versija spausdinimui
(0)
„Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnät“ užbaigė Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studiją. Jos rezultatus antradienio vakare Stokholme (Švedija) pasirašydami memorandumą patvirtino abiejų įmonių vadovai ir pareiškė ketinimus toliau bendradarbiauti. Studijos rezultatai rodo, kad sistemų sujungimas yra galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas, remiantis išnagrinėtais techniniais, ekonominiais ir teisiniais aspektais.
Preliminariu vertinimu, investicijos į projektą sudarytų apie 516 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 700 MW galios kabelis arba apie 637 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 1000 MW galios kabelis. Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.
„Labai vertiname tokį veiksmingą ir abipusiai naudingą Lietuvos ir Švedijos energetikos ekspertų bendradarbiavimą – studijai iškelti tikslai visiškai pasiekti, todėl su „Svenska Kraftnät“ sutarėme toliau svarstyti projekto įgyvendinimo klausimus“, - sako memorandumą pasirašęs ”Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.
Pasak jo, abi šalys pripažįsta kad projektas yra puiki galimybė sujungti elektros energijos rinkas ir sudaryti sąlygas integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką, spręsti sistemines patikimumo, saugaus elektros tiekimo, gamybos šaltinių diversifikavimo problemas tiek Baltijos tiek Skandinavijos regione.
Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studijoje įvertinta galimybė sujungti abiejų šalių perdavimo tinklus, nutiesiant 350 kilometrų ilgio povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu. Studijos išvadose pažymima, kad jei Baltijos jūroje būtų statomas vėjo elektrinių parkas, tuomet būtų galimybė jį prijungti prie kabelio, tačiau pastarojo galia turėtų sudaryti 1000 megavatų, kitu atveju kabelio galia galėtų būti 700 megavatai. 1000 MW galios Lietuvos – Švedijos elektros tiltas sudarytų galimybes ne tik sujungti energetikos sistemas, bet ir plėtoti atsinaujinančius elektros šaltinius abejose šalyse.
Studija buvo atliekama dviem etapais: pirmajame - atliktas pradinis galimybių įvertinimas - rinkų analizė, projekto ekonominių sąlygų analizė, pirminis investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui bei sustiprinimui, antrajame - išsamesnis techninis įvertinimas - gilesnė techninių ir aplinkosaugos klausimų analizė, papildomas vėjo elektrinių parkų prijungimo prie Lietuvos – Švedijos elektros kabelio galimybių įvertinimas, projekto finansavimo galimybės.
Preliminariu vertinimu, investicijos į projektą sudarytų apie 516 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 700 MW galios kabelis arba apie 637 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 1000 MW galios kabelis. Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.
„Labai vertiname tokį veiksmingą ir abipusiai naudingą Lietuvos ir Švedijos energetikos ekspertų bendradarbiavimą – studijai iškelti tikslai visiškai pasiekti, todėl su „Svenska Kraftnät“ sutarėme toliau svarstyti projekto įgyvendinimo klausimus“, - sako memorandumą pasirašęs ”Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.
Pasak jo, abi šalys pripažįsta kad projektas yra puiki galimybė sujungti elektros energijos rinkas ir sudaryti sąlygas integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką, spręsti sistemines patikimumo, saugaus elektros tiekimo, gamybos šaltinių diversifikavimo problemas tiek Baltijos tiek Skandinavijos regione.
Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studijoje įvertinta galimybė sujungti abiejų šalių perdavimo tinklus, nutiesiant 350 kilometrų ilgio povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu. Studijos išvadose pažymima, kad jei Baltijos jūroje būtų statomas vėjo elektrinių parkas, tuomet būtų galimybė jį prijungti prie kabelio, tačiau pastarojo galia turėtų sudaryti 1000 megavatų, kitu atveju kabelio galia galėtų būti 700 megavatai. 1000 MW galios Lietuvos – Švedijos elektros tiltas sudarytų galimybes ne tik sujungti energetikos sistemas, bet ir plėtoti atsinaujinančius elektros šaltinius abejose šalyse.
Studija buvo atliekama dviem etapais: pirmajame - atliktas pradinis galimybių įvertinimas - rinkų analizė, projekto ekonominių sąlygų analizė, pirminis investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui bei sustiprinimui, antrajame - išsamesnis techninis įvertinimas - gilesnė techninių ir aplinkosaugos klausimų analizė, papildomas vėjo elektrinių parkų prijungimo prie Lietuvos – Švedijos elektros kabelio galimybių įvertinimas, projekto finansavimo galimybės.