versija spausdinimui
(3)
Per paskutinį žiemos mėnesį mūsų šalyje bedarbystės rodiklis išliko nepakitęs, tuo tarpu tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje jis dar labiau sumažėjo iki senokai matytų lygių.
Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė nepakito ir sudarė 7,3 procento, kai prieš metus siekė 7,7 procento. Euro zonoje, kaip ir buvo prognozuota, bedarbystė smuktelėjo nuo 8,6 iki 8,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2008 metų gruodžio mėnesio, kai prieš metus ji buvo vienu procentu didesnė.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo nuo 7,2 iki 7,1 procento, kai praėjusių metų vasarį sudarė aštuonis procentus. Tai mažiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų rugsėjo mėnesio.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje darbo neturinčių asmenų sumažėjo 141 tūkstančiu iki 13.916 milijonų, Europos sąjungoje - 201 tūkstančiu iki 17.632 mln. o mūsų šalyje išliko 106 tūkstančiai bedarbių. Per metus jų skaičius Lietuvoje sumažėjo šešiais tūkstančiais, euro zonoje - 1.436 mln., o Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 1.968 mln. žmonių.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per antrą šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė buvo Čekijoje (2,4 procento), bei Vokietijoje ir Maltoje - po 3,5 procento. Tuo tarpu didžiausia ji išlieka Graikijoje (20,8 procento) ir Ispanijoje (16,1 procento).
Per metus šis rodiklis smuktelėjo visose sąjungos šalyse išskyrus Estiją, kur bedarbystė paaugo nuo 5,8 iki 6,5 procento. Labiausiai ji per minimą laikotarpį susitraukė Kipre (nuo 12,6 iki 9,6 procento) ir kaimyninėje Graikijoje (nuo 23,4 iki 20,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per vasarį nepakito ir siekė 17,7 procento, Europos sąjungoje smuktelėjo nuo 16 iki 15,9 procento, o Lietuvoje - nuo 13,8 iki 13,6 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,4 procento, 17,3 procento ir keturiolika procentų.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,2 procento), Olandijoje (7,2 procento) ir Čekijoje (7,5 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (45 procentai), Ispanijoje (35,5 procento) ir Italijoje (32,8 procento).
Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė nepakito ir sudarė 7,3 procento, kai prieš metus siekė 7,7 procento. Euro zonoje, kaip ir buvo prognozuota, bedarbystė smuktelėjo nuo 8,6 iki 8,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2008 metų gruodžio mėnesio, kai prieš metus ji buvo vienu procentu didesnė.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo nuo 7,2 iki 7,1 procento, kai praėjusių metų vasarį sudarė aštuonis procentus. Tai mažiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų rugsėjo mėnesio.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje darbo neturinčių asmenų sumažėjo 141 tūkstančiu iki 13.916 milijonų, Europos sąjungoje - 201 tūkstančiu iki 17.632 mln. o mūsų šalyje išliko 106 tūkstančiai bedarbių. Per metus jų skaičius Lietuvoje sumažėjo šešiais tūkstančiais, euro zonoje - 1.436 mln., o Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 1.968 mln. žmonių.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per antrą šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė buvo Čekijoje (2,4 procento), bei Vokietijoje ir Maltoje - po 3,5 procento. Tuo tarpu didžiausia ji išlieka Graikijoje (20,8 procento) ir Ispanijoje (16,1 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per vasarį nepakito ir siekė 17,7 procento, Europos sąjungoje smuktelėjo nuo 16 iki 15,9 procento, o Lietuvoje - nuo 13,8 iki 13,6 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,4 procento, 17,3 procento ir keturiolika procentų.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,2 procento), Olandijoje (7,2 procento) ir Čekijoje (7,5 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (45 procentai), Ispanijoje (35,5 procento) ir Italijoje (32,8 procento).