versija spausdinimui
(0)
Išsivysčiusiose finansų rinkose pastebimas stiprus alternatyvių investavimo rinkų, įskaitant ir privataus kapitalo rinką, augimas. Galimybe pasinaudoti privataus kapitalo rinkų teikiamais pranašumais nuo kovo 1 dienos gali ir Lietuvos investuotojai, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Privataus kapitalo fondų profesionalių investuotojų komanda daugiausia investuoja į biržose nekotiruojamas bendroves ir aktyviai dalyvauja jų valdyme, kurdami pridėtinę vertę. Investicijoms yra naudojamas kapitalas iš surinkto fondo. Paprastai būna nustatoma, kiek kapitalo į bendrą fondą įneša valdymo komanda, kaip pasidalijama pelnu, koks yra valdymo mokestis, sėkmės mokestis ir pan. Skelbiamos reguliarios ataskaitos investuotojams. Investuojama vidutiniam (3-5 m.) arba ilgam laikotarpiui (5-7 m.). Iš anksto būna nustatyta išėjimo iš bendrovės, į kurią investuota, strategija.
Nors privataus kapitalo rinka yra skirta daugiausia profesionaliems investuotojams, tačiau nuo 2008 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisoms, tokios rinkos pranašumais Lietuvoje gali pasinaudoti ir smulkieji investuotojai. Privataus kapitalo investavimo schemas Lietuvoje galima steigti investicinės bendrovės (IB) arba investicinio fondo (IF) veiklos forma.
IB – tai investicinė kintamojo kapitalo bendrovė (akcininkai turi teisę pareikalauti bet kada išpirkti jų akcijas) ar uždaro tipo IB (akcijos išperkamos iš anksto nustatytu laiku). IF - veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis nustatytos tvarkos ir sąlygų (fondas neturi juridinio asmens teisių). Fondas gali būti atviro tipo (investuotojas turi teisę bet kada reikalauti, kad būtų išpirkti investiciniai vienetai) arba uždaro tipo (investiciniai vienetai gali būti išperkami iš anksto nustatytu laiku).
Privataus kapitalo IB ir IF gali investuoti ne tik į biržoje prekiaujamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, bet ir į naujai steigiamų įmonių, taip pat į veikiančių įmonių, kurių išleisti vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą biržose, vertybinius popierius.
Smulkiųjų investuotojų interesų apsaugą užtikrina įstatymai. Antai teisę valdyti IF ar IB turi tik valdymo įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos (VPK) išduotą licenciją. IB taip pat gali veikti tik turėdama licenciją. Tam tikrais klausimais reikalingas VPK išankstinis leidimas. Pavyzdžiui, tvirtinant įstatus, taisykles, jas keičiant ar papildant, tvirtinant ar keičiant prospektą, pasirenkant depozitoriumą. Valdymo įmonė (kiekvienam IF) ar IB paprastai (su tam tikromis išimtimis) privalo viešai paskelbti prospektą, kiekvienų finansinių metų bei pusmečio ataskaitą. Prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Be to, į vienos įmonės vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 proc. bendrovės ar fondo turtą sudarančio grynojo turto.
Privataus kapitalo fondų profesionalių investuotojų komanda daugiausia investuoja į biržose nekotiruojamas bendroves ir aktyviai dalyvauja jų valdyme, kurdami pridėtinę vertę. Investicijoms yra naudojamas kapitalas iš surinkto fondo. Paprastai būna nustatoma, kiek kapitalo į bendrą fondą įneša valdymo komanda, kaip pasidalijama pelnu, koks yra valdymo mokestis, sėkmės mokestis ir pan. Skelbiamos reguliarios ataskaitos investuotojams. Investuojama vidutiniam (3-5 m.) arba ilgam laikotarpiui (5-7 m.). Iš anksto būna nustatyta išėjimo iš bendrovės, į kurią investuota, strategija.
Nors privataus kapitalo rinka yra skirta daugiausia profesionaliems investuotojams, tačiau nuo 2008 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisoms, tokios rinkos pranašumais Lietuvoje gali pasinaudoti ir smulkieji investuotojai. Privataus kapitalo investavimo schemas Lietuvoje galima steigti investicinės bendrovės (IB) arba investicinio fondo (IF) veiklos forma.
IB – tai investicinė kintamojo kapitalo bendrovė (akcininkai turi teisę pareikalauti bet kada išpirkti jų akcijas) ar uždaro tipo IB (akcijos išperkamos iš anksto nustatytu laiku). IF - veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis nustatytos tvarkos ir sąlygų (fondas neturi juridinio asmens teisių). Fondas gali būti atviro tipo (investuotojas turi teisę bet kada reikalauti, kad būtų išpirkti investiciniai vienetai) arba uždaro tipo (investiciniai vienetai gali būti išperkami iš anksto nustatytu laiku).
Privataus kapitalo IB ir IF gali investuoti ne tik į biržoje prekiaujamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, bet ir į naujai steigiamų įmonių, taip pat į veikiančių įmonių, kurių išleisti vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą biržose, vertybinius popierius.
Smulkiųjų investuotojų interesų apsaugą užtikrina įstatymai. Antai teisę valdyti IF ar IB turi tik valdymo įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos (VPK) išduotą licenciją. IB taip pat gali veikti tik turėdama licenciją. Tam tikrais klausimais reikalingas VPK išankstinis leidimas. Pavyzdžiui, tvirtinant įstatus, taisykles, jas keičiant ar papildant, tvirtinant ar keičiant prospektą, pasirenkant depozitoriumą. Valdymo įmonė (kiekvienam IF) ar IB paprastai (su tam tikromis išimtimis) privalo viešai paskelbti prospektą, kiekvienų finansinių metų bei pusmečio ataskaitą. Prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Be to, į vienos įmonės vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 proc. bendrovės ar fondo turtą sudarančio grynojo turto.