versija spausdinimui
(1)
Dar vienas ketvirtis praeityje. Nerimas dėl Brexit poveikio ir Anglijos banko veiksmai, spėliojimai ar Amerikos Centrinis bankas pakels savo bazinę palūkanų normą, ar Europos Centrinis bankas dar labiau sušvelnins savo vykdomą pinigų politiką, kaip toliau elgsis Japonijos bankas, nepaisant to, kad trečią ketvirtį sudarė net du vasaros - atostoginiai mėnesiai, buvo visko. Tačiau iš esmės galima reziumuoti, jog ketvirtis užsibaigė savotišku laukimu kas bus toliau. Laukiam.
FED laukia
Kaip ir buvo prognozuota, bei kaip ir buvo galima tikėtis, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nutarė dar labiau palūkėti ir vis dar šiais metais nekelti savo bazinės palūkanų normos. Toks sprendimas natūralus, ypač prisiminus tai, kad jau lapkričio pradžioje laukia itin svarbūs Amerikos prezidento rinkimai, po kurių netgi nereiktų atmesti, kad gali pasikeisti ir šios šalies Centrinio banko vadovė.
Vis dėl to per visą trečią ketvirtį iš esmės Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ir toliau, kaip ir per pirmą šių metų pusę stengėsi išlaikyti pozityvų toną vis pabrėždami, kad palūkanų padidinimas vis labiau artėja, nes padėtis ekonomikoje gerėja. Tai buvo kažkuo panašu į tai, kas vyko praėjusiais metais, kuomet tik jų pabaigoje galiausiai sulaukėme pinigų politikos sugriežtinimo.
Žinoma, toks Centrinio banko atstovų elgesys susijęs su tuo, jog jie stengiasi išlaikyti pozityvą ir teigiamus rinkos dalyvių lūkesčius dėl ateities perspektyvų ir tai yra suprantama, nes toks jų darbas. Tačiau vėl iškyla klausimas dėl tolesnio rinkos dalyvių tikėjimo ir pasitikėjimo FED atstovais, tad metų pabaigoje bazinės palūkanų normos didinimas, be jokios abejonės jeigu nenutiks kažkas nenumatyto, būtinas ir neišvengiamas. Bet kokiu atveju darosi vis akivaizdžiau, kad šis monetarinės politikos griežtinimo ciklas tikrai nebus panašus į tuos, kurie vyko praeityje. Procesas bus lėtesnis ir labiau ištęstas, na o pati bazinė palūkanų norma galiausiai tikrai nepakils itin aukštai.
Kalbant apie didžiausią pasaulyje Amerikos ekonomiką, tai ji ir toliau siuntė prieštaringus signalus, t.y. per trečią ketvirtį sulaukėme tiek pozityvių makroekonominių duomenų, tiek ir negatyvių arba ne tokių gerų, kokių laukta. Žinoma, padėtis labiau gerėja nei blogėja, tą reikia pripažinti, tačiau pats viso to trapumas išlieka. O jei dar pridėsime nuolatines Amerikos Centrinio banko atstovų kalbas, kurios po to dažnokai nepasitvirtindavo, tai itin palankios sąlygos spekuliavimui savaime susikūrė, ir spekuliatyviai nusiteikę bei rizikuoti linkę ir to nebijantys daryti asmenys ir vėl turėjo puikias galimybes pasireikšti, ir tikėtina, kad tas pats bus ir per šį jau paskutinį šiais metais ketvirtį.
Taigi, artėja prezidento rinkimai Amerikoje, akivaizdu, jog politinė rizika yra padidėjusi ir papildomas nervingumas garantuotas. Aišku, kaip ir Brexit atveju bus skelbiamos išankstinės kandidatų rinkimuose palaikymo visuomenės tarpe apklausos, kurios gali kisti ir lemti atitinkamus judesius finansų rinkose. Tačiau gal visa tai iš esmės yra per daug sureikšminta?
ECB laukia
Europos Centrinio banko atstovai, nepaisant perturbacijų susijusių su Didžiosios Britanijos sprendimu pasitraukti iš Europos sąjungos, išlaukė ir įvertinę situaciją nesiėmė papildomų veiksmų susijusių su dar didesniu pinigų politikos švelninimu, nors to ir buvo laukta. Tiesa, tas nervingumas dėl Brexit iš esmės truko gana trumpai ir bent kol kas esminio tvaraus poveikio realiai nepadarė. Nors daugelis dėl to baiminosi ir panikavo.
Tad galima konstatuoti, jog Europos Centrinio banko atstovai, kaip ir FED nariai, laukia. Jie stebi ir analizuoja kokį poveikį turėjo prieš tai pavasarį ir šios vasaros pradžioje pradėtos įgyvendinti papildomos priemonės. Euro zonos Centrinio banko balansas jau ir taip yra pakilęs iki naujo absoliučiai rekordinio lygio ir jis toliau pučiasi kiekvieną mėnesį, tad tolimesnių šio banko veiksmų arsenalas vis gi mažėja. Taip, galbūt aktyvų supirkimo programa dar gali būti pratęsta kuriam laikui, tačiau kažko daugiau tikėtis matyt neverta. Nors tuo pačiu Europos Centrinio banko atstovai nuolat pabrėžia, kad esant poreikiui jie pasiruošę dar agresyviau veikti.
Padėtis iš esmės Europoje yra stabili ir žinoma, jei pablogėti neleido euro zonos Centrinio banko atlikti veiksmai. Ekonomikos augimas, nors ir nežymus, išlieka, vartotojų kainų indeksas dėl sumažėjusio neigiamo kritusių energijos išteklių kainų efekto atsigauna ir atsitiesia, tad bent gilesnės defliacijos šiuo etapu pavyko išvengti, tiesa, bedarbystė mažėjimas tiek Europos sąjungoje, tiek euro zonoje pastaraisiais mėnesiais prislopo.
Žinoma, pastaruoju metu vis garsiau imta kalbėti apie Senojo žemyno bankus ir jų problemas. Nors tai nėra kažkas nauja, tačiau dabar tai vis labiau akcentuojama. Kai kurių finansų institucijų problemos susijusios su padidėjusiomis blogomis paskolomis, kai kurių su investicine bankininkyste ir prisiimta per didele rizika bei galimu kapitalo trūkumu. Tad paaštrėjo dar vienas rizikos veiksnys, kuris jau padidino įtampą finansų rinkose, ir jau sukėlė neįprastai didelius finansų instrumentų svyravimus.
Ko gero ši problema ir nervingumas susijęs su ja išliks ir per šį ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Jei padėtis dar labiau pablogės, negalima atmesti, kad Europos Centrinis bankas bus priverstas imtis kažkokių veiksmų ir priemonių.
Tuo tarpu Japonijos ir Anglijos Centriniai bankai per praėjusį ketvirtį priėmė tam tikrus sprendimus, ir visi jie buvo susiję su jų vykdomų monetarinių politikų švelninimu, arba dar didesne ekspansija. Anglijos banko atstovai atsižvelgę į britų sprendimą trauktis iš Europos sąjungos, kas padidino nežinomybę ir nervingumą, šiek tiek išlaukę ir įvertinę situaciją pirmą kart po labai ilgos pertraukos nusprendė perpus nurėžti savo taikomą bazinę palūkanų normą bei tuo pačiu buvo padidinta aktyvų supirkimo programos vertė. Visų šių veiksmų Centrinis bankas ėmėsi siekdamas stabilizuoti padėti bei tuo pačiu paskatinti ekonomiką.
Japonijos banko atstovai nors savo bazinės palūkanų normos nepakeitė, ji beje jau ir taip yra neigiama, tačiau paskelbė apie tai, kad siekdami užtikrinti norimą infliacijos lygį šalyje, jie vykdydami savo pinigų politiką leis sau kiek daugiau interpretuoti, t.y. išplečiami rėmai ir esant poreikiui bei siekiant kontroliuoti skolos vertybinių popierių pajamingumo kreivę, aktyvų supirkimo programos vertė gali kisti.
Šio ketvirčio perspektyvos
Nors trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus akcijų rinkai, nes absoliučiai daugumos šalių pagrindiniai indeksai užfiksavo didesnius ar mažesnius, tačiau prieaugius, vis dėl to per šį ketvirtį, bent jau jo pradžioje investuotojai ir mažiau rizikuoti linkę rinkos dalyviai bus atsargesni ir ko gero kaip pagrindinių Centrinių bankų (ECB ir FED) atstovai lauks.
Galima net neabejoti, jog kintamumas tikrai padidės, tad vėl atsiranda puiki proga veikti spekuliatyviai nusiteikusiems investuotojams, nes galimybių užsidirbti daug ir greit tikrai neturėtų trūkti. Na o tiems, kuriems staigūs ir neprognozuojami bei nervingi ir agresyvūs judesiai nepatinka, ko gero tikrai verta likti nuošalyje ir palaukti, bent kuo pasibaigs Amerikos prezidento rinkimai.
Tuo pačiu į rinkos dalyvių dėmesio centrą vėl gali sugrįžti vertingieji metalai, t.y. auksas ir sidabras, susidomėjimais kuriais bent per trečią ketvirtį vertinant pagal jų užfiksuotus kainų pokyčius, prislopo, tačiau įvertinus tai, kad prieš tai du ketvirčius iš eilės fiksuotas gan pastebimas jų kainų augimas, toks savotiškas garo nuleidimas prieš šį ketvirtį yra visai suprantamas ir netgi naudingas.
Tiesa, visa ši baimė ir nerimas galiausiai bent jau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu kaip ir Brexit atveju gali pasibaigti niekuo, o didžiausiais nugalėtojais ir vėl liks tie, kurie lemiamu momentu nepabijos rizikuoti.
Iš pirmo žvilgsnio būtent rinkimai Amerikoje ir šios šalies Centrinio banko sprendimai pinigų politikos srityje ir bus pagrindinis šio ketvirčio akcentas bei tuo pačiu esminis rizikos veiksnys.
Laukiam.
FED laukia
Kaip ir buvo prognozuota, bei kaip ir buvo galima tikėtis, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nutarė dar labiau palūkėti ir vis dar šiais metais nekelti savo bazinės palūkanų normos. Toks sprendimas natūralus, ypač prisiminus tai, kad jau lapkričio pradžioje laukia itin svarbūs Amerikos prezidento rinkimai, po kurių netgi nereiktų atmesti, kad gali pasikeisti ir šios šalies Centrinio banko vadovė.
Vis dėl to per visą trečią ketvirtį iš esmės Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ir toliau, kaip ir per pirmą šių metų pusę stengėsi išlaikyti pozityvų toną vis pabrėždami, kad palūkanų padidinimas vis labiau artėja, nes padėtis ekonomikoje gerėja. Tai buvo kažkuo panašu į tai, kas vyko praėjusiais metais, kuomet tik jų pabaigoje galiausiai sulaukėme pinigų politikos sugriežtinimo.
Kalbant apie didžiausią pasaulyje Amerikos ekonomiką, tai ji ir toliau siuntė prieštaringus signalus, t.y. per trečią ketvirtį sulaukėme tiek pozityvių makroekonominių duomenų, tiek ir negatyvių arba ne tokių gerų, kokių laukta. Žinoma, padėtis labiau gerėja nei blogėja, tą reikia pripažinti, tačiau pats viso to trapumas išlieka. O jei dar pridėsime nuolatines Amerikos Centrinio banko atstovų kalbas, kurios po to dažnokai nepasitvirtindavo, tai itin palankios sąlygos spekuliavimui savaime susikūrė, ir spekuliatyviai nusiteikę bei rizikuoti linkę ir to nebijantys daryti asmenys ir vėl turėjo puikias galimybes pasireikšti, ir tikėtina, kad tas pats bus ir per šį jau paskutinį šiais metais ketvirtį.
Taigi, artėja prezidento rinkimai Amerikoje, akivaizdu, jog politinė rizika yra padidėjusi ir papildomas nervingumas garantuotas. Aišku, kaip ir Brexit atveju bus skelbiamos išankstinės kandidatų rinkimuose palaikymo visuomenės tarpe apklausos, kurios gali kisti ir lemti atitinkamus judesius finansų rinkose. Tačiau gal visa tai iš esmės yra per daug sureikšminta?
ECB laukia
Europos Centrinio banko atstovai, nepaisant perturbacijų susijusių su Didžiosios Britanijos sprendimu pasitraukti iš Europos sąjungos, išlaukė ir įvertinę situaciją nesiėmė papildomų veiksmų susijusių su dar didesniu pinigų politikos švelninimu, nors to ir buvo laukta. Tiesa, tas nervingumas dėl Brexit iš esmės truko gana trumpai ir bent kol kas esminio tvaraus poveikio realiai nepadarė. Nors daugelis dėl to baiminosi ir panikavo.
Tad galima konstatuoti, jog Europos Centrinio banko atstovai, kaip ir FED nariai, laukia. Jie stebi ir analizuoja kokį poveikį turėjo prieš tai pavasarį ir šios vasaros pradžioje pradėtos įgyvendinti papildomos priemonės. Euro zonos Centrinio banko balansas jau ir taip yra pakilęs iki naujo absoliučiai rekordinio lygio ir jis toliau pučiasi kiekvieną mėnesį, tad tolimesnių šio banko veiksmų arsenalas vis gi mažėja. Taip, galbūt aktyvų supirkimo programa dar gali būti pratęsta kuriam laikui, tačiau kažko daugiau tikėtis matyt neverta. Nors tuo pačiu Europos Centrinio banko atstovai nuolat pabrėžia, kad esant poreikiui jie pasiruošę dar agresyviau veikti.
Žinoma, pastaruoju metu vis garsiau imta kalbėti apie Senojo žemyno bankus ir jų problemas. Nors tai nėra kažkas nauja, tačiau dabar tai vis labiau akcentuojama. Kai kurių finansų institucijų problemos susijusios su padidėjusiomis blogomis paskolomis, kai kurių su investicine bankininkyste ir prisiimta per didele rizika bei galimu kapitalo trūkumu. Tad paaštrėjo dar vienas rizikos veiksnys, kuris jau padidino įtampą finansų rinkose, ir jau sukėlė neįprastai didelius finansų instrumentų svyravimus.
Ko gero ši problema ir nervingumas susijęs su ja išliks ir per šį ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Jei padėtis dar labiau pablogės, negalima atmesti, kad Europos Centrinis bankas bus priverstas imtis kažkokių veiksmų ir priemonių.
Tuo tarpu Japonijos ir Anglijos Centriniai bankai per praėjusį ketvirtį priėmė tam tikrus sprendimus, ir visi jie buvo susiję su jų vykdomų monetarinių politikų švelninimu, arba dar didesne ekspansija. Anglijos banko atstovai atsižvelgę į britų sprendimą trauktis iš Europos sąjungos, kas padidino nežinomybę ir nervingumą, šiek tiek išlaukę ir įvertinę situaciją pirmą kart po labai ilgos pertraukos nusprendė perpus nurėžti savo taikomą bazinę palūkanų normą bei tuo pačiu buvo padidinta aktyvų supirkimo programos vertė. Visų šių veiksmų Centrinis bankas ėmėsi siekdamas stabilizuoti padėti bei tuo pačiu paskatinti ekonomiką.
Japonijos banko atstovai nors savo bazinės palūkanų normos nepakeitė, ji beje jau ir taip yra neigiama, tačiau paskelbė apie tai, kad siekdami užtikrinti norimą infliacijos lygį šalyje, jie vykdydami savo pinigų politiką leis sau kiek daugiau interpretuoti, t.y. išplečiami rėmai ir esant poreikiui bei siekiant kontroliuoti skolos vertybinių popierių pajamingumo kreivę, aktyvų supirkimo programos vertė gali kisti.
Šio ketvirčio perspektyvos
Nors trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus akcijų rinkai, nes absoliučiai daugumos šalių pagrindiniai indeksai užfiksavo didesnius ar mažesnius, tačiau prieaugius, vis dėl to per šį ketvirtį, bent jau jo pradžioje investuotojai ir mažiau rizikuoti linkę rinkos dalyviai bus atsargesni ir ko gero kaip pagrindinių Centrinių bankų (ECB ir FED) atstovai lauks.
Tuo pačiu į rinkos dalyvių dėmesio centrą vėl gali sugrįžti vertingieji metalai, t.y. auksas ir sidabras, susidomėjimais kuriais bent per trečią ketvirtį vertinant pagal jų užfiksuotus kainų pokyčius, prislopo, tačiau įvertinus tai, kad prieš tai du ketvirčius iš eilės fiksuotas gan pastebimas jų kainų augimas, toks savotiškas garo nuleidimas prieš šį ketvirtį yra visai suprantamas ir netgi naudingas.
Tiesa, visa ši baimė ir nerimas galiausiai bent jau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu kaip ir Brexit atveju gali pasibaigti niekuo, o didžiausiais nugalėtojais ir vėl liks tie, kurie lemiamu momentu nepabijos rizikuoti.
Iš pirmo žvilgsnio būtent rinkimai Amerikoje ir šios šalies Centrinio banko sprendimai pinigų politikos srityje ir bus pagrindinis šio ketvirčio akcentas bei tuo pačiu esminis rizikos veiksnys.
Laukiam.
