versija spausdinimui
(0)
Pagal valdomo turto vertę Kinijos bankinis sektorius aplenkė euro zonos ir tuo pačiu tapo didžiausiu pasaulyje. Tai reiškia, jog dar labiau padidėjo Kinijos įtaka pasaulio finansams.
Kinijos metinis bendrasis vidaus produktas pagal vertę viršijo euro zonos metinį bendrąjį vidaus produktą dar 2011 metais, tačiau bankinis sektorius tą patį pasiekė tik praėjusių metų pabaigoje.
Remiantis leidinio Financial Times atlikta analize, 2016 metų pabaigoje Kinijos bankų bendra aktyvų vertė siekė 33 trilijonus dolerių, kai euro zonoje siekė 31 trilijoną dolerių. Amerikos bankai praėjusių metų pabaigoje bendrai turėjo turto už šešiolika trilijonų dolerių, o Japonijos - už septynis trilijonus dolerių.
Bendra Kinijos bankinio sektoriaus vertė yra net 3,1 karto didesnė už šios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad skirtingai nuo išsivysčiusių šalių, Kinijos vietinės valdžios savo infrastruktūros plėtros projektus finansuoja vietinių bankų paskolomis.
Biržose nekotiruojami valstybiniai bankai, ypač China Development Bank, kuris valdo daugiau nei dviejų trilijonų dolerių vertės aktyvus, minėtame kreditavimo procese vaidina pagrindinį vaidmenį, tačiau komerciniai bankai taip pat turi savo dalį.
„Didžiulis Kinijos bankinės sistemos dydis tai labiau ne priežastis švęsti, o tai rodo, jog visa ekonomika yra priklausoma nuo investicijų, kurias finansuoja bankai“ - atkreipia dėmesį Kornelio universiteto atstovas Eswar Prasad, kuris praeityje vadovavo Tarptautinio Valiutos Fondo misijai Kinijoje.
Kinijos metinis bendrasis vidaus produktas pagal vertę viršijo euro zonos metinį bendrąjį vidaus produktą dar 2011 metais, tačiau bankinis sektorius tą patį pasiekė tik praėjusių metų pabaigoje.
Remiantis leidinio Financial Times atlikta analize, 2016 metų pabaigoje Kinijos bankų bendra aktyvų vertė siekė 33 trilijonus dolerių, kai euro zonoje siekė 31 trilijoną dolerių. Amerikos bankai praėjusių metų pabaigoje bendrai turėjo turto už šešiolika trilijonų dolerių, o Japonijos - už septynis trilijonus dolerių.
Bendra Kinijos bankinio sektoriaus vertė yra net 3,1 karto didesnė už šios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad skirtingai nuo išsivysčiusių šalių, Kinijos vietinės valdžios savo infrastruktūros plėtros projektus finansuoja vietinių bankų paskolomis.
Biržose nekotiruojami valstybiniai bankai, ypač China Development Bank, kuris valdo daugiau nei dviejų trilijonų dolerių vertės aktyvus, minėtame kreditavimo procese vaidina pagrindinį vaidmenį, tačiau komerciniai bankai taip pat turi savo dalį.
„Didžiulis Kinijos bankinės sistemos dydis tai labiau ne priežastis švęsti, o tai rodo, jog visa ekonomika yra priklausoma nuo investicijų, kurias finansuoja bankai“ - atkreipia dėmesį Kornelio universiteto atstovas Eswar Prasad, kuris praeityje vadovavo Tarptautinio Valiutos Fondo misijai Kinijoje.