versija spausdinimui
(0)
Skandinavijos šalys yra visai šalia mūsų ir dažnai jos laikomos sektinu pavyzdžiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių Šiaurės šalių ekonomikos laikosi ir plėtojasi puikiai bei jos tinkamai valdomos ir prižiūrimos. Atsižvelgus į tai, yra gan patrauklu investuoti į Švedijos, Suomijos bei Danijos įmonių ir bankų akcijas, tad šįkart jums pristatome būtent Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T) bei bendruosius likvidumus (BL).
Pažvelgus į mūsų sudarytą lentelę mes matome, kad bent pagal bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas padėtis per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu, kiek pablogėjo. Na o dabar prie konkrečių skaičiukų. Taigi, iš keturiasdešimties įmonių ir bankų, kurios sudaro minėtą indeksą, per praėjusių ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vos keturiolikos pajamos paaugo, na o didesniosios dalies, t.y. net dvidešimt šešių šis rodiklis krito, tad nestebina, jog bendra pajamų pokyčių mediana yra neigiama ir palyginus su pirmu ketvirčiu paaugo nuo 2,3 iki 2,7 procento. Ketvirtį prieš tai šis santykis buvo kiek palankesnis, t.y. šešiolika ir dvidešimt keturios.
Ką gi, laikas pažiūrėti kaip ten reikalai su EBITDA pelnu. Per antrą šių metų ketvirtį aštuoniolikos apžvelgiamų kompanijų ir bankų minimas rodiklis paaugo, na o dvidešimties atveju buvo fiksuojamas kritimas. Dviejų įmonių palyginimas nėra galimas. Per pirmą šių metų ketvirtį padėtis buvo kiek pozityvesnė, t.y. dvidešimties OMX NORDIC 40 atstovių EBITDA pelnas paaugo, o septyniolikos atveju fiksuotas kritimas. Per praėjusį ketvirtį bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška nors iš nežymiai, tačiau jau tapo neigiama, kai ketvirtį prieš tai ji dar buvo teigiama, tad dar vienas negatyvus aspektas.
Ta pati tendencija kaip ir kalbant apie bendrus veiklos rezultatų medianinius pokyčius yra ir pramonės atstovių atveju. Tuo tarpu paslaugų šakos ir finansų sektoriaus bent jau EBITDA pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį pasitaisė. Paslaugų atstovių atveju šis bendras rodiklis netgi tapo teigiamas, tuo tarpu finansų neigiamas rodiklis susitraukė nuo 13 iki 0,2 procento. Bent jau šiems dviems atvejais galima teigti, jog padėtis dalinai kiek pasitaisė.
Per praėjusį ketvirtį ir vėl įspūdingai savo veiklos rezultatus pagerino biotechnologijų srityje besispecializuojanti Genmab. Jos pajamos pašoko daugiau nei dvigubai, o kas dar labiau džiugina - EBITDA pelno šuolis dar įspūdingesnis ir siekė 3,6 karto. Tiesa, ketvirtį prieš tai šio pelno prieaugis buvo didesnis. Taip pat gerokai per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo veiklos rezultatus pagerino Vestas Wind Systems bendrovė iš Danijos, kuri užsiima vėjo jėgainių valdymu ir tokio tipo jėgainių gamyba ir montavimu. Šiuo atveju irgi EBITDA pelnas pašoko pastebimai sparčiau už pajamas, t.y. prieaugis siekė atitinkamai 46,2 procento ir 127,4 procento.
Antrą ketvirtį iš eilės savo veiklos rezultatus pagerino ir papuošalų gamintoja Pandora, be to, išliko ta pati pozityvi tendencija, jog EBITDA pelnas paaugo kiek sparčiau už pajamas. Didesniu pajamų ir EBITDA pelno prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti ir DSV bendrovė, tačiau pajamų prieaugis šiuo atveju buvo spartesnis už pelno, be to, ta pati tendencija buvo ir per pirmą šių metų ketvirtį.
Tarp mūsų apžvelgiamų Skandinavijos šalių kompanijų buvo gan daug tokių, kurios ir vėl fiksavo pastebimus pajamų ir EBITDA pelnų kritimus. Antrą ketvirtį iš eilės A.P. Møller - Mærsk konglomerato minimas pelnas smuktelėjo sparčiau už pajamas, tiesa, pats nuosmukio mastas procentine išraiška kiek sumažėjo, o tai bent jau šioks toks pozityvesnis reiškinys. Tuo tarpu automobilių ir kitų transporto priemonių gamintojos Volvo pajamų ir EBITDA pelno kritimas, priešingai nei prieš tai minėtu atveju, dar labiau padidėjo. Per antrą šių metų ketvirtį didesniu veiklos rezultatų smukimu taip pat pasižymėjo Alfa Laval, vaistų gamintoja AstraZeneca, švedų Ericsson ir ABB.
Nors bendrai padėtis kalbant apie veiklos rezultatus ir jų pokyčius kiek pablogėjo, tačiau ūgtelėjo Skandinavijos bendrovių ir bankų bendrą EBITDA maržų mediana, kuri lyginant su ankstesniu ketvirčiu pasistiebė nuo 18 iki 18,8 procento. Tiesa, kaip nekartą jau buvo minėta kitose tokio tipo apžvalgose, toks palyginimas dėl esančio sezoniškumo faktoriaus, kuris kai kuriose veiklos srityse akivaizdus, nėra iki galo tikslus ir korektiškas. Taip pat padidėjo ir pramonės bei paslaugų atstovių minimi rodikliai, o ypač pakilo finansų institucijų bendra EBITDA maržų mediana, tad bent jau jos akivaizdžiai atsigavo.
Lyginant su kitų šalių didžiųjų įmonių ir bankų EBITDA maržų bendrais medianiniais rodikliais, OMX NORDIC 40 indekso atstovių minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo didesnis nei Vokietijos (DAX) ir Baltijos šalių atveju, toks pats kaip Lenkijos (WIG20) ir mažesnis už Amerikos Dow Jones Industrial Average indekso narių.
Tarp atskirų įmonių ir bankų didžiausiu EBITDA pelningumu gali pasigirti Swedbank bankas, bei kiti skandinavų bankai, t.y. Sv. Handelsbanken, SEB ir Nordea Bank. Vaistų gamintojos Novo Nordisk minimas rodiklis per antrą šių metų ketvirtį siekė beveik penkiasdešimt procentų, biotechnologijų įmonės Genmab atveju EBITDA maržą sudarė keturiasdešimt procentų. Antrą ketvirtį iš eilės neigiama minima marža pasižymėjo Suomijos bendrovė Nokia. Tarp nagrinėjamų įmonių per praėjusį ketvirtį mažiausią EBITDA pelningumą užfiksavo šios bendrovės: DSV, statybų milžinė Skanska ir buitinės technikos gamintoja Electrolux.
Šįkart apskaičiuoti buvo ir Šiaurės šalių bendrieji likvidumo rodikliai. Šiuo atveju vertinant pagal bendrą šio rodiklio mediana, ji visur, t.y. prieš tai minėtose šalyse, yra panaši. Bent per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendruoju likvidumu pasižymėjo jau ne kartą minėta Genmab, energetikos bendrovė Fortum bei Investor. Tuo tarpu buvo tik kelios kompanijos, kurių antrojo ketvirčio pabaigoje trumpalaikių įsipareigojimų vertė viršijo trumpalaikio turto vertę. Tai alaus gamintoja Carlsberg, kuri turi įsigijusi ir mūsų šalyje šio gėrimų gamintojų, bei farmacijos sektoriaus atstovė AstraZeneca.
Kalbant apie rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius (P/E, P/BV ir P/S), bent jau bendri medianiniai dabartiniu metu yra gana aukšti, tačiau jie atitinka kitų išsivysčiusių šalių lygį. Minimi trys rodikliai pramonės atstovių atveju yra didesni nei pas paslaugų šakos nares. Tuo tarpu finansų sektoriaus atstovių rinkos vertės medianiniai rodikliai yra panašūs į paslaugų šakos narių analogiškus duomenis.
Iš keturiasdešimties įmonių ir bankų, kurie sudaro OMX NORDIC 40 indeksą, nuo šių metų pradžios net dvidešimt trijų akcijos pabrango, na o mažesniosios dalies, t.y. septyniolikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bent dabartiniame etape bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia beveik tris procentus. Per minimą laikotarpį labiausiai pabrango pramonės atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai.
Didžiausiu akcijų kainos prieaugiu, kuris siekia 27,5 procento gali pasigirti ABB bendrovė. Be to, daugiau nei penktadaliu taip pat pakilo ir šių bendrovių rinkos vertės: Atlas Copco, Genmab, Volvo, Sandvik, Skanska bei DSV. Didžiausia autsaiderė bent dabartiniame etape šiais metais yra Ericsson bendrovė, kurios akcijos atpigo 27,8 procento. Kiek daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo farmacijos sektoriaus atstovės Novo Nordisk akcijų kaina, na o Nokia rinkos vertė krito beveik dvidešimt keturiais procentais.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T) bei bendruosius likvidumus (BL).
Pažvelgus į mūsų sudarytą lentelę mes matome, kad bent pagal bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas padėtis per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu, kiek pablogėjo. Na o dabar prie konkrečių skaičiukų. Taigi, iš keturiasdešimties įmonių ir bankų, kurios sudaro minėtą indeksą, per praėjusių ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vos keturiolikos pajamos paaugo, na o didesniosios dalies, t.y. net dvidešimt šešių šis rodiklis krito, tad nestebina, jog bendra pajamų pokyčių mediana yra neigiama ir palyginus su pirmu ketvirčiu paaugo nuo 2,3 iki 2,7 procento. Ketvirtį prieš tai šis santykis buvo kiek palankesnis, t.y. šešiolika ir dvidešimt keturios.
Ką gi, laikas pažiūrėti kaip ten reikalai su EBITDA pelnu. Per antrą šių metų ketvirtį aštuoniolikos apžvelgiamų kompanijų ir bankų minimas rodiklis paaugo, na o dvidešimties atveju buvo fiksuojamas kritimas. Dviejų įmonių palyginimas nėra galimas. Per pirmą šių metų ketvirtį padėtis buvo kiek pozityvesnė, t.y. dvidešimties OMX NORDIC 40 atstovių EBITDA pelnas paaugo, o septyniolikos atveju fiksuotas kritimas. Per praėjusį ketvirtį bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška nors iš nežymiai, tačiau jau tapo neigiama, kai ketvirtį prieš tai ji dar buvo teigiama, tad dar vienas negatyvus aspektas.
Ta pati tendencija kaip ir kalbant apie bendrus veiklos rezultatų medianinius pokyčius yra ir pramonės atstovių atveju. Tuo tarpu paslaugų šakos ir finansų sektoriaus bent jau EBITDA pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį pasitaisė. Paslaugų atstovių atveju šis bendras rodiklis netgi tapo teigiamas, tuo tarpu finansų neigiamas rodiklis susitraukė nuo 13 iki 0,2 procento. Bent jau šiems dviems atvejais galima teigti, jog padėtis dalinai kiek pasitaisė.
Per praėjusį ketvirtį ir vėl įspūdingai savo veiklos rezultatus pagerino biotechnologijų srityje besispecializuojanti Genmab. Jos pajamos pašoko daugiau nei dvigubai, o kas dar labiau džiugina - EBITDA pelno šuolis dar įspūdingesnis ir siekė 3,6 karto. Tiesa, ketvirtį prieš tai šio pelno prieaugis buvo didesnis. Taip pat gerokai per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo veiklos rezultatus pagerino Vestas Wind Systems bendrovė iš Danijos, kuri užsiima vėjo jėgainių valdymu ir tokio tipo jėgainių gamyba ir montavimu. Šiuo atveju irgi EBITDA pelnas pašoko pastebimai sparčiau už pajamas, t.y. prieaugis siekė atitinkamai 46,2 procento ir 127,4 procento.
Antrą ketvirtį iš eilės savo veiklos rezultatus pagerino ir papuošalų gamintoja Pandora, be to, išliko ta pati pozityvi tendencija, jog EBITDA pelnas paaugo kiek sparčiau už pajamas. Didesniu pajamų ir EBITDA pelno prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti ir DSV bendrovė, tačiau pajamų prieaugis šiuo atveju buvo spartesnis už pelno, be to, ta pati tendencija buvo ir per pirmą šių metų ketvirtį.
Nors bendrai padėtis kalbant apie veiklos rezultatus ir jų pokyčius kiek pablogėjo, tačiau ūgtelėjo Skandinavijos bendrovių ir bankų bendrą EBITDA maržų mediana, kuri lyginant su ankstesniu ketvirčiu pasistiebė nuo 18 iki 18,8 procento. Tiesa, kaip nekartą jau buvo minėta kitose tokio tipo apžvalgose, toks palyginimas dėl esančio sezoniškumo faktoriaus, kuris kai kuriose veiklos srityse akivaizdus, nėra iki galo tikslus ir korektiškas. Taip pat padidėjo ir pramonės bei paslaugų atstovių minimi rodikliai, o ypač pakilo finansų institucijų bendra EBITDA maržų mediana, tad bent jau jos akivaizdžiai atsigavo.
Lyginant su kitų šalių didžiųjų įmonių ir bankų EBITDA maržų bendrais medianiniais rodikliais, OMX NORDIC 40 indekso atstovių minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo didesnis nei Vokietijos (DAX) ir Baltijos šalių atveju, toks pats kaip Lenkijos (WIG20) ir mažesnis už Amerikos Dow Jones Industrial Average indekso narių.
Tarp atskirų įmonių ir bankų didžiausiu EBITDA pelningumu gali pasigirti Swedbank bankas, bei kiti skandinavų bankai, t.y. Sv. Handelsbanken, SEB ir Nordea Bank. Vaistų gamintojos Novo Nordisk minimas rodiklis per antrą šių metų ketvirtį siekė beveik penkiasdešimt procentų, biotechnologijų įmonės Genmab atveju EBITDA maržą sudarė keturiasdešimt procentų. Antrą ketvirtį iš eilės neigiama minima marža pasižymėjo Suomijos bendrovė Nokia. Tarp nagrinėjamų įmonių per praėjusį ketvirtį mažiausią EBITDA pelningumą užfiksavo šios bendrovės: DSV, statybų milžinė Skanska ir buitinės technikos gamintoja Electrolux.
Šįkart apskaičiuoti buvo ir Šiaurės šalių bendrieji likvidumo rodikliai. Šiuo atveju vertinant pagal bendrą šio rodiklio mediana, ji visur, t.y. prieš tai minėtose šalyse, yra panaši. Bent per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendruoju likvidumu pasižymėjo jau ne kartą minėta Genmab, energetikos bendrovė Fortum bei Investor. Tuo tarpu buvo tik kelios kompanijos, kurių antrojo ketvirčio pabaigoje trumpalaikių įsipareigojimų vertė viršijo trumpalaikio turto vertę. Tai alaus gamintoja Carlsberg, kuri turi įsigijusi ir mūsų šalyje šio gėrimų gamintojų, bei farmacijos sektoriaus atstovė AstraZeneca.
Kalbant apie rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius (P/E, P/BV ir P/S), bent jau bendri medianiniai dabartiniu metu yra gana aukšti, tačiau jie atitinka kitų išsivysčiusių šalių lygį. Minimi trys rodikliai pramonės atstovių atveju yra didesni nei pas paslaugų šakos nares. Tuo tarpu finansų sektoriaus atstovių rinkos vertės medianiniai rodikliai yra panašūs į paslaugų šakos narių analogiškus duomenis.
Iš keturiasdešimties įmonių ir bankų, kurie sudaro OMX NORDIC 40 indeksą, nuo šių metų pradžios net dvidešimt trijų akcijos pabrango, na o mažesniosios dalies, t.y. septyniolikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bent dabartiniame etape bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia beveik tris procentus. Per minimą laikotarpį labiausiai pabrango pramonės atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai.
Didžiausiu akcijų kainos prieaugiu, kuris siekia 27,5 procento gali pasigirti ABB bendrovė. Be to, daugiau nei penktadaliu taip pat pakilo ir šių bendrovių rinkos vertės: Atlas Copco, Genmab, Volvo, Sandvik, Skanska bei DSV. Didžiausia autsaiderė bent dabartiniame etape šiais metais yra Ericsson bendrovė, kurios akcijos atpigo 27,8 procento. Kiek daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo farmacijos sektoriaus atstovės Novo Nordisk akcijų kaina, na o Nokia rinkos vertė krito beveik dvidešimt keturiais procentais.