versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinio banko vykdoma agresyvi pinigų spausdinimo politika neišlaikė egzamino bei nepaspartino euro zonos ekonomikos augimo, pareiškė Latvijos Centrinio banko vadovas bei ECB valdymo organų narys Ilmars Rimsevics.
Jis jau yra trečiasis Europos Centrinio banko narys, kuris turi balsavimo teisę dėl palūkanų normos, pareiškęs nepasitenkinimą dėl šio banko vykdomos politikos ir jos efektyvumo.
Ilmars Rimsevics mano, kad pagrindinė kaltė dėl to tenka tam, jog nėra pažangos įgyvendinant ekonomines reformas bei taip pat nėra pažangos kalbant ir apie Europos komisijos stimuliacinį paketą, tad dėl to sumažėjo pasitikėjimas ir naujų kreditų teikimas nepaisant to, jog nuo 2015 metų Europos Centrinis bankas įliejo didžiules pinigų injekcijas.
„Šis pinigų užliejimas, kurį realizuoja Europos Centrinis bankas, padėjo stabilizuoti padėtį, tačiau iš esmė nesuteikė didelio postūmio bendrai ekonomikos plėtrai“ - sakė Latvijos Centrinio banko vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į savo atstovaujamą šalį, t.y. pateikė ją kaip pavyzdį. Anot jo, dauguma pinigų, kuriuos Europos Centrinis bankas įliejo į Latvijos ekonomiką, nukeliavo į bankų sąskaita ir laukia geresnių laikų.
Priminsime, kad gruodžio pradžioje Europos Centrinio banko atstovai nusprendė iki kitų metų pabaigos pratęsti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą, kuri turėjo užsibaigti jau kitų metų kovo mėnesį. Jie tikisi, kad infliacija euro zonoje priartės prie Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio.
Prieš tai kritiškai apie Europos Centrinio banko vykdomą politiką atsiliepė ir vyriausiasis šios institucijos ekonomistas Peter Praet, kuris yra aktyvų supirkimo programos (QE) architektas. Jo nuomone, šios programos poveikis infliacijai yra nuviliantis.
Taip pat kritiškai apie šią programą pasisakė ir Vokietijos Centrinio banko Bundesbank prezidentas Jens Weidmann. Jo nuomone, Centriniai bankai kalbant apie paklausos atgaivinimą iš esmės yra bejėgiai.
Jis jau yra trečiasis Europos Centrinio banko narys, kuris turi balsavimo teisę dėl palūkanų normos, pareiškęs nepasitenkinimą dėl šio banko vykdomos politikos ir jos efektyvumo.
Ilmars Rimsevics mano, kad pagrindinė kaltė dėl to tenka tam, jog nėra pažangos įgyvendinant ekonomines reformas bei taip pat nėra pažangos kalbant ir apie Europos komisijos stimuliacinį paketą, tad dėl to sumažėjo pasitikėjimas ir naujų kreditų teikimas nepaisant to, jog nuo 2015 metų Europos Centrinis bankas įliejo didžiules pinigų injekcijas.
„Šis pinigų užliejimas, kurį realizuoja Europos Centrinis bankas, padėjo stabilizuoti padėtį, tačiau iš esmė nesuteikė didelio postūmio bendrai ekonomikos plėtrai“ - sakė Latvijos Centrinio banko vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į savo atstovaujamą šalį, t.y. pateikė ją kaip pavyzdį. Anot jo, dauguma pinigų, kuriuos Europos Centrinis bankas įliejo į Latvijos ekonomiką, nukeliavo į bankų sąskaita ir laukia geresnių laikų.
Priminsime, kad gruodžio pradžioje Europos Centrinio banko atstovai nusprendė iki kitų metų pabaigos pratęsti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą, kuri turėjo užsibaigti jau kitų metų kovo mėnesį. Jie tikisi, kad infliacija euro zonoje priartės prie Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio.
Prieš tai kritiškai apie Europos Centrinio banko vykdomą politiką atsiliepė ir vyriausiasis šios institucijos ekonomistas Peter Praet, kuris yra aktyvų supirkimo programos (QE) architektas. Jo nuomone, šios programos poveikis infliacijai yra nuviliantis.
Taip pat kritiškai apie šią programą pasisakė ir Vokietijos Centrinio banko Bundesbank prezidentas Jens Weidmann. Jo nuomone, Centriniai bankai kalbant apie paklausos atgaivinimą iš esmės yra bejėgiai.