versija spausdinimui
(0)
Šiandien po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog šio banko nariai nusprendė palūkėti, tad pagrindiniai monetarinės politikos parametrai ir kryptis išliko nepakitę. Toks sprendimas atitiko lūkesčius.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka nuliniame lygyje. Palūkanų norma už Europos Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus neigiama bei sudarys 0,4 procento, tuo tarpu ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynojo turto pirkimai.
„Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – Valdančioji taryba patvirtina, kad grynojo turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už naujai nustatytą 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą ketinama tęsti iki 2018 metų rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį“ - rašoma minimo banko pranešime.
Euro zonos Centrinio banko atstovai tikina, kad jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Be to, lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.
Kadangi toks Europos Centrinio banko atstovų sprendimas atitiko lūkesčius, jokios esminės reakcijos valiutų rinkoje nebuvo. Po pietų už vieną eurą mokėta po 1.2404 dolerius, arba nežymiai mažiau nei vakar.
Nuo šių metų pradžios mūsų valiuta dolerio atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 15,4 procento.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka nuliniame lygyje. Palūkanų norma už Europos Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus neigiama bei sudarys 0,4 procento, tuo tarpu ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynojo turto pirkimai.
„Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – Valdančioji taryba patvirtina, kad grynojo turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už naujai nustatytą 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą ketinama tęsti iki 2018 metų rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį“ - rašoma minimo banko pranešime.
Euro zonos Centrinio banko atstovai tikina, kad jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Be to, lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.
Kadangi toks Europos Centrinio banko atstovų sprendimas atitiko lūkesčius, jokios esminės reakcijos valiutų rinkoje nebuvo. Po pietų už vieną eurą mokėta po 1.2404 dolerius, arba nežymiai mažiau nei vakar.
Nuo šių metų pradžios mūsų valiuta dolerio atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 15,4 procento.