versija spausdinimui
(1)
Turkijos nacionalinė valiuta lira ir toliau ieško dugno, bei taip jo beieškodama ritasi žemyn link naujų absoliučiai rekordiškai žemų lygių. Rinkos eilinį nuo realybės atitrūkusį vaduką stato į vietą.
Artėjant vakarui valiutų rinkoje Turkijos valiuta dolerio atžvilgiu buvo nuvertėjusi virš trylikos procentų iki 0.15608 dolerių, nors vienu metu buvo mokama ir po 0.15048 dolerius, t.y. absoliučiai mažiausiai per visą istoriją. Nuo šių metų pradžios lira Amerikos valiutos atžvilgiu jau atpigo net beveik keturiasdešimt vienu procentu.
Lira euro atžvilgiu buvo atpigusi 12,6 procento iki 0.13659 eurų, o vienu metu mokėta vos po 0.13163 eurus, arba taip pat rekordiškai žemas lygis. Šiais metais Turkijos valiuta mūsų valiutos atžvilgiu nuvertėjo 37,8 procento.
Tačiau toks liros krachas vis dar neskatina Turkijos valdžios keisti savo ekonominę politiką. Turkija taip pat susiduria su einamosios sąskaitos deficitu, kuris siekia 6,4 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės, be to, šalyje itin aukšta infliacija, kuri liepą sudarė beveik šešiolika procentų.
Pagrindinė palūkanų norma ten jau siekia 17,75 procento, bet investuotojų nuomone, ji vis dar per maža. Be to, dar labiau padėtį blogina Turkijos diplomatinis konfliktas su Amerika. Bandymai susitarti kol kas buvo visiškai nesėkmingi.
Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan paragino tautą keisti dolerius ir auksą į liras. Jis teigė, kad Turkija tapo ekonominės atakos objektu.
„Jie turi savo dolerius, o mes turime savo Dievą ir mūsų tautą“ - pareiškė Turkijos vadovas.
„Svarbiausias rinkoms klausimas yra tas, ar Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan pavirs į Venesuelos prezidentą Maduro, t.y. į asmenį, kuris atitrūkęs nuo realybės ir dėl šalies ekonominių problemų kaltina užsienio sąmokslininkus, ar jis bus labiau kaip Vladimir Putin. Rusijos prezidentas visuomet suprato, kad ekonomikos krizė gali kelti grėsmę jo vyriausybėms, todėl jis stengėsi to išvengti“ - atkreipė dėmesį Markets and Money Advisory strategas Lars Christensen.
Žinoma, rinkos dalyviams itin svarbūs yra ir Turkijos bei Amerikos santykiai. Ir panašu į tai, kad šioje srityje padėtis gali dar labiau pablogėti.
„Aš ką tik leidau padidinti muitus aliuminiui ir plienui iš Turkijos. Jų valiuta lira, sparčiai praranda vertę mūsų stipraus dolerio atžvilgiu! Aliuminio muitas dabar bus 25 procentai, plieno - 50 procentų. Mūsų santykiai su Turkija dabar nėra geri!“ - Twitter žinutėje parašė Amerikos prezidentas Donald Trump.
Artėjant vakarui valiutų rinkoje Turkijos valiuta dolerio atžvilgiu buvo nuvertėjusi virš trylikos procentų iki 0.15608 dolerių, nors vienu metu buvo mokama ir po 0.15048 dolerius, t.y. absoliučiai mažiausiai per visą istoriją. Nuo šių metų pradžios lira Amerikos valiutos atžvilgiu jau atpigo net beveik keturiasdešimt vienu procentu.
Lira euro atžvilgiu buvo atpigusi 12,6 procento iki 0.13659 eurų, o vienu metu mokėta vos po 0.13163 eurus, arba taip pat rekordiškai žemas lygis. Šiais metais Turkijos valiuta mūsų valiutos atžvilgiu nuvertėjo 37,8 procento.
Tačiau toks liros krachas vis dar neskatina Turkijos valdžios keisti savo ekonominę politiką. Turkija taip pat susiduria su einamosios sąskaitos deficitu, kuris siekia 6,4 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės, be to, šalyje itin aukšta infliacija, kuri liepą sudarė beveik šešiolika procentų.
Pagrindinė palūkanų norma ten jau siekia 17,75 procento, bet investuotojų nuomone, ji vis dar per maža. Be to, dar labiau padėtį blogina Turkijos diplomatinis konfliktas su Amerika. Bandymai susitarti kol kas buvo visiškai nesėkmingi.
Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan paragino tautą keisti dolerius ir auksą į liras. Jis teigė, kad Turkija tapo ekonominės atakos objektu.
„Jie turi savo dolerius, o mes turime savo Dievą ir mūsų tautą“ - pareiškė Turkijos vadovas.
„Svarbiausias rinkoms klausimas yra tas, ar Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan pavirs į Venesuelos prezidentą Maduro, t.y. į asmenį, kuris atitrūkęs nuo realybės ir dėl šalies ekonominių problemų kaltina užsienio sąmokslininkus, ar jis bus labiau kaip Vladimir Putin. Rusijos prezidentas visuomet suprato, kad ekonomikos krizė gali kelti grėsmę jo vyriausybėms, todėl jis stengėsi to išvengti“ - atkreipė dėmesį Markets and Money Advisory strategas Lars Christensen.
Žinoma, rinkos dalyviams itin svarbūs yra ir Turkijos bei Amerikos santykiai. Ir panašu į tai, kad šioje srityje padėtis gali dar labiau pablogėti.
„Aš ką tik leidau padidinti muitus aliuminiui ir plienui iš Turkijos. Jų valiuta lira, sparčiai praranda vertę mūsų stipraus dolerio atžvilgiu! Aliuminio muitas dabar bus 25 procentai, plieno - 50 procentų. Mūsų santykiai su Turkija dabar nėra geri!“ - Twitter žinutėje parašė Amerikos prezidentas Donald Trump.