versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė naujausius darbo rinkos duomenis. Paaiškėjo, jog bedarbystė smuktelėjo tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje.
Lapkritį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė euro zonoje krito nuo 8,8 iki 8,7 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tai žemiausia bedarbystė nuo pat 2009 metų pradžios. Prieš metus ji siekė 9,8 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį nedarbo lygis sumažėjo nuo 7,4 iki 7,3 procento, ir tai mažiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų spalio mėnesio. Lietuvoje šis rodiklis smuktelėjo nuo 7,1 procento iki septynių procentų. Prieš metus Europos sąjungoje bedarbystė siekė 8,3 procento, o mūsų šalyje sudarė 7,4 procento.
Praėjusių metų lapkritį darbo Europos sąjungoje neturėjo 18.116 milijonų žmonių, iš kurių 14.263 mln. - euro zonoje. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 155 tūkstančiais, o euro zonoje - 107 tūkstančiais. Tuo tarpu Lietuvoje per minimą laikotarpį darbo neturinčių asmenų sumažėjo trimis tūkstančiais iki šimto tūkstančių žmonių.
Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 2.133 mln., iš jų euro zonoje - 1.561 milijonu, na o mūsų šalyje darbo neturinčių asmenų buvo dešimt tūkstančių mažiau.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė lapkritį buvo Čekijoje (2,5 procento) bei Maltoje ir Vokietijoje, kur ji sudarė po 3,6 procento. Tuo tarpu didžiausia ji išliko Graikijoje (20,5 procento) ir Ispanijoje (16,7 procento). Per metus bedarbystė smuktelėjo visose Europos sąjungos šalyse, kurių duomenys yra palyginami, na o labiausiai šis rodiklis krito Graikijoje (nuo 23,2 iki 20,5 procento), Portugalijoje (nuo 10,5 iki 8,2 procento) ir Kroatijoje, kur smuktelėjo nuo 12,5 iki 10,4 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per lapkritį smuktelėjo nuo 18,4 iki 18,2 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,4 iki 16,2 procento, o Lietuvoje krito nuo 13,2 iki trylikos procentų. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 20,5 procento, 18,2 procento ir 14,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių lapkritį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (penki procentai) ir Vokietijoje, kur ji sudarė 6,6 procento. Tuo tarpu didžiausia ji išliko Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis sudarė 39,5 procento), Ispanijoje (37,9 procento) bei Italijoje, kur jis sudarė 32,7 procento.
Lapkritį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė euro zonoje krito nuo 8,8 iki 8,7 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tai žemiausia bedarbystė nuo pat 2009 metų pradžios. Prieš metus ji siekė 9,8 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį nedarbo lygis sumažėjo nuo 7,4 iki 7,3 procento, ir tai mažiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų spalio mėnesio. Lietuvoje šis rodiklis smuktelėjo nuo 7,1 procento iki septynių procentų. Prieš metus Europos sąjungoje bedarbystė siekė 8,3 procento, o mūsų šalyje sudarė 7,4 procento.
Praėjusių metų lapkritį darbo Europos sąjungoje neturėjo 18.116 milijonų žmonių, iš kurių 14.263 mln. - euro zonoje. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 155 tūkstančiais, o euro zonoje - 107 tūkstančiais. Tuo tarpu Lietuvoje per minimą laikotarpį darbo neturinčių asmenų sumažėjo trimis tūkstančiais iki šimto tūkstančių žmonių.
Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 2.133 mln., iš jų euro zonoje - 1.561 milijonu, na o mūsų šalyje darbo neturinčių asmenų buvo dešimt tūkstančių mažiau.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per lapkritį smuktelėjo nuo 18,4 iki 18,2 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,4 iki 16,2 procento, o Lietuvoje krito nuo 13,2 iki trylikos procentų. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 20,5 procento, 18,2 procento ir 14,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių lapkritį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (penki procentai) ir Vokietijoje, kur ji sudarė 6,6 procento. Tuo tarpu didžiausia ji išliko Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis sudarė 39,5 procento), Ispanijoje (37,9 procento) bei Italijoje, kur jis sudarė 32,7 procento.