versija spausdinimui
(0)
ES vyriausiojo Brexit derybininko M. Barnierio pranešimas, kad susitarimas dėl Britanijos išstojimo iš bendrijos yra įmanomas ir gali būti pasiektas per artimiausias 6 – 8 savaites, vakar paskatino euro bei Britanijos svaro stiprėjimus lyginant su kitomis valiutomis, tačiau prilaikė FTSE 100 indeksą, kuris sesijos metu užfiksavo tik 0,02 proc. augimą.
Tuo tarpu kiti Europos indeksai naują prekybos savaitę pradėjo ženkliau augdami (Vokietijos DAX +0,22 proc., Stoxx Europe 600 +0,47 proc.). Didieji Amerikos indeksai pirmadienį nerado vieningos krypties (Dow Jones -0,23 proc., S&P 500 +0,19 proc.).
Optimizmą Europoje vakar paskatino naujienos iš Graikijos, kur savaitgalį šalies Premjeras A. Tsipras paskelbė apie rinkos lūkesčius patenkinusį mokesčių lengvatų paketą, kuris leis sumažinti mokestinę naštą prekybos, nekilnojamojo turto bei socialinės apsaugos sektoriuose, bei yra ruošiamas valdantiesiems ruošiantis kitais metais vyksiantiems rinkimams. A. Tsipras taip pat patikino, kad šalies biudžetas turi pakankamai pinigų užtikrinti pakankamą likvidumą bei stabilizuoti šalies obligacijų rinką pustrečių metų laikotarpiui, bei nuramino investuotojus po to, kai besivystančiose rinkose pradėjęs augti obligacijų pajamingumas atsispindėjo ir Graikijos skolos vertybinių popierių rinkoje, kur 10 m. pajamingumas nuo rugpjūčio pradžios buvo paaugęs nuo 3,8 iki daugiau nei 4,5 proc. lygio.
Premjeras pranešimų metu taip pat pasidžiaugė, kad šalis yra atgavusi tarptautinių investuotojų pasitikėjimą, bei turi galimybę vykdyti reformas, kurios leis pabaigti finansinės pagalbos Graikijai teikimą. Graikijos Athex Composite akcijų indeksas vakar augo +2,51 proc., kompensavo praėjusios savaitės kritimą ir užfiksavo geriausią dienos pokytį tarp visų Europos indeksų.
Italijos FTSE MIB vakar augo +2,3 proc., po to kai šalies Finansų Ministras G. Tria paskelbė, jog bus atidžiai stebimas šalies deficitas, siekiant skatinti šalies ekonomikos augimą, bei bus siekiama persvarstyti šalies išlaidų programą. G. Tria pabrėžė nematantis logikos išlaidų skatinimo programoje, jeigu ši šalies deficitą padidins 2 – 3 mlrd. Eur, tačiau šalis turės atseikėti 3 – 4 mlrd. Eur dėl išaugusių šalies skolos vertybinių popierių pajamingumų. Praėjusią savaitę Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas krito beveik 6 proc., iki 3 proc. ribos, po to kai Italijos valdantieji paskelbė, kad formuodami 2019 m. biudžetą laikysis ES taisyklių, kurios nustato, kad Italijos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. ribos, o vakarykštis Finansų Ministro pranešimas paskatino dar vieną Italijos 10 m. obligacijų pajamingumo kritimą iki 2,91 proc. ribos.
Augant investuotojų rizikos apetitui dėl ženklų apie apčiuopiamą progresą Brexit derybose bei normalizuotos situacijos pietų Europoje, krentantis Japonijos jenos kursas antradienio rytą 08:09 val. skatino šalies NIKKEI 225 indekso augimą +1,16 proc. Per praėjusias 2 savaites beveik 6 proc. savo vertės netekęs Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte fiksavo +0,36 proc. augimą, o Pietų Korėjos KOSPI traukėsi -0,24 proc.
Valiutų rinkos
Besiformuojant lūkesčiams, kad per artimiausius porą mėnesių bus pasiektas susitarimas Brexit derybose, EUR/GBP kursas antrą savaitę silpnėja ir šiandien ryte 08:11 val. laikėsi ties 0,88974 lygiu (-0,03 proc.). Nuo rugpjūčio pabaigoje pasiektų vienerių metų aukštumų šio kurso vertė jau yra susitraukusi beveik 2,3 proc.
EUR/USD kursas vakar augo +0,35 proc. iki 1,1594 lygio, o šiandien ryte laikėsi ties 1,16 riba.
Vieningos nuomonės valiutų rinkos neranda dėl vakar pasirodžiusių rinkimų rezultatų Švedijoje. Tradicinių partijų blokams surinkus po apylygį balsų skaičių, tačiau nesugebant užsitikrinti valdančiosios daugumos EUR/SEK kursas vakar užfiksavo +0,46 proc. augimą iki 10,513 lygio, nuo kurio nenutolo ir antradienio rytą.
EUR/RUB kursas šiandien ryte laikėsi aukščiausiame lygyje nuo 2016 m. vasario ties 81,7297 kaina, Rusijai, kaip ir kitoms besivystančioms rinkoms išgyvenant valiutos kurso kritimą. Ketvirtadienį Rusijos Centrinis Bankas vykdys susitikimą, kurio metu rinka lauks veiksmų, kuriais gali būti bandoma stabdyti šalies valiutos silpnėjimą. Šiuo metu prognozuojama, kad centrinis bankas nesiryš keisti bazinės palūkanų normos, kuri nuo kovo yra sumažinta iki 7,25 proc. lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 473 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,59 proc., Talino +0,09 proc., o Rygos krito -0,27 proc. Penktadalis dienos apyvartos sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina liko nepakitusi ties 2,04 Eur lygiu.
„Klaipėdos naftos“ akcijos krito -0,4 proc. iki 0,504 Eur lygio investuotojams neigiamai įvertinus dar penktadienį pasirodžiusius praėjusio mėnesio veiklos rezultatus. Susitraukęs likvidumas „Vilkyškių pieninės“ pozicijoje prisidėjo prie akcijos kainos kritimo -1,69 proc. iki 2,9 Eur lygio. Bendrovė vakar paskelbė apie 3 proc. augusius rugpjūčio mėnesio pardavimus.
„LHV Group“ šiandien ryte paskelbė, kad praėjusį mėnesį klientų aktyvumas pasiekė rekordinius lygius, o rugpjūčio mėnesio veiklos rezultatai atitinka metinius tikslus.
Tuo tarpu kiti Europos indeksai naują prekybos savaitę pradėjo ženkliau augdami (Vokietijos DAX +0,22 proc., Stoxx Europe 600 +0,47 proc.). Didieji Amerikos indeksai pirmadienį nerado vieningos krypties (Dow Jones -0,23 proc., S&P 500 +0,19 proc.).
Optimizmą Europoje vakar paskatino naujienos iš Graikijos, kur savaitgalį šalies Premjeras A. Tsipras paskelbė apie rinkos lūkesčius patenkinusį mokesčių lengvatų paketą, kuris leis sumažinti mokestinę naštą prekybos, nekilnojamojo turto bei socialinės apsaugos sektoriuose, bei yra ruošiamas valdantiesiems ruošiantis kitais metais vyksiantiems rinkimams. A. Tsipras taip pat patikino, kad šalies biudžetas turi pakankamai pinigų užtikrinti pakankamą likvidumą bei stabilizuoti šalies obligacijų rinką pustrečių metų laikotarpiui, bei nuramino investuotojus po to, kai besivystančiose rinkose pradėjęs augti obligacijų pajamingumas atsispindėjo ir Graikijos skolos vertybinių popierių rinkoje, kur 10 m. pajamingumas nuo rugpjūčio pradžios buvo paaugęs nuo 3,8 iki daugiau nei 4,5 proc. lygio.
Premjeras pranešimų metu taip pat pasidžiaugė, kad šalis yra atgavusi tarptautinių investuotojų pasitikėjimą, bei turi galimybę vykdyti reformas, kurios leis pabaigti finansinės pagalbos Graikijai teikimą. Graikijos Athex Composite akcijų indeksas vakar augo +2,51 proc., kompensavo praėjusios savaitės kritimą ir užfiksavo geriausią dienos pokytį tarp visų Europos indeksų.
Italijos FTSE MIB vakar augo +2,3 proc., po to kai šalies Finansų Ministras G. Tria paskelbė, jog bus atidžiai stebimas šalies deficitas, siekiant skatinti šalies ekonomikos augimą, bei bus siekiama persvarstyti šalies išlaidų programą. G. Tria pabrėžė nematantis logikos išlaidų skatinimo programoje, jeigu ši šalies deficitą padidins 2 – 3 mlrd. Eur, tačiau šalis turės atseikėti 3 – 4 mlrd. Eur dėl išaugusių šalies skolos vertybinių popierių pajamingumų. Praėjusią savaitę Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas krito beveik 6 proc., iki 3 proc. ribos, po to kai Italijos valdantieji paskelbė, kad formuodami 2019 m. biudžetą laikysis ES taisyklių, kurios nustato, kad Italijos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. ribos, o vakarykštis Finansų Ministro pranešimas paskatino dar vieną Italijos 10 m. obligacijų pajamingumo kritimą iki 2,91 proc. ribos.
Augant investuotojų rizikos apetitui dėl ženklų apie apčiuopiamą progresą Brexit derybose bei normalizuotos situacijos pietų Europoje, krentantis Japonijos jenos kursas antradienio rytą 08:09 val. skatino šalies NIKKEI 225 indekso augimą +1,16 proc. Per praėjusias 2 savaites beveik 6 proc. savo vertės netekęs Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte fiksavo +0,36 proc. augimą, o Pietų Korėjos KOSPI traukėsi -0,24 proc.
Valiutų rinkos
Besiformuojant lūkesčiams, kad per artimiausius porą mėnesių bus pasiektas susitarimas Brexit derybose, EUR/GBP kursas antrą savaitę silpnėja ir šiandien ryte 08:11 val. laikėsi ties 0,88974 lygiu (-0,03 proc.). Nuo rugpjūčio pabaigoje pasiektų vienerių metų aukštumų šio kurso vertė jau yra susitraukusi beveik 2,3 proc.
EUR/USD kursas vakar augo +0,35 proc. iki 1,1594 lygio, o šiandien ryte laikėsi ties 1,16 riba.
Vieningos nuomonės valiutų rinkos neranda dėl vakar pasirodžiusių rinkimų rezultatų Švedijoje. Tradicinių partijų blokams surinkus po apylygį balsų skaičių, tačiau nesugebant užsitikrinti valdančiosios daugumos EUR/SEK kursas vakar užfiksavo +0,46 proc. augimą iki 10,513 lygio, nuo kurio nenutolo ir antradienio rytą.
EUR/RUB kursas šiandien ryte laikėsi aukščiausiame lygyje nuo 2016 m. vasario ties 81,7297 kaina, Rusijai, kaip ir kitoms besivystančioms rinkoms išgyvenant valiutos kurso kritimą. Ketvirtadienį Rusijos Centrinis Bankas vykdys susitikimą, kurio metu rinka lauks veiksmų, kuriais gali būti bandoma stabdyti šalies valiutos silpnėjimą. Šiuo metu prognozuojama, kad centrinis bankas nesiryš keisti bazinės palūkanų normos, kuri nuo kovo yra sumažinta iki 7,25 proc. lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 473 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,59 proc., Talino +0,09 proc., o Rygos krito -0,27 proc. Penktadalis dienos apyvartos sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina liko nepakitusi ties 2,04 Eur lygiu.
„Klaipėdos naftos“ akcijos krito -0,4 proc. iki 0,504 Eur lygio investuotojams neigiamai įvertinus dar penktadienį pasirodžiusius praėjusio mėnesio veiklos rezultatus. Susitraukęs likvidumas „Vilkyškių pieninės“ pozicijoje prisidėjo prie akcijos kainos kritimo -1,69 proc. iki 2,9 Eur lygio. Bendrovė vakar paskelbė apie 3 proc. augusius rugpjūčio mėnesio pardavimus.
„LHV Group“ šiandien ryte paskelbė, kad praėjusį mėnesį klientų aktyvumas pasiekė rekordinius lygius, o rugpjūčio mėnesio veiklos rezultatai atitinka metinius tikslus.