų pradžioje OMX Vilnius indeksas pasiekė savo piką, po to sekė konsolidacija, na o dabar indeksas smunka jau antrą mėnesį iš eilės ir artėja prie augimo kanalo apatinės ribos, kuri tikėtina bus testuojama ir tada paaiškės tolimesnė jo kryptis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek RSI, tiek MACD rodikliai sugeneravo pardavimo signalus.
OMX Tallinn indeksas yra panašioje padėtyje kaip ir mūsų biržos. Jo rekordinė vertė užfiksuota kovo mėnesį, po to jis po truputi ėmė leistis žemyn ir artėja prie augimo kanalo apatinės dalies. Po šio lygio testavimo paaiškės tolimesnė indekso kryptis. Šiuo atveju tiek RSI, tiek MACD rodo kritimą.
Po konsolidacinio periodo OMX Riga indeksas smunka trečią mėnesį iš eilės, be to, du indikatoriai, t.y. RSI ir MACD, jau sugeneravo pardavimų signalus.
Snaigės akcijų kaina gegužę pro apatinę dalį ištrūko iš horizontalaus konsolidacinio kanalo, kas yra neigiamas reiškinys, bei pajudėjo žemyn. Kol kas jokių aiškių šios kritimo tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
Arco vara akcijų kaina po praėjusių metų pabaigoje nepavykusio bandymo tvariai pralaužti viršutinį pasipriešinimo lygį vis dar yra korekciniame etape, t.y. korekciniame kanale ir testuoja jo apatinę dalį.
Baltika akcijų kaina gegužę pramušė prieš tai suformuotą dugną ir tuo pačiu ištrūkusi iš konsolidacinio kanalo nusileido dar žemiau. Kol kas jokių pozityvių signalų nematyti, tačiau galime sulaukti bandymo patestuoti pasipriešinimo liniją, kuri prieš tai buvo palaikymo linija.
Latvijas balzams akcijų kaina, po to kai nepavyko pralaužti pasiekto visų laikų rekordinio lygio, koreguojasi ir artėja prie to aukščiausio lygio, kuris buvo pasiektas dar prieš 2009 metų krizę.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, East West Agro, K2 LT, Linda Nektar ir MADARA Cosmetics . Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis. Tiek Linas, tiek Vilniaus degtinė iki šiol vis dar nepateikė savo praėjusio ketvirčio veiklos ataskaitų.
Pažvelgę į pateiktos lentelės stulpelius su praėjusio ketvirčio pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad šiuo atveju itin daug raudonos spalvos, kuri simbolizuoja kritimą. Pajamų kritimą fiksavo vienuolika iš dvidešimt devynių įmonių, o EBITDA pelno - net aštuoniolika. Prieš metus pajamų kritimas buvo dvylikoje atvejų, o EBITDA pelno - trylikoje. Per pirmą šių metų ketvirtį tarp analizuojamų Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrovių, pajamų kritimą užfiksavo dešimt, o pelno - aštuonios.
Bendra pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo teigiama ir per metus paaugo, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo dar gerokai labiau neigiama. Padėtis pablogėjo tarp pramonės šakos atstovių, alkoholinių gėrimų gamintojų, be to, gerokai labiau neigiama tapo paslaugų narių EBITDA pelnų pokyčių mediana, tačiau štai pajamų išliko teigiama ir pakilo, finansų sektoriaus narių pelnų pokyčių mediana procentine išraiška taip pat jau su minuso ženklu, o energetikos sektoriaus atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos nors ir išliko neigiamos, bet procentine išraiška neigiami rodikliai jau mažesni. Kalbant apie tris Baltijos šalis, faktiškai visai trimis atvejais padėtis pablogėjo.
Per antrą šių metų ketvirtį labiausiai suprastėjo INVL Technology, Lietuvos šaldytuvų gamintojos Snaigės, Kauno energijos, Linda Nektar ir alaus, giros gamintojos Gubernijos veiklos rezultatai. Tuo tarpu priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Utenos trikotažas, kelionių organizatorius Novaturas, kompanija iš Latvijos HansaMatrix, statybų milžinė iš Lietuvos Panevėžio Statybos Trestas ir Latviškos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics.
Kalbant apie apskaičiuotas EBITDA maržų medianas, tai bendra per metus krito nuo keturiolikos procentų iki 11,1 procento, be to, sumažėjo ir apskaičiuotos visos kitos šio rodiklio medianos išskyrus alkoholinių gėrimų gamintojus, kur EBITDA pelningumo mediana paaugo per metus nuo 12,4 iki 12,7 procento.
Bendrai per metus minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo šešios įmonės, o net aštuoniolikos smuktelėjo. Didžiausias EBITDA maržas šįkart sugeneravo INVL Baltic Farmland, INVL Technology, Lietuvos energijos gamyba bei Amber Grid. Tuo tarpu nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara ir Kauno energijos EBITDA marža buvo su minuso ženklu. Prieš metus irgi dviejų analizuojamų bendrovių šis pelningumo rodiklis buvo neigiamas.
ROA arba turto grąžos atveju, bendra mediana per metus smuktelėjo, tiesa, ketvirtį prieš tai ji buvo dar žemesnė. Pabrėžiame, kad visai kitais atvejais apskaičiuotos minimo rodiklio medianos per metus taipogi susitraukė, o alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos sektoriaus atstovių ROA medianos netgi tapo neigiamos.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo turto grąžos rodiklius tarp analizuojamų kompanijų kilstelėjo aštuonios, o net dvidešimt vienu atveju fiksuotas kritimas. Nemažos dalies bendrovių, t.y. net devynių (Arco Vara, Gubernijos, Kauno energijos, Linda Nektar, LITGRID, Panevėžio Statybos Tresto, Skano Group, Snaigės ir Trigon Property Development) ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus jų buvo šešios. Didžiausiu ROA rodikliu šįkart gali pasigirti Latvijos kompanija MADARA Cosmetics, kurios atveju jis siekė net 10,5 procento, tiesa, prieš metus jis buvo dar didesnis. Novaturo minimas rodiklis per metus smuktelėjo nuo šešių procentų iki 5,9 procento, tačiau irgi buvo tarp didžiausių.
Kalbant apie šiuo metu esančius rinkos vertės rodiklius, tai P/E, P/BV ir P/S bendros medianos yra žemos ir panašios į Lenkijos WIG20 ir Baltijos OMX Baltic Benchmark GI indeksų atstovių analogiškus bendrus medianinius rinkos vertės rodiklius. Tarp trijų Baltijos šalių kukliausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais pasižymi Latvijos įmonės.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimt vienos įmonės, kuri analizuojama šioje apžvalgoje, atpigo daugiau nei pusės, t.y. aštuoniolikos akcijos. Tad nieko nuostabaus, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra su minuso ženklu. Per visus praėjusius metus nuvertėjo penkiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo nežymiai teigiama. Labiausiai per 2018 metus atpigo analizuojamų Estijos bendrovių akcijos, tuo tarpu labiausiai ūgtelėjo alkoholinių gėrimų gamintojų rinkos vertės.
Tarp visų įmonių daugiausiai šiais metais pabrango iš biržos besitraukiančios Gubernijos akcijos, kurių vertė pašoko net daugiau nei dvigubai. Lino kapitalizacija per minimą laikotarpį pakilo apie trisdešimt procentų. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė puikiai visiems žinoma Snaigė, kurios veiklos rezultatai pablogėjo, na o jos akcijų vertė per šiuos metus jau susitraukė net 44,3 procento. Daugiau nei penktadaliu krito Skano Group ir Linda Nektar kapitalizacija.
Po to kai šių metų pradžioje OMX Vilnius indeksas pasiekė savo piką, po to sekė konsolidacija, na o dabar indeksas smunka jau antrą mėnesį iš eilės ir artėja prie augimo kanalo apatinės ribos, kuri tikėtina bus testuojama ir tada paaiškės tolimesnė jo kryptis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek RSI, tiek MACD rodikliai sugeneravo pardavimo signalus.
OMX Tallinn indeksas yra panašioje padėtyje kaip ir mūsų biržos. Jo rekordinė vertė užfiksuota kovo mėnesį, po to jis po truputi ėmė leistis žemyn ir artėja prie augimo kanalo apatinės dalies. Po šio lygio testavimo paaiškės tolimesnė indekso kryptis. Šiuo atveju tiek RSI, tiek MACD rodo kritimą.
Po konsolidacinio periodo OMX Riga indeksas smunka trečią mėnesį iš eilės, be to, du indikatoriai, t.y. RSI ir MACD, jau sugeneravo pardavimų signalus.
Snaigės akcijų kaina gegužę pro apatinę dalį ištrūko iš horizontalaus konsolidacinio kanalo, kas yra neigiamas reiškinys, bei pajudėjo žemyn. Kol kas jokių aiškių šios kritimo tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
Arco vara akcijų kaina po praėjusių metų pabaigoje nepavykusio bandymo tvariai pralaužti viršutinį pasipriešinimo lygį vis dar yra korekciniame etape, t.y. korekciniame kanale ir testuoja jo apatinę dalį.
Baltika akcijų kaina gegužę pramušė prieš tai suformuotą dugną ir tuo pačiu ištrūkusi iš konsolidacinio kanalo nusileido dar žemiau. Kol kas jokių pozityvių signalų nematyti, tačiau galime sulaukti bandymo patestuoti pasipriešinimo liniją, kuri prieš tai buvo palaikymo linija.
Latvijas balzams akcijų kaina, po to kai nepavyko pralaužti pasiekto visų laikų rekordinio lygio, koreguojasi ir artėja prie to aukščiausio lygio, kuris buvo pasiektas dar prieš 2009 metų krizę.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).