versija spausdinimui
(0)
Norvegijos valstybinis investicinis fondas, kuris yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje, turėtų padidinti akcijų dalį savo investiciniame portfelyje dar dešimt procentų arba įsigyti akcijų dar už 87 mlrd. dolerių, nes dėl rekordiškai žemų palūkanų ir lėto ekonomikos augimo investicijų grąža yra nepakankama, teigia šalies vyriausybės paskirta komisija.
Komisija, kurią sudaro du buvę finansų ministrai ir akademikai mano, kad Finansų ministerija turėtų duoti leidimą fondui padidinti galimą turėti akcijų dalį portfelyje nuo 60 iki 70 procentų. Galutinis sprendimas šiuo klausimus bus priimtas pavasarį. Ministerija ne visuomet rėmėsi komisijos rekomendacijomis.
Šiuo metu Norvegijos valstybinio investicinio fondo šešiasdešimt procentų portfelio sudaro investicijos į kompanijų akcijas, 35 procentai lėšų investuota į obligacijas, na o likę penki procentai valdomų pinigų investuoti į nekilnojamą turtą. Per paskutinius dešimt metų šio fondo reali investicinė metinė grąža sudarė viutiniškai 3,43 procento, tuo tarpu nustatytas tikslinis lygis siekia keturis procentus.
Komisija prognozuoja, kad dabartinė akcijų dalis investiciniame portfelyje per artimiausius trisdešimt metų leis fondui pasiekti tik 2,3 procento metinę grąžą.
Įdomu tai, kad komisijos pirmininkas Knut Anton Mork turi visiškai priešingą nuomonę nei daugelis komisijos narių. Buvęs vyriausiasis Svenska Handelsbanken banko ekonomistas Osle pasisako už akcijų dalies fondo portfelyje sumažinimą iki penkiasdešimties procentų.
Komisija, kurią sudaro du buvę finansų ministrai ir akademikai mano, kad Finansų ministerija turėtų duoti leidimą fondui padidinti galimą turėti akcijų dalį portfelyje nuo 60 iki 70 procentų. Galutinis sprendimas šiuo klausimus bus priimtas pavasarį. Ministerija ne visuomet rėmėsi komisijos rekomendacijomis.
Šiuo metu Norvegijos valstybinio investicinio fondo šešiasdešimt procentų portfelio sudaro investicijos į kompanijų akcijas, 35 procentai lėšų investuota į obligacijas, na o likę penki procentai valdomų pinigų investuoti į nekilnojamą turtą. Per paskutinius dešimt metų šio fondo reali investicinė metinė grąža sudarė viutiniškai 3,43 procento, tuo tarpu nustatytas tikslinis lygis siekia keturis procentus.
Komisija prognozuoja, kad dabartinė akcijų dalis investiciniame portfelyje per artimiausius trisdešimt metų leis fondui pasiekti tik 2,3 procento metinę grąžą.
Įdomu tai, kad komisijos pirmininkas Knut Anton Mork turi visiškai priešingą nuomonę nei daugelis komisijos narių. Buvęs vyriausiasis Svenska Handelsbanken banko ekonomistas Osle pasisako už akcijų dalies fondo portfelyje sumažinimą iki penkiasdešimties procentų.