versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis šiandien pranešė, jog rugpjūtį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis krito.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,6 procento, kai laukta, jog prieaugis sudarys vidutiniškai 1,5 procento. Europos sąjungoje per rugpjūtį pramonė pakilo 1,4 procento, o Lietuvoje jos veiklos apimtys smuko dviem procentais.
Mėnesį prieš tai pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ir Europos sąjungoje krito po 0,7 procento, o Lietuvoje smuktelėjo 0,3 procento.
Tuo tarpu rugpjūtį palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje ir Europos sąjungoje siekė po 1,8 procento, na o mūsų šalyje užfiksuota, kad per metus šis rodiklis krito 1,2 procento, arba dvigubai labiau nei mėnesį prieš tai.
Liepą euro zonoje fiksuota, kad per metus pramonės produkcija krito 0,5 procento, o Europos sąjungoje nepakito. Ekonomistai prognozavo, jog paskutinį šių metų vasaros mėnesį pramonės produkcijos metinis prieaugis euro zonoje sieks vidutiniškai 1,1 procento.
Rugpjūtį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 4,3 procento, kapitalo prekių - 3,5 procento, energijos - 3,3 procento, o tarpinių prekių padidėjo 1,4 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 0,6 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 3,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,7 procento, energijos - 1,9 procento, tarpinių prekių padidėjo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo prekių kaip ir euro zonoje smuko, t.y. 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesio laikotarpį pramonės produkcijos apimtys daugiausiai ūgtelėjo Čekijoje (12,1 procento), Olandijoje - 4,4 procento ir Vokietijoje, kur jos pakilo 3,1 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Airijoje (13,4 procento), Suomijoje (3,5 procento) ir Švedijoje (2,9 procento).
Per metus euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 4,9 procento, kapitalo prekių - 2,6 procento, tarpinių prekių - dviem procentais, energijos - 1,5 procento, na o kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo 4,6 procento, kapitalo prekių - 3,3 procento, tarpinių prekių - 1,9 procento, energijos - 0,2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo perpus mažiau.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per metus tarp šios sąjungos šalių sparčiausiai pramonė produkcijos apimtys ūgtelėjo Čekijoje (7,7 procento), Slovėnijoje (5,9 procento) bei Lenkijoje, kur jos pakilo 5,1 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuko Airijoje (8,5 procento), Švedijoje (6,2 procento) ir Maltoje, kur krito 3,9 procento.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,6 procento, kai laukta, jog prieaugis sudarys vidutiniškai 1,5 procento. Europos sąjungoje per rugpjūtį pramonė pakilo 1,4 procento, o Lietuvoje jos veiklos apimtys smuko dviem procentais.
Mėnesį prieš tai pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ir Europos sąjungoje krito po 0,7 procento, o Lietuvoje smuktelėjo 0,3 procento.
Tuo tarpu rugpjūtį palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje ir Europos sąjungoje siekė po 1,8 procento, na o mūsų šalyje užfiksuota, kad per metus šis rodiklis krito 1,2 procento, arba dvigubai labiau nei mėnesį prieš tai.
Rugpjūtį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 4,3 procento, kapitalo prekių - 3,5 procento, energijos - 3,3 procento, o tarpinių prekių padidėjo 1,4 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 0,6 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 3,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,7 procento, energijos - 1,9 procento, tarpinių prekių padidėjo 0,9 procento, o kasdieninio vartojimo prekių kaip ir euro zonoje smuko, t.y. 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesio laikotarpį pramonės produkcijos apimtys daugiausiai ūgtelėjo Čekijoje (12,1 procento), Olandijoje - 4,4 procento ir Vokietijoje, kur jos pakilo 3,1 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Airijoje (13,4 procento), Suomijoje (3,5 procento) ir Švedijoje (2,9 procento).
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per metus tarp šios sąjungos šalių sparčiausiai pramonė produkcijos apimtys ūgtelėjo Čekijoje (7,7 procento), Slovėnijoje (5,9 procento) bei Lenkijoje, kur jos pakilo 5,1 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuko Airijoje (8,5 procento), Švedijoje (6,2 procento) ir Maltoje, kur krito 3,9 procento.