versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų ketvirtį Japonijos ekonomikos, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje, augimas viršijo lūkesčius, be to, padidintas per pirmą šių metų ketvirtį užfiksuotas prieaugis.
Japonijos bendrojo vidaus produkto metinis prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė net keturis procentus, kai ekonomistai prognozavo, jog sudarys vidutiniškai tik 2,5 procento. Tai sparčiausias augimas nuo pat 2015 metų pirmojo ketvirčio. Ketvirtį prieš tai jis siekė 1,5 procento, nors anksčiau skelbta, jog sudarė tik vieną procentą.
Šios Azijos šalies ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo per antrą šių metų ketvirtį nuo 0,4 iki vieno procento, kai laukta, jog sudarys 0,6 procento. Prieš tai skelbta, jog per pirmą šių metų ketvirtį Japonijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis sudarė 0,3 procento.
Minimos šalies ekonomika paaugo jau net šeštą ketvirtį iš eilės ir tai ilgiausias toks laikotarpis nuo pat 2005 - 2006 metų.
Kaip teigiama, labiausiai prie paspartėjusio Japonijos bendrojo vidaus produkto augimo prisidėjo augusios vartotojų išlaidos bei padidėjusios verslo investicijos.
Šios valstybės vartotojų išlaidos, kurios sudaro apie du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto vertės, per praėjusį ketvirtį paaugo net 0,9 procento, kai laukta, jog prieaugis sudarys vidutiniškai tik 0,5 procento. Tai sparčiausias prieaugis per pastaruosius daugiau nei trejus metus.
Investicijos per minimą laikotarpį Japonijoje ūgtelėjo 2,4 procento, arba dvigubai labiau nei laukta. Tai buvo didžiausias jų prieaugis nuo pat 2014 metų pirmojo ketvirčio. Tuo tarpu dėl sparčiau ūgtelėjusių importo apimčių, šios šalies užsienio prekybos poveikis bendrojo vidaus produkto pokyčiui buvo neigiamas ir siekė 0,3 procentinio punkto.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 109.68 jenas, arba 0,53 procento daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo virš šešių procentų, o per pastaruosius vienerius metus pabrango virš aštuonių procentų.
Japonijos bendrojo vidaus produkto metinis prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė net keturis procentus, kai ekonomistai prognozavo, jog sudarys vidutiniškai tik 2,5 procento. Tai sparčiausias augimas nuo pat 2015 metų pirmojo ketvirčio. Ketvirtį prieš tai jis siekė 1,5 procento, nors anksčiau skelbta, jog sudarė tik vieną procentą.
Šios Azijos šalies ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo per antrą šių metų ketvirtį nuo 0,4 iki vieno procento, kai laukta, jog sudarys 0,6 procento. Prieš tai skelbta, jog per pirmą šių metų ketvirtį Japonijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis sudarė 0,3 procento.
Minimos šalies ekonomika paaugo jau net šeštą ketvirtį iš eilės ir tai ilgiausias toks laikotarpis nuo pat 2005 - 2006 metų.
Kaip teigiama, labiausiai prie paspartėjusio Japonijos bendrojo vidaus produkto augimo prisidėjo augusios vartotojų išlaidos bei padidėjusios verslo investicijos.
Šios valstybės vartotojų išlaidos, kurios sudaro apie du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto vertės, per praėjusį ketvirtį paaugo net 0,9 procento, kai laukta, jog prieaugis sudarys vidutiniškai tik 0,5 procento. Tai sparčiausias prieaugis per pastaruosius daugiau nei trejus metus.
Investicijos per minimą laikotarpį Japonijoje ūgtelėjo 2,4 procento, arba dvigubai labiau nei laukta. Tai buvo didžiausias jų prieaugis nuo pat 2014 metų pirmojo ketvirčio. Tuo tarpu dėl sparčiau ūgtelėjusių importo apimčių, šios šalies užsienio prekybos poveikis bendrojo vidaus produkto pokyčiui buvo neigiamas ir siekė 0,3 procentinio punkto.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 109.68 jenas, arba 0,53 procento daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo virš šešių procentų, o per pastaruosius vienerius metus pabrango virš aštuonių procentų.