versija spausdinimui
(0)
SEB banko analitikų nuomone, realiausia 2017 metų perspektyva – ilgai užsitęsusi lėta ir prieštaringa ekonomikos plėtra pasaulyje. Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti sparčiau negu praėjusiais metais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 metais turėtų padidėti 2,5 proc., šiek tiek daugiau negu pernai. Tai susiję su didesnėmis investicijomis ir spartesniu eksporto augimu.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra ir teigiamų globalinės ekonomikos pokyčių. „Priimta manyti, kad sustiprėję infliacijos lūkesčiai yra blogybė, tačiau po ilgo defliacijos laikotarpio juos reikia vertinti kaip teigiamą reiškinį“, – sakė ekonomistas. Jo nuomone, spartesnis kainų kilimas paskatins profsąjungas reikalauti didesnio darbo užmokesčio kolektyvinėse derybose, išjudins vidaus paklausą, o tai įgalins centrinius bankus grįžti prie pinigų politikos normalizavimo.
G. Nausėdos nuomone, Lietuvoje skirtingai negu Vakarų šalyse vyrauja didelės infliacijos lūkesčiai, nors Statistikos departamento skelbiami duomenys yra kur kas kuklesni. Kad ir kaip bebūtų, įvedus eurą gerėja ne tik kainų, bet ir darbo užmokesčio palyginamumas su išsivysčiusiomis Vakarų Europos valstybėmis, o tai skatina spartesnį darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimą mūsų šalyje.
Anot G. Nausėdos, darbo našumą aplenkiantis atlyginimų didėjimas daro neigiamą įtaką šalies verslo konkurencingumui, tačiau jeigu darbo užmokestis ims sparčiau augti euro zonos bei kitose valstybėse, mūsų verslui tarptautinėje rinkoje bus lengviau. „Pajamų skirtumų mažėjimas, lyginant su Vakarų valstybėmis, yra gyvybiškai būtinas ir siekiant sustabdyti Lietuvos žmonių emigraciją bei dramatiškus jos padarinius šalies darbo rinkai“, – sakė G. Nausėda.
Susiklosčiusios aplinkybės lemia, jog nėra jokių kliūčių vidutiniam darbo užmokesčiui toliau sparčiai kilti bent jau privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, versle nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbdavius priverčia kelti atlyginimų dydį nepriklausomai nuo to, ar valdžia peržiūri minimalią mėnesinę algą (MMA), ar ne.
Privačios įmonės per mažai investuoja
Anot ekonomisto, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas pastaruoju metu krypsta į skirtingas puses. Namų ūkių vartojimo apimtys nuosekliai augo kelerius metus iš eilės tiek galiojusiomis, tiek palyginamosiomis kainomis. Deja, to negalima pasakyti apie investicijas, kurios 2016 m. visiškai sumažėjo. „Galima guostis, kad investicijų sąstingį lėmė pauzė tarp ankstesniosios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir dar neįsibėgėjusio 2014-2020 m. finansinės paramos panaudojimo, tačiau tai niekaip nekeičia esminės problemos – menko privačių įmonių „apetito“ investuoti“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, per mažų investicijų problema aktuali dviem aspektais. Pirma, investicijos yra sudėtinė BVP dalis, todėl jų stoka tiesiogiai lėtina ekonomikos plėtrą. Antra, didesnės investicijos šiandien yra rytojaus spartesnės BVP plėtros prielaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 m. smarkiai sumažės. „Kadangi iš verslo gyvenimo sudėtinga pašalinti geopolitinį ir globalinį ekonominį neapibrėžtumą, būtina ekonominės politikos priemonėmis skatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą, o ten kur racionalu – ir į gamybos plėtrą. Tuo tikslu ir mokesčių politikos paskatos neturėtų būti tabu“, – pažymėjo G. Nausėda.
SEB analitikai 2017 metais ir toliau tikisi 2,5 proc., o 2018 m. – 3,0 proc. plėtros. Atsižvelgiant į infliacijos didėjimo tendencijas, 2017 m. vidutinio vartotojų kainų indekso pagal SVKI augimo prognozė padidinta nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc., tuo tarpu 2018 m. laukiama kainų padidėjimo 2,4 proc. Šių metų vidutinio nedarbo lygio prognozė sumažinta nuo 7,7 proc. iki 7,5 proc., 2018 m. – nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra ir teigiamų globalinės ekonomikos pokyčių. „Priimta manyti, kad sustiprėję infliacijos lūkesčiai yra blogybė, tačiau po ilgo defliacijos laikotarpio juos reikia vertinti kaip teigiamą reiškinį“, – sakė ekonomistas. Jo nuomone, spartesnis kainų kilimas paskatins profsąjungas reikalauti didesnio darbo užmokesčio kolektyvinėse derybose, išjudins vidaus paklausą, o tai įgalins centrinius bankus grįžti prie pinigų politikos normalizavimo.
G. Nausėdos nuomone, Lietuvoje skirtingai negu Vakarų šalyse vyrauja didelės infliacijos lūkesčiai, nors Statistikos departamento skelbiami duomenys yra kur kas kuklesni. Kad ir kaip bebūtų, įvedus eurą gerėja ne tik kainų, bet ir darbo užmokesčio palyginamumas su išsivysčiusiomis Vakarų Europos valstybėmis, o tai skatina spartesnį darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimą mūsų šalyje.
Anot G. Nausėdos, darbo našumą aplenkiantis atlyginimų didėjimas daro neigiamą įtaką šalies verslo konkurencingumui, tačiau jeigu darbo užmokestis ims sparčiau augti euro zonos bei kitose valstybėse, mūsų verslui tarptautinėje rinkoje bus lengviau. „Pajamų skirtumų mažėjimas, lyginant su Vakarų valstybėmis, yra gyvybiškai būtinas ir siekiant sustabdyti Lietuvos žmonių emigraciją bei dramatiškus jos padarinius šalies darbo rinkai“, – sakė G. Nausėda.
Susiklosčiusios aplinkybės lemia, jog nėra jokių kliūčių vidutiniam darbo užmokesčiui toliau sparčiai kilti bent jau privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, versle nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbdavius priverčia kelti atlyginimų dydį nepriklausomai nuo to, ar valdžia peržiūri minimalią mėnesinę algą (MMA), ar ne.
Privačios įmonės per mažai investuoja
Anot ekonomisto, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas pastaruoju metu krypsta į skirtingas puses. Namų ūkių vartojimo apimtys nuosekliai augo kelerius metus iš eilės tiek galiojusiomis, tiek palyginamosiomis kainomis. Deja, to negalima pasakyti apie investicijas, kurios 2016 m. visiškai sumažėjo. „Galima guostis, kad investicijų sąstingį lėmė pauzė tarp ankstesniosios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir dar neįsibėgėjusio 2014-2020 m. finansinės paramos panaudojimo, tačiau tai niekaip nekeičia esminės problemos – menko privačių įmonių „apetito“ investuoti“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, per mažų investicijų problema aktuali dviem aspektais. Pirma, investicijos yra sudėtinė BVP dalis, todėl jų stoka tiesiogiai lėtina ekonomikos plėtrą. Antra, didesnės investicijos šiandien yra rytojaus spartesnės BVP plėtros prielaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 m. smarkiai sumažės. „Kadangi iš verslo gyvenimo sudėtinga pašalinti geopolitinį ir globalinį ekonominį neapibrėžtumą, būtina ekonominės politikos priemonėmis skatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą, o ten kur racionalu – ir į gamybos plėtrą. Tuo tikslu ir mokesčių politikos paskatos neturėtų būti tabu“, – pažymėjo G. Nausėda.
SEB analitikai 2017 metais ir toliau tikisi 2,5 proc., o 2018 m. – 3,0 proc. plėtros. Atsižvelgiant į infliacijos didėjimo tendencijas, 2017 m. vidutinio vartotojų kainų indekso pagal SVKI augimo prognozė padidinta nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc., tuo tarpu 2018 m. laukiama kainų padidėjimo 2,4 proc. Šių metų vidutinio nedarbo lygio prognozė sumažinta nuo 7,7 proc. iki 7,5 proc., 2018 m. – nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc.