versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ir mūsų šalyje ūgtelėjo mažmeninės prekybos apimtys.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje pasistiebė 1,1 procento, kai laukta, jog paaugs vidutiniškai tik 0,6 procento. Mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,1 procento nuosmukis.
Europos sąjungoje mažmeninė prekyba per antrą šių metų vasaros mėnesį paaugo vienu procentu, kai birželį buvo fiksuojamas 0,2 procento kritimas. Lietuvoje liepą fiksuotas 0,7 procento prieaugis, kai mėnesį prieš tai jis sudarė 0,6 procento.
Kalbant apie metinį mažmeninės prekybos pokytį, tai liepą euro zonoje jis buvo teigiamas ir siekė 2,9 procento. Ekonomistai prognozavo, jog prieaugis sieks vidutiniškai 1,9 procento. Birželį prieaugis sudarė 1,7 procento. Europos sąjungoje jos metinis augimas padidėjo nuo 2,5 iki 3,5 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje kiek sulėtėjo nuo 6,5 iki 6,2 procento.
Per mėnesį euro zonoje degalų pardavimai pakilo 1,8 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,1 procento, o ne maisto produktų padidėjo 0,4 procento. Europos sąjungoje degalų pardavimai padidėjo 1,6 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 0,8 procento, o ne maisto pakilo 0,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per liepą labiausiai mažmeninė prekyba pakilo Liuksemburge (2,3 procento), Portugalijoje (1,8 procento) ir Vokietijoje (1,7 procento). Tuo tarpu labiausiai krito Slovakijoje (1,1 procento), Švedijoje (0,8 procento) ir Danijoje (0,7 procento).
Per metus euro zonoje labiausiai, t.y. 3,2 procento pakilo ne maisto produktų pardavimai, automobilinių degalų padidėjo 2,2 procento, o maisto, gėrimų ir tabako ūgtelėjo 1,8 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 4,3 procento, degalų - 3,8 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pakilo 2,2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus mažmeninė prekyba labiausiai šoktelėjo Rumunijoje (13,5 procento), Liuksemburge (12,2 procento) bei Lietuvoje, kur ūgtelėjo 6,2 procento. Daugiausiai ji per metus smuktelėjo Maltoje (2,7 procento), Belgijoje (1,8 procento) ir Danijoje, kur krito 0,8 procento.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje pasistiebė 1,1 procento, kai laukta, jog paaugs vidutiniškai tik 0,6 procento. Mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,1 procento nuosmukis.
Europos sąjungoje mažmeninė prekyba per antrą šių metų vasaros mėnesį paaugo vienu procentu, kai birželį buvo fiksuojamas 0,2 procento kritimas. Lietuvoje liepą fiksuotas 0,7 procento prieaugis, kai mėnesį prieš tai jis sudarė 0,6 procento.
Kalbant apie metinį mažmeninės prekybos pokytį, tai liepą euro zonoje jis buvo teigiamas ir siekė 2,9 procento. Ekonomistai prognozavo, jog prieaugis sieks vidutiniškai 1,9 procento. Birželį prieaugis sudarė 1,7 procento. Europos sąjungoje jos metinis augimas padidėjo nuo 2,5 iki 3,5 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje kiek sulėtėjo nuo 6,5 iki 6,2 procento.
Per mėnesį euro zonoje degalų pardavimai pakilo 1,8 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,1 procento, o ne maisto produktų padidėjo 0,4 procento. Europos sąjungoje degalų pardavimai padidėjo 1,6 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 0,8 procento, o ne maisto pakilo 0,6 procento.
Per metus euro zonoje labiausiai, t.y. 3,2 procento pakilo ne maisto produktų pardavimai, automobilinių degalų padidėjo 2,2 procento, o maisto, gėrimų ir tabako ūgtelėjo 1,8 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 4,3 procento, degalų - 3,8 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pakilo 2,2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per metus mažmeninė prekyba labiausiai šoktelėjo Rumunijoje (13,5 procento), Liuksemburge (12,2 procento) bei Lietuvoje, kur ūgtelėjo 6,2 procento. Daugiausiai ji per metus smuktelėjo Maltoje (2,7 procento), Belgijoje (1,8 procento) ir Danijoje, kur krito 0,8 procento.