versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų vasaros mėnesį Amerikoje, kurios ekonomika yra didžiausia pasaulyje, naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose buvo sukurta gerokai daugiau nei laukta. Tuo tarpu bedarbystės lygis išliko nepakitęs. Po šios informacijos pasirodymo gerokai euro atžvilgiu sustiprėjo doleris.
Liepą šioje šalyje naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose buvo sukurta net 255 tūkstančiai, kai prognozuota, jog šis rodiklis sudarys vidutiniškai tik 180 tūkstančių. Nei vienas iš Bloomberg apklaustų ekonomistų nesitikėjo tokio aukšto rodiklio. Be to, paaiškėjo, jog mėnesį prieš tai Amerikoje naujų darbo vietų buvo sukurta daugiau nei prieš tai skelbta, t.y. ne 287 tūkstančiai, o 292 tūkstančiai. Gegužės mėnesio rodiklis taip pat buvo pakoreguotas teigiama linkme, t.y. kilsteltas nuo 11 iki 24 tūkstančių.
Bedarbystė Amerikoje išliko nepakitusi bei ir toliau sudaro 4,9 procento. Šiuo atveju ekonomistai prognozavo, jog ji smuktelės iki vidutiniškai 4,8 procento.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje liepos mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, paaugo nuo 9,6 iki 9,7 procento. Be to, ne visą darbo dieną dėl ekonominių priežasčių dirbančių skaičius padidėjo nuo 5.84 iki 5.94 milijonų.
Dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis ir vėl pakilo, šįkart nuo 62,7 iki 62,8 procento.
Šalies privačiame sektoriuje per liepą buvo sukurta 217 tūkstančių naujų darbo vietų, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 170 tūkstančių. Tiesa, mėnesį prieš tai sukurtų darbo vietų skaičius po korekcijos buvo sumažintas nuo 265 iki 259 tūkstančių.
Tuo tarpu Amerikos viešajame sektoriuje minimą mėnesį buvo sukurta net 38 tūkstančiai naujų darbo vietų arba daugiausiai nuo pat 2014 metų rugsėjo, na o birželio mėnesio rodiklis buvo kilsteltas nuo 22 iki 33 tūkstančių. Liepos prieaugį labiausiai lėmė padidėjęs darbo vietų skaičius mokyklose.
Fabrikuose per antrą vasaros mėnesį sukurta devyni tūkstančiai naujų darbo vietų, arba daugiau nei dvigubai daugiau nei laukta, nes prognozuota, kad šis skaičius sieks vidutiniškai keturis tūkstančius. Birželį šioje srityje sukurtų darbo vietų skaičius po korekcijos buvo padidintas vienu tūkstančiu iki penkiolikos tūkstančių.
Profesionalių ir verslo paslaugų srityje buvo sukurta septyniasdešimt tūkstančių naujų darbo vietų, sveikatos priežiūros srityje - 43 tūkstančiai, laisvalaikio ir svetingumo - 45 tūkstančiai, finansų sektoriuje - 18 tūkstančių, statybų - 14 tūkstančių, tuo tarpu gavybos ir kasybos srityje darbuotojų skaičius buvo sumažintas septyniais tūkstančiais.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis Amerikoje praėjusį mėnesį paaugo 0,3 procento, arba tris kartus sparčiau nei mėnesį prieš tai. Šiuo atveju laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,2 procento. Metinis šio rodiklio prieaugis išliko tas pats ir siekė 2,6 procento.
Po liepos mėnesio Amerikos darbo rinkos duomenų pasirodymo tikimybė, kad bazinė palūkanų norma bus padidinta jau rugsėjį, rinkoje paaugo nuo 12 iki 18 procentų, o kad tai nutiks metų pabaigoje - nuo 34,4 iki 46,5 procento.
Liepą šioje šalyje naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose buvo sukurta net 255 tūkstančiai, kai prognozuota, jog šis rodiklis sudarys vidutiniškai tik 180 tūkstančių. Nei vienas iš Bloomberg apklaustų ekonomistų nesitikėjo tokio aukšto rodiklio. Be to, paaiškėjo, jog mėnesį prieš tai Amerikoje naujų darbo vietų buvo sukurta daugiau nei prieš tai skelbta, t.y. ne 287 tūkstančiai, o 292 tūkstančiai. Gegužės mėnesio rodiklis taip pat buvo pakoreguotas teigiama linkme, t.y. kilsteltas nuo 11 iki 24 tūkstančių.
Bedarbystė Amerikoje išliko nepakitusi bei ir toliau sudaro 4,9 procento. Šiuo atveju ekonomistai prognozavo, jog ji smuktelės iki vidutiniškai 4,8 procento.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje liepos mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, paaugo nuo 9,6 iki 9,7 procento. Be to, ne visą darbo dieną dėl ekonominių priežasčių dirbančių skaičius padidėjo nuo 5.84 iki 5.94 milijonų.
Šalies privačiame sektoriuje per liepą buvo sukurta 217 tūkstančių naujų darbo vietų, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 170 tūkstančių. Tiesa, mėnesį prieš tai sukurtų darbo vietų skaičius po korekcijos buvo sumažintas nuo 265 iki 259 tūkstančių.
Tuo tarpu Amerikos viešajame sektoriuje minimą mėnesį buvo sukurta net 38 tūkstančiai naujų darbo vietų arba daugiausiai nuo pat 2014 metų rugsėjo, na o birželio mėnesio rodiklis buvo kilsteltas nuo 22 iki 33 tūkstančių. Liepos prieaugį labiausiai lėmė padidėjęs darbo vietų skaičius mokyklose.
Fabrikuose per antrą vasaros mėnesį sukurta devyni tūkstančiai naujų darbo vietų, arba daugiau nei dvigubai daugiau nei laukta, nes prognozuota, kad šis skaičius sieks vidutiniškai keturis tūkstančius. Birželį šioje srityje sukurtų darbo vietų skaičius po korekcijos buvo padidintas vienu tūkstančiu iki penkiolikos tūkstančių.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis Amerikoje praėjusį mėnesį paaugo 0,3 procento, arba tris kartus sparčiau nei mėnesį prieš tai. Šiuo atveju laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,2 procento. Metinis šio rodiklio prieaugis išliko tas pats ir siekė 2,6 procento.
Po liepos mėnesio Amerikos darbo rinkos duomenų pasirodymo tikimybė, kad bazinė palūkanų norma bus padidinta jau rugsėjį, rinkoje paaugo nuo 12 iki 18 procentų, o kad tai nutiks metų pabaigoje - nuo 34,4 iki 46,5 procento.