versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais turimais duomenimis pranešė, kad per vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Europoje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas prieaugis.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo 0,3 procento, kai prognozuota, jog jos paaugs vidutiniškai 0,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė 0,2 procento, o Lietuvoje paaugo 1,1 procento. Per pirmą šių metų mėnesį pramonės produkcija euro zonoje ir Europos sąjungoje pakilo po 0,3 procento, o mūsų šalyje - 0,4 procento.
Euro zonoje per antrą šių metų mėnesį energijos gamyba susitraukė 4,7 procento, kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 1,1 procento, ilgalaikio vartojimo nepakito, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0,9 procento, o tarpinių prekių gamyba padidėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba smuko 3,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 0,9 procento, tačiau ilgalaikio vartojimo pakilo 0,4 procento, o tarpinių prekių ir kapitalo prekių gamyba padidėjo po 0,8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, vasarį pramonės produkcija labiausiai krito Airijoje (15,5 procento), Prancūzijoje (1,6 procento) ir Kroatijoje (1,5 procento). Labiausiai šis rodiklis ūgtelėjo Bulgarijoje ir Slovėnijoje, kur pakilo po 3,6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis padidėjo nuo 0,2 iki 1,2 procento, kai laukta, jog paaugs labiau iki vidutiniškai dviejų procentų. Europos sąjungoje metinis prieaugis padidėjo nuo 1,2 iki 2,1 procento, o Lietuvoje krito nuo 6,9 iki 5,8 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba pakilo 2,4 procento, tarpinių prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių - po du procentus, o kapitalo prekių paaugo 1,2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2,4 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 2,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 2,4 procento, tarpinių prekių - 2,3 procento, o energijos ūgtelėjo 1,9 procento. Kasdieninio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 1,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija per metus sparčiausiai ūgtelėjo Graikijoje (11,2 procento), Latvijoje (10,6 procento) bei Estijoje, kur pakilo devyniais procentais. Tuo tarp kritimas fiksuotas Airijoje, kur jis siekė net dešimt procentų bei Prancūzijoje, kur sudarė 0,8 procento.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo 0,3 procento, kai prognozuota, jog jos paaugs vidutiniškai 0,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė 0,2 procento, o Lietuvoje paaugo 1,1 procento. Per pirmą šių metų mėnesį pramonės produkcija euro zonoje ir Europos sąjungoje pakilo po 0,3 procento, o mūsų šalyje - 0,4 procento.
Euro zonoje per antrą šių metų mėnesį energijos gamyba susitraukė 4,7 procento, kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 1,1 procento, ilgalaikio vartojimo nepakito, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0,9 procento, o tarpinių prekių gamyba padidėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba smuko 3,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 0,9 procento, tačiau ilgalaikio vartojimo pakilo 0,4 procento, o tarpinių prekių ir kapitalo prekių gamyba padidėjo po 0,8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis padidėjo nuo 0,2 iki 1,2 procento, kai laukta, jog paaugs labiau iki vidutiniškai dviejų procentų. Europos sąjungoje metinis prieaugis padidėjo nuo 1,2 iki 2,1 procento, o Lietuvoje krito nuo 6,9 iki 5,8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija per metus sparčiausiai ūgtelėjo Graikijoje (11,2 procento), Latvijoje (10,6 procento) bei Estijoje, kur pakilo devyniais procentais. Tuo tarp kritimas fiksuotas Airijoje, kur jis siekė net dešimt procentų bei Prancūzijoje, kur sudarė 0,8 procento.