versija spausdinimui
(0)
Ekonomistas ir finansų rinkų žinovas Marc Faber pareiškė, jog jo nuomone, dabar net ketvirtadalį investuotojų investicinio portfelio turėtų sudaryti auksas, nes anot jo tai yra puiki apsauga.
„Auksas - tai apsauga nuo pavojingo derinio, kurį sudaro didžiulė valstybinė skola ir masyvus visame pasaulyje centrinių bankų vykdomas obligacijų supirkimas bei ties nuliu esančios palūkanos taip siekiant apsisaugoti nuo recesijos” – tikina jis.
Marc Faber atkreipė dėmesį, kad palūkanos yra tokios žemos, jog investuotojai negali uždirbti iš obligacijų, tad jie ir toliau perka akcijas nepaisant to, kad jų kainos jau ir taip yra išpūstos. Centriniai bankai siekia padidinti akcijų ir kitų aktyvų vertes, kad žmonės jaustųsi turtingi ir todėl leistų pinigus, bet galutinis rezultatas yra pajamų nelygybė ir investuotojų apmaudas.
„Jaunimas uždirbs mažiau nei jų tėvai ir mirs turėdami mažiau nei jų tėvai” – sakė minimas ekonomistas bei paaiškino, jog dabartiniai tėvai, kai jie buvo jauni galėjo nusipirkti Amerikos valstybinių obligacijų, kurių pajamingumas buvo septyni procentai, na o dabar tokių obligacijų pajamingumas niekinis.
„Dabar jauni žmonės neturi pinigų pirkti viloms ir namams, todėl jie permoka už nuomą, ir lieka be pinigų investavimui ir kitoms išlaidoms” – pridėjo Marc Faber bei pabrėžė, jog tai yra visų centrinių bankų kaltė.
„Absurdiška yra galvoti, kad palūkanų sumažinimas paskatins žmones išlaidauti. Kai palūkanos yra žemos, tu jautiesi labiau finansiškai nesaugus, net tavo santaupos neuždirba nieko. Tu taupai daugiau” – teigė jis.
Jis mato vertę bendrovių akcijose, kurios kasa auksą arba kitus tauriuosius metalus. Žemės ūkio žaliavos taip pat yra pigios, bet ne žemės ūkio bendrovių akcijos, pažymi minimas finansų rinkų specialistas.
„Auksas - tai apsauga nuo pavojingo derinio, kurį sudaro didžiulė valstybinė skola ir masyvus visame pasaulyje centrinių bankų vykdomas obligacijų supirkimas bei ties nuliu esančios palūkanos taip siekiant apsisaugoti nuo recesijos” – tikina jis.
Marc Faber atkreipė dėmesį, kad palūkanos yra tokios žemos, jog investuotojai negali uždirbti iš obligacijų, tad jie ir toliau perka akcijas nepaisant to, kad jų kainos jau ir taip yra išpūstos. Centriniai bankai siekia padidinti akcijų ir kitų aktyvų vertes, kad žmonės jaustųsi turtingi ir todėl leistų pinigus, bet galutinis rezultatas yra pajamų nelygybė ir investuotojų apmaudas.
„Jaunimas uždirbs mažiau nei jų tėvai ir mirs turėdami mažiau nei jų tėvai” – sakė minimas ekonomistas bei paaiškino, jog dabartiniai tėvai, kai jie buvo jauni galėjo nusipirkti Amerikos valstybinių obligacijų, kurių pajamingumas buvo septyni procentai, na o dabar tokių obligacijų pajamingumas niekinis.
„Dabar jauni žmonės neturi pinigų pirkti viloms ir namams, todėl jie permoka už nuomą, ir lieka be pinigų investavimui ir kitoms išlaidoms” – pridėjo Marc Faber bei pabrėžė, jog tai yra visų centrinių bankų kaltė.
„Absurdiška yra galvoti, kad palūkanų sumažinimas paskatins žmones išlaidauti. Kai palūkanos yra žemos, tu jautiesi labiau finansiškai nesaugus, net tavo santaupos neuždirba nieko. Tu taupai daugiau” – teigė jis.
Jis mato vertę bendrovių akcijose, kurios kasa auksą arba kitus tauriuosius metalus. Žemės ūkio žaliavos taip pat yra pigios, bet ne žemės ūkio bendrovių akcijos, pažymi minimas finansų rinkų specialistas.