versija spausdinimui
(0)
Įsiplieskęs prekybos karas tarp JAV ir kitų valstybių investuotojams nieko gero nežada. Akcijų ateities sandoriai pranašauja besitęsiantį nuosmukį ir šiandien.
Vakar JAV akcijos ir vėl smarkiai krito. Tam daugiausiai įtakos turėjo D. Trumpo pranešimas dėl įvedamų importo muitų plienui ir aliuminiui. Tai planuojama padaryti jau kitą savaitę, tarifas plienui sieks 25%, o aliuminiui – 10%. Anot analitikų, didesni importo tarifai gali stipriai pabloginti prekybos santykius su kitomis šalimis, taip pat pakelti prekių ir paslaugų kainas, kurios galėtų padaryti didesnę įtaką spartesniam infliacijos augimui. Tokia D. Trumpo protekcionistinė politika, ginanti vietinius gamintojus, jau sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tarp daugelio pasaulio valstybių. Kanada, Europos Sąjunga, Meksika ir Brazilija pranešė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, o Europos Komisijos prezidentas J.C. Junkeris patvirtino, kad šis klausimas bus perduotas Pasaulio prekybos organizacijai. Atitinkamai vakar stipriai brango žaliavų gamintojų akcijos, nors daugelis kitų sektorių fiksavo neigiamus pokyčius. JAV akcijų indeksų ateities sandoriai kol kas pranašauja tolimesnį kritimą, o žibalo į paties užkurtą ugnį dar įpylė ir pats D. Trumpas, kuris šiandien paskelbė, kad nesutarimai dėl prekybos sąlygų yra sveikintinas dalykas. Iš šiandien skelbiamų makroekonominių rodiklių daugiausiai dėmesio sulauks patikslintas sausio mėnesio vartotojų pasitikėjimo indeksas.
Po vakarykščių naujienų iš JAV Azijoje nuotaikos šiandien nebuvo džiaugsmingos. Visi indeksai smigo žemyn, o itin stipriai krito Nikkei 225, kuris fiksavo apie -2,5% pokytį. Kritimo nesušvelnino ir Japonijos praneštas nedarbo lygis, kuris sausio mėn. siekė 2,4% bei buvo žemiausiame lygyje nuo 1993 m. Įdomu tai, kad laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias per paskutinius 44 metus. Šiuo metu 100 žmonių, ieškančių darbo, tenka 159 laisvos darbo vietos. Šalies centrinio banko vadovas H. Kuroda šiandien taip pat pranešė, jog apie dabar vykdomos agresyvios ekonomikos skatinimo programos nutraukimą bus pradėta svarstyti tik 2019 metais. Tikimasi, jog iki kitų metų infliacijos augimas priartės prie norimos 2% ribos. Tiesa, H. Kuroda atkreipė dėmesį, kad tai neįvyks be bent 3% tempu augsiančio darbo užmokesčio, kurio augimas kol kas labai toli nuo šios ribos.
Europos akcijos šiandien taip pat stipriai kritusios. Kaip ir buvo galima tikėtis, labiausiai smunka žaliavų gamintojų akcijos. Tiesa, didesnis nuosmukis jaučiamas ir tarp technologijų bendrovių. Vokietijoje pranešta, jog sausio mėnesį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, sumažėjo šalies mažmenininkų pardavimai. Nors analitikai ir prognozavo lėtėjimą, rodiklis buvo dar kiek žemesnis nei tikėtasi. Nudžiugino Jungtinės Karalystės statybų sektoriaus indeksas, kuris vasario mėnesį stipriai paaugo ir siekė 51,4 punktų ribą. Tai ženkliai viršijo prognozes, kuomet tikėtasi tik 50,5 punktus sieksiančio rodiklio. Šis sekmadienis Europoje bus labai svarbus. Italijoje vyks parlamento rinkimai, kurie nulems ateinančių penkerių metų valdžią, o Vokietijoje socialdemokratai balsuos dėl koalicijos sudarymo.
Naftos kaina toliau kryptingai juda žemyn. Šiandien Baker Hughes planuoja pasidalinti atnaujinta JAV aktyvių naftos platformų statistika, o pirmadienį laukia svarbus susitikimas tarp OPEC ir JAV skalūnų naftos gamintojų, kurio metu tikimasi, aptarti kaip geriausiai galima sunormalizuoti šios žaliavos pasaulinę rinka. Bitkoinas vėl priartėjo prie 11 tūkst. USD ribos. Vokietijos finansų ministerija paskelbė, jog vartotojai, kurie naudos bitkoiną kaip atsiskaitymo priemonę, nebus papildomai apmokestinami. Mokesčius reikės susimokėti tik konvertuojant šią kriptovaliutą į kitas valiutas (EUR, USD ir t.t.). Atsiskaitymas už prekes ar paslaugas bitkoinu JAV vis dar nėra teisiškai traktuojamas kaip paprastas apmokėjimas ir techniškai yra laikomas turto, šiuo atveju bitkoino, pardavimu, kuris gali būti apmokestinamas pelno ir kitais mokesčiais.
Šiandien JAV bus praneštas patikslintas Mičigano universiteto rengiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas. Sekmadienį vyks svarbūs Italijos ir Vokietijos rinkimai. Savaitės pradžioje sužinosime Jungtinės Karalystės paslaugų ir JAV ne gamybos sektorių indeksus. Antradienį svarbesnių naujienų skelbti kol kas nenumatyta. Savaitės viduryje paaiškės vienas iš JAV darbo rinkos rodiklių, taip pat ir naftos atsargos. Be to, bus paviešinta JAV centrinio banko ekonomikos sąlygų analizė. Ketvirtadienį daugiausiai dėmesio sulaukti turėtų ECB posėdis dėl palūkanų normos kėlimo, o JAV standartiškai paaiškės bedarbių paraiškų skaičius. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį taip pat dėl palūkanų normos didinimo spręs Japonijos centrinis bankas. Galiausiai savaitės pabaigoje Jungtinėje Karalystėje numatoma skelbti svarbų gamybos sektoriaus rodiklį, tuo tarpu JAV bus pranešti svarbūs darbo rinkos duomenys.
Vakar JAV akcijos ir vėl smarkiai krito. Tam daugiausiai įtakos turėjo D. Trumpo pranešimas dėl įvedamų importo muitų plienui ir aliuminiui. Tai planuojama padaryti jau kitą savaitę, tarifas plienui sieks 25%, o aliuminiui – 10%. Anot analitikų, didesni importo tarifai gali stipriai pabloginti prekybos santykius su kitomis šalimis, taip pat pakelti prekių ir paslaugų kainas, kurios galėtų padaryti didesnę įtaką spartesniam infliacijos augimui. Tokia D. Trumpo protekcionistinė politika, ginanti vietinius gamintojus, jau sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tarp daugelio pasaulio valstybių. Kanada, Europos Sąjunga, Meksika ir Brazilija pranešė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, o Europos Komisijos prezidentas J.C. Junkeris patvirtino, kad šis klausimas bus perduotas Pasaulio prekybos organizacijai. Atitinkamai vakar stipriai brango žaliavų gamintojų akcijos, nors daugelis kitų sektorių fiksavo neigiamus pokyčius. JAV akcijų indeksų ateities sandoriai kol kas pranašauja tolimesnį kritimą, o žibalo į paties užkurtą ugnį dar įpylė ir pats D. Trumpas, kuris šiandien paskelbė, kad nesutarimai dėl prekybos sąlygų yra sveikintinas dalykas. Iš šiandien skelbiamų makroekonominių rodiklių daugiausiai dėmesio sulauks patikslintas sausio mėnesio vartotojų pasitikėjimo indeksas.
Po vakarykščių naujienų iš JAV Azijoje nuotaikos šiandien nebuvo džiaugsmingos. Visi indeksai smigo žemyn, o itin stipriai krito Nikkei 225, kuris fiksavo apie -2,5% pokytį. Kritimo nesušvelnino ir Japonijos praneštas nedarbo lygis, kuris sausio mėn. siekė 2,4% bei buvo žemiausiame lygyje nuo 1993 m. Įdomu tai, kad laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias per paskutinius 44 metus. Šiuo metu 100 žmonių, ieškančių darbo, tenka 159 laisvos darbo vietos. Šalies centrinio banko vadovas H. Kuroda šiandien taip pat pranešė, jog apie dabar vykdomos agresyvios ekonomikos skatinimo programos nutraukimą bus pradėta svarstyti tik 2019 metais. Tikimasi, jog iki kitų metų infliacijos augimas priartės prie norimos 2% ribos. Tiesa, H. Kuroda atkreipė dėmesį, kad tai neįvyks be bent 3% tempu augsiančio darbo užmokesčio, kurio augimas kol kas labai toli nuo šios ribos.
Europos akcijos šiandien taip pat stipriai kritusios. Kaip ir buvo galima tikėtis, labiausiai smunka žaliavų gamintojų akcijos. Tiesa, didesnis nuosmukis jaučiamas ir tarp technologijų bendrovių. Vokietijoje pranešta, jog sausio mėnesį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, sumažėjo šalies mažmenininkų pardavimai. Nors analitikai ir prognozavo lėtėjimą, rodiklis buvo dar kiek žemesnis nei tikėtasi. Nudžiugino Jungtinės Karalystės statybų sektoriaus indeksas, kuris vasario mėnesį stipriai paaugo ir siekė 51,4 punktų ribą. Tai ženkliai viršijo prognozes, kuomet tikėtasi tik 50,5 punktus sieksiančio rodiklio. Šis sekmadienis Europoje bus labai svarbus. Italijoje vyks parlamento rinkimai, kurie nulems ateinančių penkerių metų valdžią, o Vokietijoje socialdemokratai balsuos dėl koalicijos sudarymo.
Naftos kaina toliau kryptingai juda žemyn. Šiandien Baker Hughes planuoja pasidalinti atnaujinta JAV aktyvių naftos platformų statistika, o pirmadienį laukia svarbus susitikimas tarp OPEC ir JAV skalūnų naftos gamintojų, kurio metu tikimasi, aptarti kaip geriausiai galima sunormalizuoti šios žaliavos pasaulinę rinka. Bitkoinas vėl priartėjo prie 11 tūkst. USD ribos. Vokietijos finansų ministerija paskelbė, jog vartotojai, kurie naudos bitkoiną kaip atsiskaitymo priemonę, nebus papildomai apmokestinami. Mokesčius reikės susimokėti tik konvertuojant šią kriptovaliutą į kitas valiutas (EUR, USD ir t.t.). Atsiskaitymas už prekes ar paslaugas bitkoinu JAV vis dar nėra teisiškai traktuojamas kaip paprastas apmokėjimas ir techniškai yra laikomas turto, šiuo atveju bitkoino, pardavimu, kuris gali būti apmokestinamas pelno ir kitais mokesčiais.
Šiandien JAV bus praneštas patikslintas Mičigano universiteto rengiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas. Sekmadienį vyks svarbūs Italijos ir Vokietijos rinkimai. Savaitės pradžioje sužinosime Jungtinės Karalystės paslaugų ir JAV ne gamybos sektorių indeksus. Antradienį svarbesnių naujienų skelbti kol kas nenumatyta. Savaitės viduryje paaiškės vienas iš JAV darbo rinkos rodiklių, taip pat ir naftos atsargos. Be to, bus paviešinta JAV centrinio banko ekonomikos sąlygų analizė. Ketvirtadienį daugiausiai dėmesio sulaukti turėtų ECB posėdis dėl palūkanų normos kėlimo, o JAV standartiškai paaiškės bedarbių paraiškų skaičius. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį taip pat dėl palūkanų normos didinimo spręs Japonijos centrinis bankas. Galiausiai savaitės pabaigoje Jungtinėje Karalystėje numatoma skelbti svarbų gamybos sektoriaus rodiklį, tuo tarpu JAV bus pranešti svarbūs darbo rinkos duomenys.