versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per trečią šių metų ketvirtį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ekonomikos augimas išliko stabilus, tuo tarpu mūsų šalyje jis sulėtėjo.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje ekonomikos augimas sudarė 0,3 procento, kas atitiko lūkesčius ir informaciją skelbtą remiantis preliminariais duomenimis. Europos sąjungos bendrasis vidaus produktas pasistiebė 0,4 procento. Per antrą ketvirtį ekonomika abiem atvejais paaugo lygiai tiek pat.
Lietuvoje ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimo tempas sulėtėjo nuo 0,4 iki 0,1 procento.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai šiuo atveju Europoje fiksuota ta pati tendencija, t.y. jis išliko stabilus. Euro zonoje metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 1,6 procento, o Europos sąjungoje sudarė 1,8 procento. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog metinis augimas euro zonoje sieks vidutiniškai 1,6 procento.
Tuo tarpu mūsų šalyje ir vėl buvo fiksuojama tas pats, t.y. remiantis Eurostat duomenimis metinis ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 2,1 iki 1,6 procento.
Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio augimas sumažėjo perpus iki 0,2 procento. Ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 0,3 procento. Tuo tarpu metinis augimas išliko stabilus ir siekė 1,7 procento.
Prancūzijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,2 procento, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 0,1 procento kritimas. Šios šalies metinis ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 1,3 iki 1,1 procento.
Ispanijos ekonomikos augimas abiem atvejais sulėtėjo, t.y. ketvirčio krito nuo 0,8 iki 0,7 procento, o metinis - nuo 3,4 iki 3,2 procento. Kitos Pietų Europos šalies Italijos ketvirčio ekonomikos augimas siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai fiksuota, jog jis nepakito. Metinis augimas paspartėjo nuo 0,7 iki 0,9 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis tarp šios sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai per ketvirtį paaugo Portugalijos ir Bulgarijos ekonomikos (po 0,8 procento), na o lėčiausias augimas fiksuotas mūsų šalyje, kur kaip minėta jis siekė 0,1 procento. Kalbant apie metinį prieaugį, tai sparčiausias jis buvo Rumunijoje, kur siekė 4,6 procento, o lėčiausias mūsų kaimynėje Latvijoje, kur sudarė tik 0,7 procento.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje ekonomikos augimas sudarė 0,3 procento, kas atitiko lūkesčius ir informaciją skelbtą remiantis preliminariais duomenimis. Europos sąjungos bendrasis vidaus produktas pasistiebė 0,4 procento. Per antrą ketvirtį ekonomika abiem atvejais paaugo lygiai tiek pat.
Lietuvoje ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimo tempas sulėtėjo nuo 0,4 iki 0,1 procento.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai šiuo atveju Europoje fiksuota ta pati tendencija, t.y. jis išliko stabilus. Euro zonoje metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 1,6 procento, o Europos sąjungoje sudarė 1,8 procento. Ekonomistai taip pat prognozavo, jog metinis augimas euro zonoje sieks vidutiniškai 1,6 procento.
Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio augimas sumažėjo perpus iki 0,2 procento. Ekonomistai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai 0,3 procento. Tuo tarpu metinis augimas išliko stabilus ir siekė 1,7 procento.
Prancūzijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,2 procento, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 0,1 procento kritimas. Šios šalies metinis ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 1,3 iki 1,1 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis tarp šios sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai per ketvirtį paaugo Portugalijos ir Bulgarijos ekonomikos (po 0,8 procento), na o lėčiausias augimas fiksuotas mūsų šalyje, kur kaip minėta jis siekė 0,1 procento. Kalbant apie metinį prieaugį, tai sparčiausias jis buvo Rumunijoje, kur siekė 4,6 procento, o lėčiausias mūsų kaimynėje Latvijoje, kur sudarė tik 0,7 procento.