versija spausdinimui
(2)
Kaip ir buvo laukta bei prognozuota per šiandien vykusį Europos Centrinio banko atstovų posėdį nuspręsta ir toliau nieko nekeisti, t.y. visos palūkanos išlieka tos pačios kaip ir aktyvų supirkimo programos parametrai.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius išlieka ta pati neigiama (0,4 procento), o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sieks 0,25 procento.
Kaip skelbiama banko pranešime, Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa (TPP).
„Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį“ - rašoma ECB pranešime.
Taip pat pabrėžiama, kad grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, jog atsižvelgiant į esamus ekonominius rodiklius ir artimiausio laikotarpio perspektyvas, šiuo metu įgyvendinama pritaikoma sušvelninta pinigų politika ir toliau yra reikalinga. Jis teigė, kad reikia būti kantriems ir dar palaukti.
Euro zonos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį ir su laiku turėtų išplisti ir dar labiau paveikti tiek paklausos, tiek algų augimą, tikino ECB prezidentas. Nors vykstanti ekonominė plėtra suteikia pasitikėjimo, kad infliacija laipsniškai pasieks nustatytą tikslą, tačiau vis dar reikėtų sulaukti didesnės infliacijos augimo dinamikos. Ji praėjusį mėnesį euro zonoje dėl kritusių energijos išteklių kainų kiek sumažėjo, ir artimiausiu laikotarpiu atsižvelgiant į prognozuojamas naftos kainas turėtų išlikti panašiame lygyje.
Šiandien Europos Centrinio banko atstovai sprendimą posėdyje dėl dabartinės pinigų politikos tąsos priėmė vieningai, na o apie tolimesnes perspektyvas dar nebuvo diskutuota, t.y. bus laukiama būsimų makroekonominių duomenų pasirodymo, atsakymas į žurnalistės klausimą tikino Mario Draghi.
Jis pripažino, kad dabartinė ekspansinė monetarinė politika euro zonoje yra vykdoma jau gana ilgai, tačiau ji be jokios abejonės teigiamai prisidėjo prie padėties ekonomikoje ir augančio ekonominio aktyvumo, t.y. buvo išvengta defliacijos, sukurta daug naujų darbo vietų, pagerėjo lūkesčiai.
Savo kalbos metu ECB vadovas pabrėžė, kad norint pasinaudoti visa vykdomos švelnios monetarinės politikos nauda, kitos politikos sritys taip pat turi gerokai prisidėti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis augimas bei būtų sumažintas pažeidžiamumas. Jis tvirtino, kad būtina paspartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą, kas padėtų sumažinti struktūrinį nedarbą ir padidintų produktyvumą.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų susirinkimas bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo septintą dieną. Būtent tuomet bus pristatytos atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės, be to, ekonomistai tikisi, jog šio posėdžio metu galime sulaukti sprendimų dėl pokyčių šiuo metu vykdomo pinigų politikoje.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius išlieka ta pati neigiama (0,4 procento), o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sieks 0,25 procento.
Kaip skelbiama banko pranešime, Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa (TPP).
„Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį“ - rašoma ECB pranešime.
Taip pat pabrėžiama, kad grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, jog atsižvelgiant į esamus ekonominius rodiklius ir artimiausio laikotarpio perspektyvas, šiuo metu įgyvendinama pritaikoma sušvelninta pinigų politika ir toliau yra reikalinga. Jis teigė, kad reikia būti kantriems ir dar palaukti.
Euro zonos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį ir su laiku turėtų išplisti ir dar labiau paveikti tiek paklausos, tiek algų augimą, tikino ECB prezidentas. Nors vykstanti ekonominė plėtra suteikia pasitikėjimo, kad infliacija laipsniškai pasieks nustatytą tikslą, tačiau vis dar reikėtų sulaukti didesnės infliacijos augimo dinamikos. Ji praėjusį mėnesį euro zonoje dėl kritusių energijos išteklių kainų kiek sumažėjo, ir artimiausiu laikotarpiu atsižvelgiant į prognozuojamas naftos kainas turėtų išlikti panašiame lygyje.
Šiandien Europos Centrinio banko atstovai sprendimą posėdyje dėl dabartinės pinigų politikos tąsos priėmė vieningai, na o apie tolimesnes perspektyvas dar nebuvo diskutuota, t.y. bus laukiama būsimų makroekonominių duomenų pasirodymo, atsakymas į žurnalistės klausimą tikino Mario Draghi.
Jis pripažino, kad dabartinė ekspansinė monetarinė politika euro zonoje yra vykdoma jau gana ilgai, tačiau ji be jokios abejonės teigiamai prisidėjo prie padėties ekonomikoje ir augančio ekonominio aktyvumo, t.y. buvo išvengta defliacijos, sukurta daug naujų darbo vietų, pagerėjo lūkesčiai.
Savo kalbos metu ECB vadovas pabrėžė, kad norint pasinaudoti visa vykdomos švelnios monetarinės politikos nauda, kitos politikos sritys taip pat turi gerokai prisidėti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis augimas bei būtų sumažintas pažeidžiamumas. Jis tvirtino, kad būtina paspartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą, kas padėtų sumažinti struktūrinį nedarbą ir padidintų produktyvumą.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų susirinkimas bus surengtas jau tik rudenį, t.y. rugsėjo septintą dieną. Būtent tuomet bus pristatytos atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės, be to, ekonomistai tikisi, jog šio posėdžio metu galime sulaukti sprendimų dėl pokyčių šiuo metu vykdomo pinigų politikoje.