versija spausdinimui
(0)
Trečiasis šių metų ketvirtis buvo gana ramus. Taip, kiek pasiautėjo Šiaurės Korėja, dar daugiau ir garsiau imta kalbėti apie bitcoin, tačiau kita vertus Centriniai bankai nenustebino, kaip ir makroekonominiai rodikliai. Akcijų rinkoje toliau tęsėsi ralis, rekordinių lygių šturmavimas, pabrango nafta ir daugelis kitų žaliavų, dar labiau šoktelėjo bitcoin vertė.
FED pradeda mažinti balansą
Kaip ir buvo laukta ir tikėtasi, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nutarė, kad jau nuo spalio po truputi ims mažinti šio banko balansą, kuris buvo gerokai išpūstas pasaulinės krizės metu, kuomet reikėjo gelbėti finansų sistemą ir stimuliuoti Amerikos ekonomiką. Be to, kaip ir buvo prognozuota, bazinė palūkanų norma šalyje išliko nepakeista. Kadangi minėti sprendimai atitiko lūkesčius, tad jokios esminės reakcijos rinkoje jie nesukėlė.
Amerikos ekonomika ir toliau auga, kuriamos naujos darbo vietos, tačiau infliacija vis dar išlieka žemesniame nei Amerikos Centrinio banko norimas lygis. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje kilę net keletas uraganų, kurie ypač skaudžiai smogė kai kurioms Amerikos valstijoms, kaip teigiama, turės neigiamą poveikį ir šalies makroekonominiams rodikliams bei bendrojo vidaus produkto pokyčiams.
Kita vertus, teigiama, kad neigiamas uraganų veiksnys Amerikos ekonomikai bus tik laikinas, na o po to dėl atstatomųjų veiksmų ir statybų turėtų padidėti ekonominė veikla šalyje. Be to, būtent ši gamtos stichija lėmė tai, kad Amerikos valdžios atstovams gan greit ir be didelių nereikalingų aistrų pavyko susitarti dėl šalies maksimalios skolos limito klausimo, bet šis susitarimas tik laikinas. Kitaip tariant problemos sprendimas atidedamas netolimai ateičiai, t.y. po kelių mėnesių ir vėl reikės spręsti šį klausimą.
Be jokios abejonės, svarbiausias šio ketvirtojo šių metų ketvirčio akcentas arba didžiausia intriga - ar Amerikos Federalinis Rezervų bankas šių metų pabaigoje padidins dar labiau savo bazinę palūkanų normą ir tuo pačiu įgyvendins metų pradžioje skelbtus planus pinigų politiką šalyje 2017 metais sugriežtinti tris kartus, be to, lygiai tokie patys planai egzistuoja ir kalbant apie kitus metus.
Kol kas rinkoje remiantis ateities sandoriais didesnė dalis rinkos dalyvių tikisi, kad gruodžio mėnesį per paskutinį šiais metais FED posėdį bus priimtas sprendimas 0,25 procento dar labiau padidinti bazinę palūkanų normą. Žinoma, iki šių metų pabaigos dar liko gana daug laiko, t.y. visas ketvirtis arba trys mėnesiai, tad dar gali būti įvairių pokyčių, na o galutinis sprendimas priklausys nuo pasirodančių naujausių Amerikos makroekonominių rodiklių. Tačiau kitą vertus, Amerikos Centrinio banko atstovai užsiminė, kad bet kokį duomenų pablogėjimą jie vertins kaip laikiną reiškinį, kurį dalinai lėmė šalyje kilę uraganai ir jų metu padaryta žala. Tad tikimybę, kad ketvirtojo ketvirčio pabaigoje Amerikoje sulauksime dar vieno pinigų politikos sugriežtinimo arba jo nesulauksime, vertiname santykiu 65/35 procentai.
Rizikos nerealizavosi, ECB vis dar lūkuriuoja
Belieka konstatuoti, kad rizikos per trečią šių metų ketvirtį, apie kurias buvo kalbama antrojo ketvirčio pabaigoje, iš esmės nerealizavosi. Nors Vokietijoje per parlamento rinkimus populistai gavo daugiau nei įprasta balsų, tačiau iš esmės bendro esminio pokyčio valdžioje nebus. Tiesa, visai netikėtai iškilo kitas klausimas, t.y. referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Amerikoje pagrindinis rizikos veiksnys buvo šios šalies maksimalios skolos klausimas, tačiau kaip ir buvo minėta, kilę uraganai tuo pačiu turėjo ir teigiamą poveikį, bet jis buvo tik laikinas ir gan greit vėl teks grįžti prie šio klausimo. Be jokios abejonės, per šį ketvirtąjį ketvirtį gan svarbus veiksnys bus ir naujojo Amerikos prezidento Donald Trump žadėta mokesčių reforma, t.y. mokesčių mažinimas tiek verslui, tiek ir gyventojams bei tai, kokią galutinę formą ir turinį ši reformą įgaus ir ar jai pritars kitos Amerikos valdžios institucijos bei ar galiausiai šią mokesčių reformą pavyks priimti per šį paskutinį šių metų ketvirtį.
Žinoma, mokesčių mažinimas yra teigiamas reiškinys, tačiau kitas klausimas yra tame, kaip bus kompensuoti biudžeto praradimai ir ar iš tiesų suveiks numatyti planai. Manoma, kad mokestinės naštos sumažinimas turėtų Amerikoje padidinti ekonominę veiklą ir tuo pačiu šalies biudžeto pajamas, tačiau tam be jokios abejonės prireiks kažkiek laiko.
Kalbant apie Europos Centrinio banko monetarinę politiką, tai šiame fronte nieko naujo. Šio banko atstovai nutarė ir vėl palūkėti ir per visą trečią šių metų ketvirtį jų vykdoma pinigų politika išliko nepakitusi. Vis dėl to, manoma, kad per likusią šių metų dalį iš euro zonos Centrinio banko galime sulaukti esminių naujienų. Gal jau netgi šio ketvirčio pradžioje, t.y. spalio mėnesį. Turime omenyje aktyvų supirkimo programą, kurios apimtys jau buvo sumažintos šių metų kovo mėnesį. Tad tai irgi vienas iš pagrindinių šio ketvirtojo ketvirčio akcentų.
Anglijos banko atstovai perspėjo, jog jau netrukus dėl Didžiojoje Britanijoje ūgtelėjusios infliacijos, jie gali padidinti savo bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Rusijoje visiškai priešinga padėtis, nes ten šios šalies Centrinis bankas reaguodamas į sumažėjusį infliacinį spaudimą dar labiau sumažino savo palūkanų normą. Be to, monetarinės politikos švelninimas dėl tos pačios priežasties tęsiamas ir kitoje BRIC šalyje, t.y. Brazilijoje.
Aistros dėl bitcoin, pabrango žaliavos
Per trečią šių metų ketvirtį ir toliau dėmesio centre išliko populiariausia pasaulyje virtuali valiuta bitcoin. Be to, apie šią revoliucinę valiutą imta kalbėti dar labiau ir pasirodė kur kas daugiau įvairių ir dažnai gan radikalių nuomonių. Kitaip tariant, bitcoin populiarumas vis labiau auga ir apie šią virtualią valiutą sužino vis daugiau ir daugiau žmonių.
Savo nuomonę apie bitcoin pareiškė net kai kurių stambių bankų ir kitų finansinių institucijų atstovai. Nepaisant gerokai išaugusios kritikos šios valiutos atžvilgiu, ir gąsdinimo dėl jos patikimumo ir galimo burbulo sprogimo, bitcoin vertė Amerikos dolerio atžvilgiu šoktelėjo jau net ketvirtą ketvirtį iš eilės. Šįkart dolerio vertė minimos virtualios valiutos atžvilgiu krito dar beveik trisdešimt devyniais procentais, tiesa, mažiau nei per antrą šių metų ketvirtį, kuomet sumažėjo net beveik penkiasdešimt aštuoniais procentais. Žinoma, verta paminėti, kad kaip ir įprasta bitcoin vertė ir vėl gan pastebimai svyravo, t.y. buvo fiksuojami tiek dideli vertės augimai, tiek ir priešingai - pastebimi jos kritimai.
Akivaizdu, jog šią virtualią valiutą pamėgo itin spekuliatyviai nusiteikę rinkos dalyviai, kurie toleruoja didesnę arba itin didelę riziką. Sunku prognozuoti kaip toliau kis bitcoin vertė, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad šioje pozicijoje jau gana senokai nebuvo rimtos ir didelės ilgesnį laikotarpį trukusios korekcijos.
Per praėjusį ketvirtį taip pat pastebimai pabrango ir daugelis žaliavų, ypač energijos ištekliai. Visų pirma tai nafta, kuri prieš tai du ketvirčius iš eilės pigo, t.y. Brent rūšies žaliavinė nafta pabrango beveik šešiolika procentų, o WTI kiek mažiau. Anglies kaina pakilo antrą ketvirtį iš eilės. Ūgtelėjo ir pramoninių metalų kainos, kur prieaugis procentine išraiška buvo dviženklis, tuo tarpu tokių tauriųjų metalų kaip auksas ir sidabras vertė padidėjo tik nežymiai.
FED pradeda mažinti balansą
Kaip ir buvo laukta ir tikėtasi, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nutarė, kad jau nuo spalio po truputi ims mažinti šio banko balansą, kuris buvo gerokai išpūstas pasaulinės krizės metu, kuomet reikėjo gelbėti finansų sistemą ir stimuliuoti Amerikos ekonomiką. Be to, kaip ir buvo prognozuota, bazinė palūkanų norma šalyje išliko nepakeista. Kadangi minėti sprendimai atitiko lūkesčius, tad jokios esminės reakcijos rinkoje jie nesukėlė.
Amerikos ekonomika ir toliau auga, kuriamos naujos darbo vietos, tačiau infliacija vis dar išlieka žemesniame nei Amerikos Centrinio banko norimas lygis. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje kilę net keletas uraganų, kurie ypač skaudžiai smogė kai kurioms Amerikos valstijoms, kaip teigiama, turės neigiamą poveikį ir šalies makroekonominiams rodikliams bei bendrojo vidaus produkto pokyčiams.
Be jokios abejonės, svarbiausias šio ketvirtojo šių metų ketvirčio akcentas arba didžiausia intriga - ar Amerikos Federalinis Rezervų bankas šių metų pabaigoje padidins dar labiau savo bazinę palūkanų normą ir tuo pačiu įgyvendins metų pradžioje skelbtus planus pinigų politiką šalyje 2017 metais sugriežtinti tris kartus, be to, lygiai tokie patys planai egzistuoja ir kalbant apie kitus metus.
Kol kas rinkoje remiantis ateities sandoriais didesnė dalis rinkos dalyvių tikisi, kad gruodžio mėnesį per paskutinį šiais metais FED posėdį bus priimtas sprendimas 0,25 procento dar labiau padidinti bazinę palūkanų normą. Žinoma, iki šių metų pabaigos dar liko gana daug laiko, t.y. visas ketvirtis arba trys mėnesiai, tad dar gali būti įvairių pokyčių, na o galutinis sprendimas priklausys nuo pasirodančių naujausių Amerikos makroekonominių rodiklių. Tačiau kitą vertus, Amerikos Centrinio banko atstovai užsiminė, kad bet kokį duomenų pablogėjimą jie vertins kaip laikiną reiškinį, kurį dalinai lėmė šalyje kilę uraganai ir jų metu padaryta žala. Tad tikimybę, kad ketvirtojo ketvirčio pabaigoje Amerikoje sulauksime dar vieno pinigų politikos sugriežtinimo arba jo nesulauksime, vertiname santykiu 65/35 procentai.
Rizikos nerealizavosi, ECB vis dar lūkuriuoja
Belieka konstatuoti, kad rizikos per trečią šių metų ketvirtį, apie kurias buvo kalbama antrojo ketvirčio pabaigoje, iš esmės nerealizavosi. Nors Vokietijoje per parlamento rinkimus populistai gavo daugiau nei įprasta balsų, tačiau iš esmės bendro esminio pokyčio valdžioje nebus. Tiesa, visai netikėtai iškilo kitas klausimas, t.y. referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Žinoma, mokesčių mažinimas yra teigiamas reiškinys, tačiau kitas klausimas yra tame, kaip bus kompensuoti biudžeto praradimai ir ar iš tiesų suveiks numatyti planai. Manoma, kad mokestinės naštos sumažinimas turėtų Amerikoje padidinti ekonominę veiklą ir tuo pačiu šalies biudžeto pajamas, tačiau tam be jokios abejonės prireiks kažkiek laiko.
Kalbant apie Europos Centrinio banko monetarinę politiką, tai šiame fronte nieko naujo. Šio banko atstovai nutarė ir vėl palūkėti ir per visą trečią šių metų ketvirtį jų vykdoma pinigų politika išliko nepakitusi. Vis dėl to, manoma, kad per likusią šių metų dalį iš euro zonos Centrinio banko galime sulaukti esminių naujienų. Gal jau netgi šio ketvirčio pradžioje, t.y. spalio mėnesį. Turime omenyje aktyvų supirkimo programą, kurios apimtys jau buvo sumažintos šių metų kovo mėnesį. Tad tai irgi vienas iš pagrindinių šio ketvirtojo ketvirčio akcentų.
Anglijos banko atstovai perspėjo, jog jau netrukus dėl Didžiojoje Britanijoje ūgtelėjusios infliacijos, jie gali padidinti savo bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Rusijoje visiškai priešinga padėtis, nes ten šios šalies Centrinis bankas reaguodamas į sumažėjusį infliacinį spaudimą dar labiau sumažino savo palūkanų normą. Be to, monetarinės politikos švelninimas dėl tos pačios priežasties tęsiamas ir kitoje BRIC šalyje, t.y. Brazilijoje.
Aistros dėl bitcoin, pabrango žaliavos
Per trečią šių metų ketvirtį ir toliau dėmesio centre išliko populiariausia pasaulyje virtuali valiuta bitcoin. Be to, apie šią revoliucinę valiutą imta kalbėti dar labiau ir pasirodė kur kas daugiau įvairių ir dažnai gan radikalių nuomonių. Kitaip tariant, bitcoin populiarumas vis labiau auga ir apie šią virtualią valiutą sužino vis daugiau ir daugiau žmonių.
Akivaizdu, jog šią virtualią valiutą pamėgo itin spekuliatyviai nusiteikę rinkos dalyviai, kurie toleruoja didesnę arba itin didelę riziką. Sunku prognozuoti kaip toliau kis bitcoin vertė, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad šioje pozicijoje jau gana senokai nebuvo rimtos ir didelės ilgesnį laikotarpį trukusios korekcijos.
Per praėjusį ketvirtį taip pat pastebimai pabrango ir daugelis žaliavų, ypač energijos ištekliai. Visų pirma tai nafta, kuri prieš tai du ketvirčius iš eilės pigo, t.y. Brent rūšies žaliavinė nafta pabrango beveik šešiolika procentų, o WTI kiek mažiau. Anglies kaina pakilo antrą ketvirtį iš eilės. Ūgtelėjo ir pramoninių metalų kainos, kur prieaugis procentine išraiška buvo dviženklis, tuo tarpu tokių tauriųjų metalų kaip auksas ir sidabras vertė padidėjo tik nežymiai.