Baltijos akcijų rinkos apžvalga

» Straipsniai » Apžvalgos
Autorius: traders.lt Data: 2018-08-31 23:45 Komentarai: (0)
Tarp Baltijos šalių biržų atstovių, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, padaugėjo tų, kurių veiklos rezultatai per praėjusį ketvirtį pablogėjo. Be to, dar vienas negatyvus reiškinys yra tai, jog nuo šių metų pradžios daugiau nei pusės iš jų akcijos atpigo.


OMX Baltic Benchmark GI

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas. Be to, iki rugsėjo pirmos dienos tiek Pieno Žvaigždės, tiek Žemaitijos Pienas nepateikė savo veiklos rezultatų ataskaitų, tad lentelėje palikti klaustukai, ir kai įmonės tai padarys, bus užpildytos atitinkamos lentelės eilutės. Tikėtina, kad abiejų veiklos rezultatai pablogėjo panašiais kaip ir kitų dviejų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų.

Pačiame minimame indekse per ketvirtį įvyko gan nemažai pokyčių. Jį apleido trys įmonės, t.y. dvi Estijos - Baltika bei Nordecon ir Latvijos atstovė HansaMatrix. Vietoj jų į indeksą pateko mūsų šalies atstovė AUGA Group, dvi estiškos įmonės Pro Kapital Grupp ir Tallinna Sadam bei kompanija iš Latvijos Latvijas Gaze.

Pažvelgus į apskaičiuotas bendras pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianas matome, jog jos per antrą šių metų ketvirtį nors ir išliko teigiamos, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, teigiami procentiniai prieaugiai gerokai susitraukė. Per praėjusį ketvirtį tarp analizuojamų įmonių ir bankų savo pajamas kilstelėjo keturiolika, na o kritimas fiksuotas vienuolikoje atvejų. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 23 ir 3, t.y. buvo akivaizdžiai pozityvesnis. Per pirmą šių metų ketvirtį santykis buvo 15 ir 10. Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per antrą šių metų ketvirtį galėjo pasigirti trylika OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, o dešimt fiksavo kritimą. Prieš metus šis santykis buvo pozityvesnis ir siekė 17 ir 8, o per pirmus tris šių metų mėnesius jis buvo gana panašus ir sudarė 12 ir 9.

Per antrą šių metų ketvirtį Baltijos šalių pramonės srityje veikiančių įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška jau tapo neigiamos, tas pats fiksuota ir tarp maisto produktų gamintojų, kur padėtis dar labiau pablogėjo, be to, Latvijos įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat jau su minuso ženklu, kas žinoma, yra neigiamas reiškinys. Paslaugų šakos narių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį išliko teigiamos, tačiau per metus sumažėjo, ir EBITDA pelnų pokyčių procentinis rodiklis jau tapo mažesnis už pajamų. Lietuvos nagrinėjamų įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška taip pat pasikoregavo žemyn, Estijos atveju tai pasakytina tik apie EBITDA pokyčių medianą, tuo tarpu finansų sektoriuje viskas buvo priešingai, tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų medianos pasistiebė į viršų.



Du bankai, kurie įeina į OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtį, t.y. Šiaulių Bankas ir LHV Group, pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus, o ypač pašoko jų pelnai. Be to, tas pats pasakytina ir apie nekilnojamo turto projektų plėtotoją iš Estijos Pro Kapital Grupp, kuri, kaip minėta, po pertraukos sugrįžo į nagrinėjamą indeksą. Tiesa, Šiaulių Banko EBITDA pelno šuolį daugiau nei du kartus lėmė netiesioginės veiklos pelnas iš subordinuotos paskolos tikrosios vertės pasikeitimo, kai prieš metus per antrą ketvirtį šioje srityje fiksuotas nuostolis. Pastebimiau savo pajamas ir pelnus kilstelėjo ir Estijos statybų įmonė Merko Ehitus, mūsų šalies pramonės atstovė Grigeo, kurios veiklos rezultatai jau pagerėjo net šeštą ketvirtį iš eilės, bei prekybą drabužiais užsiimanti Apranga. Pabrėžiame, kad visais atvejais EBITDA pelnai paaugo labiau nei pajamos.

Tačiau tuo pačiu buvo nemažai įmonių, kurių veiklos rezultatai per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebimai pablogėjo. Visų pirma tai dvi Lietuvos pieno produkcijos gamintojos, t.y. Vilkyškių pieninė ir Rokiškio Sūris (pirmojo pusmečio veiklos rezultatai). Ypač pastebimai žemyn driokstelėjo jų EBITDA pelnai, o tai yra susiję su tuo, kad pablogėjo padėtis pieno produktų rinkoje, ir pajamos krito labiau nei pardavimų savikaina. Lygiai taip pat gerokai susitraukė ir Latvijos chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra pelnas. Kaip skelbiama, tai susiję su vienkartinio pobūdžio investicinėmis išlaidomis. Ketvirtį prieš tai šios bendrovės veiklos rezultatai taip pat pablogėjo, tačiau EBITDA pelno kritimas buvo gana nedidelis. Kitos Latvijos įmonės SAF Tehnika pajamos per praėjusį ketvirtį susitraukė virš keturiasdešimt procentų, o EBITDA netgi tapo neigiama. Šiuo atveju pajamos krito labiau nei visos išlaidos. Be to, tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą per praėjusį ketvirtį taip pat fiksavo Latvijas Gaze, Linas Agro Group, Olainfarm ir Tallink Grupp.

Kaip įprasta rengiant šią apžvalgą apskaičiuoti ir EBITDA pelningumai. Paaiškėjo, jog bendra maržų mediana per praėjusį ketvirtį krito tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kas žinoma, jog nėra pozityvu. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje bei tarp maisto gamintojų ir Latvijos įmonių. Tuo tarpu paslaugų atstovių minimas pelningumo rodiklis abiem lyginamais atvejais pasistiebė, tas pats buvo finansų srityje, bei tarp nagrinėjamų Estijos atstovių. Lietuvos EBITDA maržų mediana taip pat per metus pakilo.

Tarp visų nagrinėjamų įmonių ir bankų per metus savo minimo pelningumo rodiklio prieaugiu gali pasigirti dvylika, o trylikos atveju jis smuktelėjo. Didžiausią EBITDA pelningumą sugeneravo Šiaulių Bankas, po to seka Tallinna Vesi ir Talino biržos ir tuo pačiu nagrinėjamo indekso naujokė Tallinna Sadam, kuri valdo uostą. Vienintelės SAF Tehnika minimas pelningumo rodiklis buvo su minuso ženklu, o mažiausias teigiamas maržas sugeneravo Rokiškio Sūris, Valmieras stikla skiedra ir PRFoods.

Turto grąžos arba ROA rodiklio atveju, jo bendra mediana per metus smuktelėjo nuo 1,3 iki 1,2 procento, tačiau lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, pašoko tris kartus. Ta pati tendencija fiksuota ir tarp pramonės šakos narių, tarp analizuojamų Lietuvos atstovių. Maisto produktų gamintojų ROA mediana per metus susitraukė ir netgi tapo neigiama, o Latvijos įmonių minimas pelningumo medianinis rodiklis abiem lyginamais atvejais krito. Visiškai priešinga tendencija buvo kalbant apie paslaugų atstoves, finansų sektoriaus nares bei Estijos analizuojamas įmones, kur turto grąžos mediana paaugo tiek lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, tiek su šių metų pirmu ketvirčiu.

Per metus savo ROA rodiklį tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių kilstelėjo dvylika, na o vienuolikos smuktelėjo, bei vienos įmonės šis finansinis santykinis pelningumo rodiklis nepakito. Net penkių analizuojamų įmonių (AUGA Group, PRFoods, Rokiškio Sūrio, Tallinna Sadam ir Valmieras stikla skiedra) turto grąža per praėjusį ketvirtį buvo su minuso ženklu. Prieš metus tokių kompanijų buvo tik dvi. Tuo tarpu Silvano Fashion Group ROA per praėjusį ketvirtį buvo didžiausia ir siekė 8,5 procento, tačiau per metus susitraukė. Taip pat didesnes turto grąžas sugeneravo Apranga, Olympic Entertainment Group.

Pažvelgus į šiuo metu esamus analizuojamų įmonių ir bankų rinkos vertės rodiklius (P/E, P/BV ir P/S), jų bendros medianos yra iš ties gana žemos. Tarp šalių kukliausiais minimais medianiniais rinkos vertės rodikliais pasižymi Lietuvos ir Latvijos atstovės.

Pažvelgus į tą lentelės stulpelį, kuris rodo, kaip nuo šių metų pradžios pakito analizuojamo indekso atstovių rinkos vertės, matome, kad yra gan daug raudonos spalvos, na o bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra su minuso ženklu, kai per visus praėjusius metus buvo su pliuso ženklu. Per šiuos 2018 metus tarp nagrinėjamų dvidešimt septynių OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, daugiau nei pusės, t.y. šešiolikos akcijos atpigo, kai per visus praėjusius metus tokiu buvo tik aštuoni, t.y. perpus mažiau. Labiausiai nuvertėjo Latvijos įmonių bei pramonės atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, tuo tarpu tiek paslaugų šakos narių, tiek finansų sektoriaus atstovių akcijų kainų pokyčių medianos šiais metais yra teigiamos.

Latvijos bendrovės SAF Tehnika rinkos vertė šiais metais susitraukė net 45,7 procento, arba labiausiai, kai per visus praėjusius metus ji pašoko daugiausiai. Be to, beveik ketvirtadaliu atpigo kitos šios šalies atstovės Valmieras stikla skiedra akcijos, beveik aštuoniolika procentų krito Tallink Grupp kapitalizacija. Tuo tarpu labiausiai tarp analizuojamų įmonių ir bankų per 2018 metus pakilo PRFoods vertė, t.y. kiek daugiau nei ketvirtadaliu, Telia Lietuva nuosavybės vertybinių popierių kaina paaugo beveik penkiolika procentų.


PRFoods akcijų kaina gegužės mėnesį ištrūko iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį ir kiek pasikoregavo, na po to sulaukėme savotiškos konsolidacijos fazės, kuri tęsiasi iki šiol ir po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.




Šių metų pavasarį Telia Lietuva akcijų kaina pakilo iki naujo rekordinio lygio, po ko sulaukėme savotiško konsolidacinio periodo, kuris tęsiasi iki šiol, be to, akcijų kaina ir toliau išlieka virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, kuris šiuo metu tapo palaikymo lygiu.




Paaiškėjo, jog Merko Ehitus akcijų kainos pakilimas virš ilgalaikio pasipriešinimo lygio pavasario pradžioje buvo netvarus reiškinys, t.y. akcijų kaina jau yra nusileidusi žemiau šio lygio, bei tiek MACD, tiek RSI indikatoriai sugeneravo pardavimų signalus.




SAF Tehnika akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Be to, pasiekėme prieš augimo fazę buvusį lygį, kurį dabar testuojame. Tai labai svarbus momentas. Jei pavyks išlikti virš šio palaikymo lygio, tuomet galime sulaukti atšokimo, tačiau jeigu vis dėl tai nepavyks, tuomet nuosmukio fazė ir toliau gali prasitęsti.




Valmieras stikla skiedra akcijų kaina šiuo metu testuoja horizontalaus konsolidacinio kanalo apatinę ribą, kas yra labai svarbus momentas. Jei ji atlaikys, tuomet sulauksime atšokimo, na o jeigu vis gi ji bus tvariai pralaužta, tuomet tikėtinas tolesnis akcijų kainos kritimas.




Tallink Grupp akcijų kaina balandį ištrūko iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį, be to, dar keli bandymai sugrįžti atgal į kanalą buvo nesėkmingi, ir akcijų kaina dar kiek smuktelėjo žemyn. Padidėjo rizika, kad galime sulaukti didesnės korekcijos.





Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
 
Dar nėra komentarų