versija spausdinimui
(0)
Baltijos akcijų rinkoje vyrauja pozityvios nuotaikos ir tiek su veiklos rezultatų gerėjimu, tiek su akcijų kainų augimu susijusi ryškiai žalia bei tuo pačiu pavasarį simbolizuojanti spalva. Pristatome jums tradicinę bei naujausią Baltijos akcijų rinkos apžvalgą.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu šio indekso narės Rokiškio sūris, Žemaitijos pienas bei Valmieras stikla skiedra vis dar nepateikė savo praėjusių metų finansinių veiklos rezultatų. Pirmoji kompanija pranešė, kad ketina tai padaryti tik balandžio ketvirtą dieną, t.y. paskelbti iškart audituotus veiklos rezultatus, o Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra tai atliks kovo šešioliktą dieną. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito Latvijas kugnieciba, kuri apskritai pasitraukė iš Rygos biržos, bei nekilnojamo turto projektų plėtotoja iš Estijos Pro Kapital Grupp.
Pažvelgus į lentelės stulpelius, kurie rodo, kaip per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pakito nagrinėjamų įmonių ir bankų veiklos rezultatai, matome itin daug pozityvios ir ryškios žalios spalvos. Taigi, per minimą laikotarpį tarp nagrinėjamo indekso atstovių savo pajamas kilstelėjo net dvidešimt viena, o kritimas fiksuotas vos dviem atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 9, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 21 ir 3, t.y. taip pat kaip ir per ketvirtą ketvirtį. Bendra pajamų pokyčių mediana, kuri žinoma, jog buvo teigiama, per metus paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kiek smuktelėjo.
Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį galėjo pasigirti net aštuoniolika nagrinėjamų įmonių ir bankų, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 13 ir 11, o prieš metus - 10 ir 13. Tad akivaizdu, jog šioje srityje abiem lyginamais atvejais padėtis pagerėjo ir tą patvirtina bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri per praėjusį ketvirtį siekė net 20,9 procento, kai prieš metus apskritai buvo neigiama, na o per praėjusių metų trečią ketvirtį nors ji ir buvo teigiama, tačiau procentine išraiška gerokai mažesnė.
Pramonėje per praėjusį ketvirtį veiklos rezultatų pokyčių medianos buvo teigiamos, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamų krito, o pelnų paaugo. Tuo tarpu paslaugų srityje abu rodikliai per metus ūgtelėjo, be to, per 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį EBITDA pelnų pokyčių mediana buvo netgi neigiama. Kalbant apie tris Baltijos šalis, Lietuvos veiklos rezultatų pokyčių bendros medianos prieš metus buvo neigiamos, na o dabar jau tapo teigiamos, Estijos atveju šie rodikliai išliko teigiami, tačiau pasistiebė į viršų, o Latvijos pajamų pokyčių teigiama mediana sumažėjo, tuo tarpu pelnų pokyčių tapo teigiama.
Bendrai per ketvirtą 2017 metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas ir pelnus tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių pagerino net aštuoniolika iš dvidešimt trijų, kurios paskelbė savo veiklos rezultatus. Labiausiai pašoko žemės ūkio srityje veikiančios Linas Agro Group pajamos ir EBITDA pelnas. Tokį didelį pelno šuolį lėmė tai, kad pajamos paaugo sparčiau nei pardavimų savikaina. Estijos statybų bendrovės Merko Ehitus, kuri veiklą vykdo ir mūsų šalyje, veiklos rezultatai taip pat pastebimai ūgtelėjo, o pelnas pašoko net virš keturių kartų. Šiuo atveju pelno šuolį irgi lėmė tai, kad pajamos paaugo labiau nei pardavimų savikaina. Estijos kompanija Harju Elekter taip pat buvo tarp tų, kurių pajamos ir pelnai pastebimai šoktelėjo. Tai susiję su pertvarkyta įmonės veikla ir kitų kompanijų prisijungimu. Verta paminėti ir tai, kad antrą ketvirtį iš eilės savo pajamas, ir ypač EBITDA pelną pastebimai kilstelėjo atsigavusi Klaipėdos Nafta, be to, visus praėjusius sėkmingus metus pozityviai užbaigė mūsų pramonės atstovė Grigeo.
Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje atsidūrė vaistų gamintoja iš Latvijos Olainfarm, kurios veiklos rezultatai per praėjusį ketvirtį pablogėjo. Kitos šios šalies atstovės SAF Tehnika pajamos irgi smuktelėjo, o EBITDA netgi tapo neigiama, tas pats pasakytina ir apie Pieno Žvaigždes. Tai susiję su tuo, kad pirmuoju atveju pajamos krito labiau nei bendrovės išlaidos, o antruoju - išlaidos pakilo labiau nei pajamos. Be to, nors tiek Lietuvos pieninkystės atstovės Vilkyškių pieninės, tiek ir estų statybos kompanijos Nordecon pajamos paaugo, tačiau EBITDA pelnai gerokai susitraukė. Pirmuoju atveju pardavimų savikaina ūgtelėjo gerokai labiau nei pajamos, na o antruoju - irgi labai panaši situacija.
Kaip ir įprasta apskaičiavome ir vieną iš pelningumo rodiklių, t.y. EBITDA maržą. Paaiškėjo, jog bendra EBITDA pelningumų mediana siekė per praėjusį ketvirtį 11,7 procento, ir smuktelėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kuomet šis rodiklis siekė 13,1 procento, kas žinoma, jog yra neigiamas reiškinys. Tas pats fiksuota ir pramonės šakoje bei tarp maisto gamintojų, tuo tarpu paslaugų srityje per metus minima mediana paaugo nuo 17,5 iki 27,4 procento, bet lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, irgi smuktelėjo.
Tarp Baltijos šalių, tiek Estijos, tiek Latvijos atstovių EBITDA maržų bendros medianos per metus paaugo, o antrosios šalies atveju šis rodiklis ūgtelėjo ir lyginant su 2017 metų trečiu ketvirčiu. Mūsų valstybės atveju pelningumas smuktelėjo tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su praėjusių metų trečiu ketvirčiu.
EBITDA maržos prieaugį per metus užfiksavo keturiolika nagrinėjamo indekso atstovių, o kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Tallinna Vesi EBITDA pelningumas per praėjusį ketvirtį kaip įprasta buvo didžiausias ir siekė 55,1 procento bei per metus ūgtelėjo. Šiaulių Banko minimas rodiklis irgi pakilo ir sudarė 45,6 procento, tuo tarpu kito banko LHV Group marža per metus smuktelėjo nuo 39,4 iki 38,5 procento. Tarp analizuojamų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį tiek SAF Tehnika, tiek Pieno Žvaigždžių EBITDA pelningumas buvo neigiamas, kai prieš metus tokių įmonių buvo tik viena, t.y. žuvies ir kitų šaldytų maisto produktų gamintojos PRFoods. Tuo tarpu statybų bendrovės Nordecon minimas rodiklis nors ir buvo teigiamas, tačiau sudarė tik 1,3 procento.
Turto grąžos atveju, šio rodiklio bendra mediana per metus padvigubėjo, tačiau lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu - susitraukė. Pramonės, atstovių minimas bendras ROA medianinis rodiklis irgi abiem atvejais pakito analogiškai, tuo tarpu maisto gamintojų srityje jis krito. Paslaugų šakoje minimas rodiklis per metus pašoko daugiau nei dvigubai, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu - krito. Tarp trijų Baltijos šalių, kalbant apie turto grąžos medianinį rodiklį, vėl pozityviai išsiskyrė Latvija, kur jis abiem lyginamais atvejais pasistiebė, o Lietuvoje fiksuota visiškai priešinga tendencija. Tuo tarpu Estijos atstovių atveju buvo taip pat kaip ir kalbant apie bendra medianinį ROA rodiklį.
Per metus savo turto grąžas sugebėjo kilstelėti penkiolika nagrinėjamų įmonių, o kritimas fiksuotas daugiau nei perpus mažiau atveju, t.y. tik septyniais. Didžiausiu ROA rodikliu pasiektu per paskutinį 2017 metų ketvirtį gali pasigirti Estijos kazino tinklo valdytoja Olympic Entertainment Group, bei šios šalies drabužių kūrėja, siuvėja ir pardavėja Baltika. Abiem atvejais šis rodiklis per metus paaugo ir viršijo penkis procentus. Tuo tarpu net keturių OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių (Nordecon, Pieno Žvaigždžių, SAF Tehnika ir Tallinna Vesi) ROA per praėjusį ketvirtį buvo neigiamas. Kai prieš metus tokių kompanijų buvo trys.
Kaip įprasta buvo apskaičiuoti ir metiniai veiklos rezultatų pokyčiai bei įvairūs kiti santykiniai finansiniai rodikliai, kuriuos kaip tik dabar aptarsime. Tarp dvidešimt trijų įmonių ir bankų, kurių veiklos rezultatus žinome, savo pajamas per metus kilstelėjo jie visi, o EBITDA pelną - septyniolika. Per 2016 metus šis santykis siekė atitinkamai 18 ir 15, t.y. buvo kiek blogesnis. Tad nenuostabu, jog bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per metus ūgtelėjo, tačiau EBITDA pelnų teigiama pokyčių mediana jau tapo mažesnė už pajamų. Kalbant apie minimus rodiklius, labiausiai pagerėjo padėtis pramonės srityje, tarp paslaugų įmonių bendros teigiamos veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat ūgtelėjo, o kalbant apie maisto gamintojus, tai pajamų mediana pastebimai pakilo, po pelnų jau pasuko priešinga linkme. Lietuvos abi veiklos rezultatų pokyčių medianos per 2017 metus ūgtelėjo, tuo tarpu Estijos atstovių atveju paaugo tik pajamų pokyčių mediana, o Latvijos - EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Labiausiai savo veiklos rezultatus per praėjusius metus pagerino iš esmės tos pačios bendrovės, kaip ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, t.y. Linas Agro Group, Estijos statybų milžinė Merko Ehitus, elektros prekių gamintoja iš tos pačios šalies Harju Elekter, elektronikos prekių gamintoja iš Latvijos HansaMatrix, dar viena Lietuvos atstovė Grigeo, maisto produktų gamintoja PRFoods ir dar viena kompanija iš Latvijos SAF Tehnika.
Tuo tarpu nebuvo nei vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso narės, kuri per praėjusius metus užfiksuotų tiek pajamų, tiek EBITDA pelno kritimą. Vis dėl to, pieno produktų gamintojos Pieno Žvaigždės minimas pelnas per 2017 metus susitraukė net virš penkiasdešimt procentų, arba daugiausiai, statybos kompanijos Nordecon EBITDA krito virš keturiasdešimt aštuonių procentų, o Šiaulių Banko susitraukė penktadaliu.
Kalbant apie EBITDA maržą, tai bendra medianinė paaugo nuo 13,7 iki 14,7 procento. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje, tuo tarpu paslaugų atstovių ir maisto produktų gamintojų minimas rodiklis per praėjusius metus smuktelėjo. Latvijos ir mūsų šalies atstovių EBITDA pelningumų mediana per 2017 metus ūgtelėjo, o Estijos pasuko priešinga linkme. Minimo rodiklio prieaugiu gali pasigirti dvylika nagrinėjamo indekso narių, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Estijos vandens tiekimo kompanijos Tallinna Vesi EBITDA marža buvo didžiausia ir siekė 57,8 procento bei per metus ūgtelėjo, Šiaulių Banko minimas rodiklis irgi siekė virš penkiasdešimt procentų, tačiau per minimą laikotarpį pasikoregavo žemyn. Kito banko LHV Group EBITDA marža sudarė virš keturiasdešimt procentų ir per 2017 metus pakilo. Tuo tarpu Nordecon minimas rodiklis buvo kukliausias ir siekė vos 1,4 procento, Pieno Žvaigždžių - tris procentus.
Buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Bendra šio rodiklio mediana per metus ūgtelėjo nuo 4,9 iki 6,1 procento. Ta pati pozityvi prieaugio tendencija fiksuota ir pramonės srityje, tuo tarpu paslaugų atstovių ir maisto produktų gamintojų minimas rodiklis smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai mūsų ir latvių įmonių medianinis ROA rodiklis paaugo, o estų atveju fiksuota priešinga tendencija.
Per praėjusius metus, palyginus su 2016 metais, savo turto grąžas kilstelėjo trylika nagrinėjamų įmonių ir bankų, o dešimties iš jų minimas rodiklis smuktelėjo. Stambiausią ROA rodiklį sugeneravo Harju Elekter (32,4 procento), tiesa, tai susiję su vienkartinio pobūdžio pajamomis. Silvano Fashion Group metinė turto grąža siekė virš dvidešimt procentų, lošimų namų tinklo valdytojos Olympic Entertainment Group sudarė aštuoniolika procentų, o mažmeninės prekybos drabužiais parduotuvių Baltijos šalyse valdytojos Aprangos ROA siekė virš septyniolikos procentų. Per metus krito tik Olympic Entertainment Group turto grąžos rodiklis. Šįkart vienintelių Pieno Žvaigždžių minimas rodiklis buvo neigiamas, na o mažiausius teigiamus sugeneravo Baltika ir du bankai.
Bendras medianinis įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis per 2017 metus ūgtelėjo, ir tas pats fiksuota tiek pramonėje, tiek tarp maisto gamintojų, o tuo tarpu paslaugų atstovių šis rodiklis buvo mažesnis ir per metus nepakito. Estijos įmonių minimas medianinis rodiklis irgi ūgtelėjo, tuo tarpu latvių ir mūsų atveju jis smuktelėjo, tačiau Lietuvos atstovių medianinis įsipareigojimų ir turto rodiklis buvo didžiausias tarp Baltijos valstybių. Iš analizuojamų įmonių ir bankų minimą rodiklį sugebėjo susimažinti septynios, o prieaugis fiksuotas dvylikoje atveju. Kaip įprasta LHV Group ir Šiaulių Banko įsipareigojimų dalis turto struktūroje yra didžiausia, po to seka Baltika, Nordecon, Pieno Žvaigždės ir Tallinna Vesi. Mažiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje galėjo pasigirti dvi Estijos atstovės, t.y. Olympic Entertainment Group ir Silvano Fashion Group.
Bendrojo likvidumo rodiklio bendra mediana per metus smuktelėjo bei tas pats fiksuota pramonėje ir tarp maisto produktų gamintojų. Paslaugų šakos narių minimo rodiklio mediana per 2017 metus pasistiebė į viršų. Tuo tarpu visų trijų Baltijos šalių medianinis bendrojo likvidumo rodiklis pakilo. Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių didžiausiu likvidumu praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė Tallinna Vesi, Klaipėdos Nafta, Silvano Fashion Group ir SAF Tehnika. Tuo tarpu Grigeo, HansaMatrix, Tallink Grupp ir Tallinna Kaubamaja įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Pateikiame šiuo metu esančius rinkos vertės (P/E, P/BV, P/S) santykinius finansinius rodiklius bei apskaičiuotus medianinius duomenis. Lyginant tiek su Amerikos Dow Jones Industrial Average , tiek su Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų atstovių atitinkamais medianiniais rodikliais, Baltijos šalių atstovių yra itin kuklūs, t.y. dvigubai arba daugiau nei dvigubai mažesni. Žinoma, Baltijos šalių akcijų rinka yra gerokai mažesnė ir pastebimai mažiau likvidesnė, tačiau nepaisant to, galima sakyti, jog OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos iš esmės yra nuvertintos. Mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais pasižymi maisto produktų gamintojai, o tarp šalių - Lietuvos atstovai.
Tarp nagrinėjamų įmonių ir bankų per 2017 metus labiausiai šoktelėjo SAF Tehnika (83,8 procento), Harju Elekter (76,7 procento), PRFoods (63,2 procento) ir Žemaitijos Pieno (62,6 procento) rinkos vertė. Tuo tarpu labiausiai atpigo Tallinna Vesi (26,1 procento) ir Pieno Žvaigždžių (12,4 procento) akcijos. Bendrai per visus praėjusius metus pabrango septyniolikos nagrinėjamo indekso atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, na o atpigo devynių akcijos. Per 2016 metus šis santykis siekė atitinkamai 19 ir 7. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana per praėjusius metus žinoma buvo teigiama, tačiau mažesnė nei prieš metus. Labiausiai per 2017 metus šoktelėjo pramonės atstovių ir maisto produktų gamintojų rinkos vertės. Tarp šalių, labiausiai pabrango Latvijos įmonių akcijos, o mažiausiai - Estijos.
Tuo tarpu nuo šių metų pradžios bendra akcijų kainų pokyčių mediana irgi yra teigiama, tačiau mažesnė nei per visus praėjusius metus. Taigi, 2018 metais pabrango septyniolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos, o kainų kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo PRFoods akcijų, kurių kaina pakilo virš trisdešimt procentų, be to, pastebimai šoktelėjo ir Harju Elekter bei Merko Ehitus kapitalizacijos. Absoliuti autsaiderė bent kol kas yra SAF Tehnika, kurios akcijos jau spėjo nuvertėti penktadaliu.
PRFoods akcijų kaina praėjusių metų liepą ištrūko iš konsolidacinio horizontalaus kanalo pro jo viršutinę dalį ir prasidėjo tikrų tikriausias ralis, kuris su lokaliomis korekcijomis tęsiasi iki pat šiol. Šios kompanijos akcijų kaina išlieka augimo kanale bei jau pasiekė 2012 metų rugpjūčio mėnesį buvusį lygį. Vis dėl to didėja rizika, kad galime sulaukti lokalios korekcijos.
Harju Elekter akcijų kaina praėjusių metų spalį pradėjo naują augimo etapą ir išlieka kilimo kanale. Tačiau po tokio pastebimo kainos šuolio didėja korekcijos - pelnų realizavimo rizika, tad būtina labai atidžiai stebėti padėtį
Kaip ir buvo prognozuota, po pastebimo kainos augimo SAF Tehnika pozicijoje sulaukėme pelnų realizacijos - korekcijos. Kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti, tačiau būtina atidžiai stebėti padėtį.
Tallinna Vesi akcijų kaina po praėjusių metų pabaigoje pasiekto dugno atšoko ir pakilo, po ko sulaukėme lokalios korekcijos, na o po jos galima nauja kainos augimo banga.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu šio indekso narės Rokiškio sūris, Žemaitijos pienas bei Valmieras stikla skiedra vis dar nepateikė savo praėjusių metų finansinių veiklos rezultatų. Pirmoji kompanija pranešė, kad ketina tai padaryti tik balandžio ketvirtą dieną, t.y. paskelbti iškart audituotus veiklos rezultatus, o Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra tai atliks kovo šešioliktą dieną. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito Latvijas kugnieciba, kuri apskritai pasitraukė iš Rygos biržos, bei nekilnojamo turto projektų plėtotoja iš Estijos Pro Kapital Grupp.
Pažvelgus į lentelės stulpelius, kurie rodo, kaip per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pakito nagrinėjamų įmonių ir bankų veiklos rezultatai, matome itin daug pozityvios ir ryškios žalios spalvos. Taigi, per minimą laikotarpį tarp nagrinėjamo indekso atstovių savo pajamas kilstelėjo net dvidešimt viena, o kritimas fiksuotas vos dviem atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 9, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 21 ir 3, t.y. taip pat kaip ir per ketvirtą ketvirtį. Bendra pajamų pokyčių mediana, kuri žinoma, jog buvo teigiama, per metus paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kiek smuktelėjo.
Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį galėjo pasigirti net aštuoniolika nagrinėjamų įmonių ir bankų, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 13 ir 11, o prieš metus - 10 ir 13. Tad akivaizdu, jog šioje srityje abiem lyginamais atvejais padėtis pagerėjo ir tą patvirtina bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri per praėjusį ketvirtį siekė net 20,9 procento, kai prieš metus apskritai buvo neigiama, na o per praėjusių metų trečią ketvirtį nors ji ir buvo teigiama, tačiau procentine išraiška gerokai mažesnė.
Pramonėje per praėjusį ketvirtį veiklos rezultatų pokyčių medianos buvo teigiamos, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamų krito, o pelnų paaugo. Tuo tarpu paslaugų srityje abu rodikliai per metus ūgtelėjo, be to, per 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį EBITDA pelnų pokyčių mediana buvo netgi neigiama. Kalbant apie tris Baltijos šalis, Lietuvos veiklos rezultatų pokyčių bendros medianos prieš metus buvo neigiamos, na o dabar jau tapo teigiamos, Estijos atveju šie rodikliai išliko teigiami, tačiau pasistiebė į viršų, o Latvijos pajamų pokyčių teigiama mediana sumažėjo, tuo tarpu pelnų pokyčių tapo teigiama.
Bendrai per ketvirtą 2017 metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas ir pelnus tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių pagerino net aštuoniolika iš dvidešimt trijų, kurios paskelbė savo veiklos rezultatus. Labiausiai pašoko žemės ūkio srityje veikiančios Linas Agro Group pajamos ir EBITDA pelnas. Tokį didelį pelno šuolį lėmė tai, kad pajamos paaugo sparčiau nei pardavimų savikaina. Estijos statybų bendrovės Merko Ehitus, kuri veiklą vykdo ir mūsų šalyje, veiklos rezultatai taip pat pastebimai ūgtelėjo, o pelnas pašoko net virš keturių kartų. Šiuo atveju pelno šuolį irgi lėmė tai, kad pajamos paaugo labiau nei pardavimų savikaina. Estijos kompanija Harju Elekter taip pat buvo tarp tų, kurių pajamos ir pelnai pastebimai šoktelėjo. Tai susiję su pertvarkyta įmonės veikla ir kitų kompanijų prisijungimu. Verta paminėti ir tai, kad antrą ketvirtį iš eilės savo pajamas, ir ypač EBITDA pelną pastebimai kilstelėjo atsigavusi Klaipėdos Nafta, be to, visus praėjusius sėkmingus metus pozityviai užbaigė mūsų pramonės atstovė Grigeo.
Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje atsidūrė vaistų gamintoja iš Latvijos Olainfarm, kurios veiklos rezultatai per praėjusį ketvirtį pablogėjo. Kitos šios šalies atstovės SAF Tehnika pajamos irgi smuktelėjo, o EBITDA netgi tapo neigiama, tas pats pasakytina ir apie Pieno Žvaigždes. Tai susiję su tuo, kad pirmuoju atveju pajamos krito labiau nei bendrovės išlaidos, o antruoju - išlaidos pakilo labiau nei pajamos. Be to, nors tiek Lietuvos pieninkystės atstovės Vilkyškių pieninės, tiek ir estų statybos kompanijos Nordecon pajamos paaugo, tačiau EBITDA pelnai gerokai susitraukė. Pirmuoju atveju pardavimų savikaina ūgtelėjo gerokai labiau nei pajamos, na o antruoju - irgi labai panaši situacija.
Kaip ir įprasta apskaičiavome ir vieną iš pelningumo rodiklių, t.y. EBITDA maržą. Paaiškėjo, jog bendra EBITDA pelningumų mediana siekė per praėjusį ketvirtį 11,7 procento, ir smuktelėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kuomet šis rodiklis siekė 13,1 procento, kas žinoma, jog yra neigiamas reiškinys. Tas pats fiksuota ir pramonės šakoje bei tarp maisto gamintojų, tuo tarpu paslaugų srityje per metus minima mediana paaugo nuo 17,5 iki 27,4 procento, bet lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, irgi smuktelėjo.
Tarp Baltijos šalių, tiek Estijos, tiek Latvijos atstovių EBITDA maržų bendros medianos per metus paaugo, o antrosios šalies atveju šis rodiklis ūgtelėjo ir lyginant su 2017 metų trečiu ketvirčiu. Mūsų valstybės atveju pelningumas smuktelėjo tiek lyginant su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su praėjusių metų trečiu ketvirčiu.
EBITDA maržos prieaugį per metus užfiksavo keturiolika nagrinėjamo indekso atstovių, o kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Tallinna Vesi EBITDA pelningumas per praėjusį ketvirtį kaip įprasta buvo didžiausias ir siekė 55,1 procento bei per metus ūgtelėjo. Šiaulių Banko minimas rodiklis irgi pakilo ir sudarė 45,6 procento, tuo tarpu kito banko LHV Group marža per metus smuktelėjo nuo 39,4 iki 38,5 procento. Tarp analizuojamų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį tiek SAF Tehnika, tiek Pieno Žvaigždžių EBITDA pelningumas buvo neigiamas, kai prieš metus tokių įmonių buvo tik viena, t.y. žuvies ir kitų šaldytų maisto produktų gamintojos PRFoods. Tuo tarpu statybų bendrovės Nordecon minimas rodiklis nors ir buvo teigiamas, tačiau sudarė tik 1,3 procento.
Turto grąžos atveju, šio rodiklio bendra mediana per metus padvigubėjo, tačiau lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu - susitraukė. Pramonės, atstovių minimas bendras ROA medianinis rodiklis irgi abiem atvejais pakito analogiškai, tuo tarpu maisto gamintojų srityje jis krito. Paslaugų šakoje minimas rodiklis per metus pašoko daugiau nei dvigubai, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu - krito. Tarp trijų Baltijos šalių, kalbant apie turto grąžos medianinį rodiklį, vėl pozityviai išsiskyrė Latvija, kur jis abiem lyginamais atvejais pasistiebė, o Lietuvoje fiksuota visiškai priešinga tendencija. Tuo tarpu Estijos atstovių atveju buvo taip pat kaip ir kalbant apie bendra medianinį ROA rodiklį.
Per metus savo turto grąžas sugebėjo kilstelėti penkiolika nagrinėjamų įmonių, o kritimas fiksuotas daugiau nei perpus mažiau atveju, t.y. tik septyniais. Didžiausiu ROA rodikliu pasiektu per paskutinį 2017 metų ketvirtį gali pasigirti Estijos kazino tinklo valdytoja Olympic Entertainment Group, bei šios šalies drabužių kūrėja, siuvėja ir pardavėja Baltika. Abiem atvejais šis rodiklis per metus paaugo ir viršijo penkis procentus. Tuo tarpu net keturių OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių (Nordecon, Pieno Žvaigždžių, SAF Tehnika ir Tallinna Vesi) ROA per praėjusį ketvirtį buvo neigiamas. Kai prieš metus tokių kompanijų buvo trys.
Kaip įprasta buvo apskaičiuoti ir metiniai veiklos rezultatų pokyčiai bei įvairūs kiti santykiniai finansiniai rodikliai, kuriuos kaip tik dabar aptarsime. Tarp dvidešimt trijų įmonių ir bankų, kurių veiklos rezultatus žinome, savo pajamas per metus kilstelėjo jie visi, o EBITDA pelną - septyniolika. Per 2016 metus šis santykis siekė atitinkamai 18 ir 15, t.y. buvo kiek blogesnis. Tad nenuostabu, jog bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per metus ūgtelėjo, tačiau EBITDA pelnų teigiama pokyčių mediana jau tapo mažesnė už pajamų. Kalbant apie minimus rodiklius, labiausiai pagerėjo padėtis pramonės srityje, tarp paslaugų įmonių bendros teigiamos veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat ūgtelėjo, o kalbant apie maisto gamintojus, tai pajamų mediana pastebimai pakilo, po pelnų jau pasuko priešinga linkme. Lietuvos abi veiklos rezultatų pokyčių medianos per 2017 metus ūgtelėjo, tuo tarpu Estijos atstovių atveju paaugo tik pajamų pokyčių mediana, o Latvijos - EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Labiausiai savo veiklos rezultatus per praėjusius metus pagerino iš esmės tos pačios bendrovės, kaip ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, t.y. Linas Agro Group, Estijos statybų milžinė Merko Ehitus, elektros prekių gamintoja iš tos pačios šalies Harju Elekter, elektronikos prekių gamintoja iš Latvijos HansaMatrix, dar viena Lietuvos atstovė Grigeo, maisto produktų gamintoja PRFoods ir dar viena kompanija iš Latvijos SAF Tehnika.
Tuo tarpu nebuvo nei vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso narės, kuri per praėjusius metus užfiksuotų tiek pajamų, tiek EBITDA pelno kritimą. Vis dėl to, pieno produktų gamintojos Pieno Žvaigždės minimas pelnas per 2017 metus susitraukė net virš penkiasdešimt procentų, arba daugiausiai, statybos kompanijos Nordecon EBITDA krito virš keturiasdešimt aštuonių procentų, o Šiaulių Banko susitraukė penktadaliu.
Kalbant apie EBITDA maržą, tai bendra medianinė paaugo nuo 13,7 iki 14,7 procento. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje, tuo tarpu paslaugų atstovių ir maisto produktų gamintojų minimas rodiklis per praėjusius metus smuktelėjo. Latvijos ir mūsų šalies atstovių EBITDA pelningumų mediana per 2017 metus ūgtelėjo, o Estijos pasuko priešinga linkme. Minimo rodiklio prieaugiu gali pasigirti dvylika nagrinėjamo indekso narių, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Estijos vandens tiekimo kompanijos Tallinna Vesi EBITDA marža buvo didžiausia ir siekė 57,8 procento bei per metus ūgtelėjo, Šiaulių Banko minimas rodiklis irgi siekė virš penkiasdešimt procentų, tačiau per minimą laikotarpį pasikoregavo žemyn. Kito banko LHV Group EBITDA marža sudarė virš keturiasdešimt procentų ir per 2017 metus pakilo. Tuo tarpu Nordecon minimas rodiklis buvo kukliausias ir siekė vos 1,4 procento, Pieno Žvaigždžių - tris procentus.
Buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Bendra šio rodiklio mediana per metus ūgtelėjo nuo 4,9 iki 6,1 procento. Ta pati pozityvi prieaugio tendencija fiksuota ir pramonės srityje, tuo tarpu paslaugų atstovių ir maisto produktų gamintojų minimas rodiklis smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai mūsų ir latvių įmonių medianinis ROA rodiklis paaugo, o estų atveju fiksuota priešinga tendencija.
Per praėjusius metus, palyginus su 2016 metais, savo turto grąžas kilstelėjo trylika nagrinėjamų įmonių ir bankų, o dešimties iš jų minimas rodiklis smuktelėjo. Stambiausią ROA rodiklį sugeneravo Harju Elekter (32,4 procento), tiesa, tai susiję su vienkartinio pobūdžio pajamomis. Silvano Fashion Group metinė turto grąža siekė virš dvidešimt procentų, lošimų namų tinklo valdytojos Olympic Entertainment Group sudarė aštuoniolika procentų, o mažmeninės prekybos drabužiais parduotuvių Baltijos šalyse valdytojos Aprangos ROA siekė virš septyniolikos procentų. Per metus krito tik Olympic Entertainment Group turto grąžos rodiklis. Šįkart vienintelių Pieno Žvaigždžių minimas rodiklis buvo neigiamas, na o mažiausius teigiamus sugeneravo Baltika ir du bankai.
Bendras medianinis įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis per 2017 metus ūgtelėjo, ir tas pats fiksuota tiek pramonėje, tiek tarp maisto gamintojų, o tuo tarpu paslaugų atstovių šis rodiklis buvo mažesnis ir per metus nepakito. Estijos įmonių minimas medianinis rodiklis irgi ūgtelėjo, tuo tarpu latvių ir mūsų atveju jis smuktelėjo, tačiau Lietuvos atstovių medianinis įsipareigojimų ir turto rodiklis buvo didžiausias tarp Baltijos valstybių. Iš analizuojamų įmonių ir bankų minimą rodiklį sugebėjo susimažinti septynios, o prieaugis fiksuotas dvylikoje atveju. Kaip įprasta LHV Group ir Šiaulių Banko įsipareigojimų dalis turto struktūroje yra didžiausia, po to seka Baltika, Nordecon, Pieno Žvaigždės ir Tallinna Vesi. Mažiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje galėjo pasigirti dvi Estijos atstovės, t.y. Olympic Entertainment Group ir Silvano Fashion Group.
Bendrojo likvidumo rodiklio bendra mediana per metus smuktelėjo bei tas pats fiksuota pramonėje ir tarp maisto produktų gamintojų. Paslaugų šakos narių minimo rodiklio mediana per 2017 metus pasistiebė į viršų. Tuo tarpu visų trijų Baltijos šalių medianinis bendrojo likvidumo rodiklis pakilo. Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių didžiausiu likvidumu praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė Tallinna Vesi, Klaipėdos Nafta, Silvano Fashion Group ir SAF Tehnika. Tuo tarpu Grigeo, HansaMatrix, Tallink Grupp ir Tallinna Kaubamaja įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Pateikiame šiuo metu esančius rinkos vertės (P/E, P/BV, P/S) santykinius finansinius rodiklius bei apskaičiuotus medianinius duomenis. Lyginant tiek su Amerikos Dow Jones Industrial Average , tiek su Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų atstovių atitinkamais medianiniais rodikliais, Baltijos šalių atstovių yra itin kuklūs, t.y. dvigubai arba daugiau nei dvigubai mažesni. Žinoma, Baltijos šalių akcijų rinka yra gerokai mažesnė ir pastebimai mažiau likvidesnė, tačiau nepaisant to, galima sakyti, jog OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos iš esmės yra nuvertintos. Mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliais pasižymi maisto produktų gamintojai, o tarp šalių - Lietuvos atstovai.
Tarp nagrinėjamų įmonių ir bankų per 2017 metus labiausiai šoktelėjo SAF Tehnika (83,8 procento), Harju Elekter (76,7 procento), PRFoods (63,2 procento) ir Žemaitijos Pieno (62,6 procento) rinkos vertė. Tuo tarpu labiausiai atpigo Tallinna Vesi (26,1 procento) ir Pieno Žvaigždžių (12,4 procento) akcijos. Bendrai per visus praėjusius metus pabrango septyniolikos nagrinėjamo indekso atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, na o atpigo devynių akcijos. Per 2016 metus šis santykis siekė atitinkamai 19 ir 7. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana per praėjusius metus žinoma buvo teigiama, tačiau mažesnė nei prieš metus. Labiausiai per 2017 metus šoktelėjo pramonės atstovių ir maisto produktų gamintojų rinkos vertės. Tarp šalių, labiausiai pabrango Latvijos įmonių akcijos, o mažiausiai - Estijos.
Tuo tarpu nuo šių metų pradžios bendra akcijų kainų pokyčių mediana irgi yra teigiama, tačiau mažesnė nei per visus praėjusius metus. Taigi, 2018 metais pabrango septyniolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos, o kainų kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo PRFoods akcijų, kurių kaina pakilo virš trisdešimt procentų, be to, pastebimai šoktelėjo ir Harju Elekter bei Merko Ehitus kapitalizacijos. Absoliuti autsaiderė bent kol kas yra SAF Tehnika, kurios akcijos jau spėjo nuvertėti penktadaliu.
PRFoods akcijų kaina praėjusių metų liepą ištrūko iš konsolidacinio horizontalaus kanalo pro jo viršutinę dalį ir prasidėjo tikrų tikriausias ralis, kuris su lokaliomis korekcijomis tęsiasi iki pat šiol. Šios kompanijos akcijų kaina išlieka augimo kanale bei jau pasiekė 2012 metų rugpjūčio mėnesį buvusį lygį. Vis dėl to didėja rizika, kad galime sulaukti lokalios korekcijos.
Harju Elekter akcijų kaina praėjusių metų spalį pradėjo naują augimo etapą ir išlieka kilimo kanale. Tačiau po tokio pastebimo kainos šuolio didėja korekcijos - pelnų realizavimo rizika, tad būtina labai atidžiai stebėti padėtį
Kaip ir buvo prognozuota, po pastebimo kainos augimo SAF Tehnika pozicijoje sulaukėme pelnų realizacijos - korekcijos. Kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti, tačiau būtina atidžiai stebėti padėtį.
Tallinna Vesi akcijų kaina po praėjusių metų pabaigoje pasiekto dugno atšoko ir pakilo, po ko sulaukėme lokalios korekcijos, na o po jos galima nauja kainos augimo banga.