versija spausdinimui
(0).jpg)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų susitikimo spaudos konferencijoje šio banko vadovas Mario Draghi pabrėžė, kad jie labai apdairiai atsisakinės savo vykdomo monetarinio stimuliavimo.
Tad pirmojo bazinės palūkanų normos padidinimo euro zonoje galime sulaukti tik 2019 metais.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko prezidentas teigė, kad jie ne tiek mažins QE programą, kiek ją kalibruos.
„Šiandieniniai sprendimai dėl monetarinės politikos buvo priimti siekiant išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, kurios vis dar reikalingos norint stabiliai grąžinti infliaciją link dviejų procentų lygio“ - tikino Mario Draghi.
Jis tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad aktyvai įsigyti QE programos metu, bus reinvestuojami rinkoje, t.y. už išperkamas obligacijas gautos lėšos vėl bus investuojamos rinkoje. Nuo 2015 metų euro zonos Centrinis bankas vykdydamas kiekybinio švelninimo programą QE jau supirko aktyvų, kurių vertė viršija du trilijonus eurų. Mario Draghi pabrėžė, kad aktyvų supirkimo programa nesibaigs staiga, t.y. reinvestavimo procesas dar truks ilgai bei tęsis ir po kitų metų rugsėjo mėnesio, tad Europos Centrinis bankas savo vykdomą QE programą nutraukinės daug apdairiau ir atsargiau nei tai darė Amerikos Federalinis Rezervų bankas.
„Šis sprendimas yra esminis pasikeitimas, kuris yra labai nuosaikus. QE programos kalibravimas, apie kurį paskelbė ECB, rodo, kad Centrinis bankas nori kaip tik įmanoma kuo atsargiau užbaigti šią politiką, idealiausiai be euro vertės padidėjimo ir be valstybinių obligacijų pajamingumo didėjimo. Tai labai švelnus stimuliavimo ribojimas“ - teigė pagrindinis ING ekonomistas Carsten Brzeski.
Kai kurie analitikai pradeda spekuliuoti, kad bazinės palūkanų normos padidinimo euro zonoje galime sulaukti ne anksčiau kaip tik kitų metų antroje pusėje.
Tad pirmojo bazinės palūkanų normos padidinimo euro zonoje galime sulaukti tik 2019 metais.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko prezidentas teigė, kad jie ne tiek mažins QE programą, kiek ją kalibruos.
„Šiandieniniai sprendimai dėl monetarinės politikos buvo priimti siekiant išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, kurios vis dar reikalingos norint stabiliai grąžinti infliaciją link dviejų procentų lygio“ - tikino Mario Draghi.
Jis tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad aktyvai įsigyti QE programos metu, bus reinvestuojami rinkoje, t.y. už išperkamas obligacijas gautos lėšos vėl bus investuojamos rinkoje. Nuo 2015 metų euro zonos Centrinis bankas vykdydamas kiekybinio švelninimo programą QE jau supirko aktyvų, kurių vertė viršija du trilijonus eurų. Mario Draghi pabrėžė, kad aktyvų supirkimo programa nesibaigs staiga, t.y. reinvestavimo procesas dar truks ilgai bei tęsis ir po kitų metų rugsėjo mėnesio, tad Europos Centrinis bankas savo vykdomą QE programą nutraukinės daug apdairiau ir atsargiau nei tai darė Amerikos Federalinis Rezervų bankas.
„Šis sprendimas yra esminis pasikeitimas, kuris yra labai nuosaikus. QE programos kalibravimas, apie kurį paskelbė ECB, rodo, kad Centrinis bankas nori kaip tik įmanoma kuo atsargiau užbaigti šią politiką, idealiausiai be euro vertės padidėjimo ir be valstybinių obligacijų pajamingumo didėjimo. Tai labai švelnus stimuliavimo ribojimas“ - teigė pagrindinis ING ekonomistas Carsten Brzeski.
Kai kurie analitikai pradeda spekuliuoti, kad bazinės palūkanų normos padidinimo euro zonoje galime sulaukti ne anksčiau kaip tik kitų metų antroje pusėje.