versija spausdinimui
(0)
Spartesnio nei tikėtasi anksčiau naftos pasiūlos mažėjimo iš Irano rizika antradienį skatino naftos kainų bei energetikų sektorių augimą Europoje bei už Atlanto. Vokietijos DAX stiebėsi +0,53 proc., Britanijos FTSE 100 +0,05 proc., Stoxx Europe 600 +0,43 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai +0,58 ir +0,35 proc.
Europos energetikai vakar augo +1,24 proc., JAV – +0,74 proc., po to kai Brent rūšies naftos kaina vakar buvo trumpam priartėjusi prie 79,5 JAV dolerių už barelį ribos. Trečia didžiausia Irano naftos eksportuotoja Japonija, vakar paskelbė, kad jeigu šalis negaus išimtinių teisių importuoti naftos produktus iš Irano, po to kai JAV pastarajai šaliai atnaujins sankcijas dėl branduolinės programos, tuomet šalis naftos produktų negalės importuoti nuo rugsėjo mėnesio, arba dviem mėnesiais anksčiau nei įsigalios atnaujinti apribojimai. Pietų Korėja savo ruožtu paskelbė, kad jau susiduria su Irano naftos tiekimo problemomis šį mėnesį, o Taivanas pranešė apie svarstymus nutraukti Irano naftos įsigijimą. Artimiausiu metu bus laukiama Indijos bei Kinijos, bendrai importuojančių apie 1,4 mln. barelių per dieną, arba daugiau nei pusę viso Irano eksportuojamo naftos kiekio, sprendimų, ar šalys ignoruos JAV reikalavimus nutraukti ryšius su Iranu, ar nepaisys raginimų ir tęs naftos prekybą. Toliau apie naftos pasiūlos problemas pranešama iš Libijos, kur dėl karinių konfliktų regione naftos eksportas nuo vasario mėnesio lygio yra susitraukęs 60 proc. ir šiuo metu tesiekia 527 tūkst. barelių per dieną bei artimiausiu metu toliau turėtų mažėti, šalies ginkluotosioms pajėgoms perėmus 5 šalies rytinių uostų kontrolę bei nutraukus jų veiklą dėl vėluojančių atsiskaitymų su kariais. Europos energetikų augimą pastaruoju metu palaiko ir analitikų prognozes, kurios teigia, kad dėl veiklos efektyvinimo bei augančių naftos kainų šio sektoriaus kompanijos regione šiais metais turėtų užfiksuoti 38 proc. pelnų augimus, kurie būtų didžiausi lyginant su kitų sektorių kompanijomis. Analitikai optimistiškai nusiteikę ir dėl kitų metų sektoriaus pelnų rezultatų, kuris bendrai turėtų augti apie 8,4 proc.
D. Trumpo administracija vakar vėlai vakare paskelbė apie planus nuo rugpjūčio pabaigos pritaikyti naujus 10 proc. dydžio bei 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus iš Kinijos į šalį importuojamoms prekėms, maisto produktams, drabužiams bei žaliavoms. JAV prekybos atstovas R. Lighthizeris komentuodamas naujausius JAV prezidento administracijos planus vakar pareiškė, kad Amerika daugiau nei metus bandė susitarti su Kinija, jog ši atvertų savo rinką bei atsisakytų blogųjų praktikų, susijusių su nepakankama autorinių teisių apsauga, tačiau Kinija nesutiko keisti krypties ir taip didino rizikas JAV ekonomikos ateičiai. Anksčiau JAV Mažmeninių Prekybininkų Asociacija išplatino pranešimą, kad šalies vartotojai patirs nuostolių dėl įsibėgėjančio prekybos karo bei pirmųjų praėjusią savaitę įsigaliojusių tarifų, o naujausi tarifai tik dar labiau padidintų šiuos praradimus. Šiuo metu jau galiojantys tarifai, analitikų nuomone, Kinijos bei JAV ekonomikai ir infliacijai turėtų neženklią įtaką, tačiau naujų, 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifų patvirtinimas pasaulio ekonomikos augimą galėtų sulėtinti 0,4 proc. bei supurtytų visą produkcijos tiekimo grandinę. Naujienos vakar paskatino JAV 10 m. obligacijų pajamingumo kritimą -0,26 proc., kuris šiandien mažėjo dar -0,39 proc. iki 2,8381 lygio (08:28 val.). Tuo tarpu pastarąsias kelias sesijas augusios Azijos rinkos šiandien ryte taip pat judėjo žemyn: Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,13 proc., Kinijos CSI 300 -1,89 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,47 proc.
Valiutų rinkos
Toliau auganti įtampa prekybos kare antrą prekybos sesiją iš eilės skatina Kinijos juanio kurso silpnėjimą, o USD/CNY kursas šiandien ryte 08:32 val. laikėsi ties 6,6651 lygiu (-0,47 proc.). EUR/USD trečią iš eilės sesiją nefiksuoja ženklių pokyčių ir ryte laikėsi ties 1,1729 lygiu (-0,13 proc.), o EUR/GBP kursas tuo pat metu traukėsi -0,03 proc. iki 0,88433 lygio. Analitikai perspėja, kad svaro kursas pastaruoju metu pernelyg ramiai reagavo į politinę krizę Britanijoje, kur šios savaitės pradžioje atsistatydino keli svarbūs ministrų kabineto atstovai, neradę vieningos pozicijos su šalies Premjere T. May dėl šalies išstojimo iš ES sąlygų.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,36 mln. Eur apyvarta, o 1 mln. šios sumos nusėdo „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo +0,15 proc. iki 1,956 mln. Eur. Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., Rygos +1,8 proc., o Talino +0,06 proc.
Pirmadienį paskelbti „Klaipėdos naftos“ praėjusio mėnesio rezultatai ženklios reakcijos rinkoje nesulaukė, o neaktyvios prekybos metu akcijos kaina augo +0,38 proc. iki 0,522 lygio.
„Vilkyškių pieninė“ po prekybos sesijos paskelbė, kad birželio mėnesio pardavimai buvo lygūs 9,4 mln. Eur ir traukėsi 14 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo metų pradžios bendrovė yra pasiekusi 47,5 mln. Eur pardavimus, kurie lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai yra 16 proc. mažesni.
Europos energetikai vakar augo +1,24 proc., JAV – +0,74 proc., po to kai Brent rūšies naftos kaina vakar buvo trumpam priartėjusi prie 79,5 JAV dolerių už barelį ribos. Trečia didžiausia Irano naftos eksportuotoja Japonija, vakar paskelbė, kad jeigu šalis negaus išimtinių teisių importuoti naftos produktus iš Irano, po to kai JAV pastarajai šaliai atnaujins sankcijas dėl branduolinės programos, tuomet šalis naftos produktų negalės importuoti nuo rugsėjo mėnesio, arba dviem mėnesiais anksčiau nei įsigalios atnaujinti apribojimai. Pietų Korėja savo ruožtu paskelbė, kad jau susiduria su Irano naftos tiekimo problemomis šį mėnesį, o Taivanas pranešė apie svarstymus nutraukti Irano naftos įsigijimą. Artimiausiu metu bus laukiama Indijos bei Kinijos, bendrai importuojančių apie 1,4 mln. barelių per dieną, arba daugiau nei pusę viso Irano eksportuojamo naftos kiekio, sprendimų, ar šalys ignoruos JAV reikalavimus nutraukti ryšius su Iranu, ar nepaisys raginimų ir tęs naftos prekybą. Toliau apie naftos pasiūlos problemas pranešama iš Libijos, kur dėl karinių konfliktų regione naftos eksportas nuo vasario mėnesio lygio yra susitraukęs 60 proc. ir šiuo metu tesiekia 527 tūkst. barelių per dieną bei artimiausiu metu toliau turėtų mažėti, šalies ginkluotosioms pajėgoms perėmus 5 šalies rytinių uostų kontrolę bei nutraukus jų veiklą dėl vėluojančių atsiskaitymų su kariais. Europos energetikų augimą pastaruoju metu palaiko ir analitikų prognozes, kurios teigia, kad dėl veiklos efektyvinimo bei augančių naftos kainų šio sektoriaus kompanijos regione šiais metais turėtų užfiksuoti 38 proc. pelnų augimus, kurie būtų didžiausi lyginant su kitų sektorių kompanijomis. Analitikai optimistiškai nusiteikę ir dėl kitų metų sektoriaus pelnų rezultatų, kuris bendrai turėtų augti apie 8,4 proc.
D. Trumpo administracija vakar vėlai vakare paskelbė apie planus nuo rugpjūčio pabaigos pritaikyti naujus 10 proc. dydžio bei 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus iš Kinijos į šalį importuojamoms prekėms, maisto produktams, drabužiams bei žaliavoms. JAV prekybos atstovas R. Lighthizeris komentuodamas naujausius JAV prezidento administracijos planus vakar pareiškė, kad Amerika daugiau nei metus bandė susitarti su Kinija, jog ši atvertų savo rinką bei atsisakytų blogųjų praktikų, susijusių su nepakankama autorinių teisių apsauga, tačiau Kinija nesutiko keisti krypties ir taip didino rizikas JAV ekonomikos ateičiai. Anksčiau JAV Mažmeninių Prekybininkų Asociacija išplatino pranešimą, kad šalies vartotojai patirs nuostolių dėl įsibėgėjančio prekybos karo bei pirmųjų praėjusią savaitę įsigaliojusių tarifų, o naujausi tarifai tik dar labiau padidintų šiuos praradimus. Šiuo metu jau galiojantys tarifai, analitikų nuomone, Kinijos bei JAV ekonomikai ir infliacijai turėtų neženklią įtaką, tačiau naujų, 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifų patvirtinimas pasaulio ekonomikos augimą galėtų sulėtinti 0,4 proc. bei supurtytų visą produkcijos tiekimo grandinę. Naujienos vakar paskatino JAV 10 m. obligacijų pajamingumo kritimą -0,26 proc., kuris šiandien mažėjo dar -0,39 proc. iki 2,8381 lygio (08:28 val.). Tuo tarpu pastarąsias kelias sesijas augusios Azijos rinkos šiandien ryte taip pat judėjo žemyn: Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,13 proc., Kinijos CSI 300 -1,89 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,47 proc.
Valiutų rinkos
Toliau auganti įtampa prekybos kare antrą prekybos sesiją iš eilės skatina Kinijos juanio kurso silpnėjimą, o USD/CNY kursas šiandien ryte 08:32 val. laikėsi ties 6,6651 lygiu (-0,47 proc.). EUR/USD trečią iš eilės sesiją nefiksuoja ženklių pokyčių ir ryte laikėsi ties 1,1729 lygiu (-0,13 proc.), o EUR/GBP kursas tuo pat metu traukėsi -0,03 proc. iki 0,88433 lygio. Analitikai perspėja, kad svaro kursas pastaruoju metu pernelyg ramiai reagavo į politinę krizę Britanijoje, kur šios savaitės pradžioje atsistatydino keli svarbūs ministrų kabineto atstovai, neradę vieningos pozicijos su šalies Premjere T. May dėl šalies išstojimo iš ES sąlygų.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,36 mln. Eur apyvarta, o 1 mln. šios sumos nusėdo „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo +0,15 proc. iki 1,956 mln. Eur. Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., Rygos +1,8 proc., o Talino +0,06 proc.
Pirmadienį paskelbti „Klaipėdos naftos“ praėjusio mėnesio rezultatai ženklios reakcijos rinkoje nesulaukė, o neaktyvios prekybos metu akcijos kaina augo +0,38 proc. iki 0,522 lygio.
„Vilkyškių pieninė“ po prekybos sesijos paskelbė, kad birželio mėnesio pardavimai buvo lygūs 9,4 mln. Eur ir traukėsi 14 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo metų pradžios bendrovė yra pasiekusi 47,5 mln. Eur pardavimus, kurie lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai yra 16 proc. mažesni.