versija spausdinimui
(0)
Prancūzija vis dar neatsigauna po didžiausio pasaulio istorijoje finansinio sukčiavimo skandalo. Šio skandalo šaknys – trečiame pagal dydį šalies banke, rašoma „Lietuvos Ryto“ priede „Vartai“.
Jau daugiau nei savaitę Prancūzijoje kalbama, rašoma ir ginčijamasi vis ta pačia tema – „išprotėjusių finansų“. Su nerimu aptarinėjamos to išprotėjimo pasekmės Prancūzijos ekonomikai.
Vienu metu net šalies televizijos įprastus detektyvinius filmus ir serialus pakeitė filmais apie finansines aferas.
Sausio 24 dieną trečiasis pagal dydį šalies bankas „Societe Generale“ (SG) viešai paskelbė, kad dėl vieno jo maklerio neteisėtų veiksmų bankas prarado 4,9 mlrd. eurų (16,9 mlrd. litų).
Užpernai SG buvo pripažintas geriausiu šalies banku. Ekspertai liaupsino SG gebėjimą susidoroti su rizika. Ir štai paprastas šio banko makleris Jerome'as Kervielas ėmė ir vėjais paleido beveik visą tokios valstybės kaip Lietuva metų biudžetą.
„Išprotėjęs“, „teroristas“, „veikęs vienas“ – per spaudos konferenciją 31 metų maklerį kaltino SG prezidentas Danielius Boutonas. Tačiau jo pateikta įvykių versija iškart sukėlė virtinę klausimų. Visus juos galima apibendrinti kaip vieną: kas išties yra išprotėjęs – tik makleris ar visa tarptautinių finansų sistema?
Kaip paprastas su ateities sandoriais dirbęs makleris, prisidengęs suklastotais elektroniniais laiškais ir faksimilėmis, galėjo pergudrauti visus tokio solidaus banko kontrolės saugiklius? Kaip neįsijungus jokiai pavojaus lemputei biržoje jis galėjo sudaryti sandorių už beveik 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų)? Tai yra daugiau nei visas šio banko kapitalas. Ekspertai mano, jog SG buvo atsidūręs labai arti bankroto ribos. Kodėl sukčiavimą pagaliau atskleidęs bankas galvotrūkčiais ėmė pardavinėti visus šio maklerio sandorius? Kodėl sausio 21 dieną, per patį akcijų pasaulio biržose kritimą?
Finansų bylas tiriančiai policijai savanoriškai pasidavęs J.Kervielas buvo sulaikytas ir dvi paras apklausiamas. Nors Paryžiaus prokuratūra jį reikalavo prevenciškai įkalinti, bylą tiriantys teisėjai prancūzą paleido. Teisėsaugininkams jis paliko tik savo pasą.
Klastojimu, klastotų dokumentų naudojimu, įsiveržimu į automatinę duomenų bazę ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu kaltinamam J.Kervielui gresia įkalinimas iki 7 metų ir bauda iki 750 tūkst. eurų (2,6 mln. litų).
2000-aisiais nuo žemo karjeros laiptelio darbą SG pradėjęs iš vidutinės šeimos kilęs makleris kaltės niekam neverčia. Jis teigia veikęs vienas. J.Kervielas banke prekiavo ateities sandoriais. Sausio pradžioje jis tikėjosi, kad pagrindinių įmonių akcijos Europos biržose ims kilti. Bet jos netrukus smarkiai krito.
Prancūzas prisipažino, jog machinacijomis pradėjo užsiiminėti dar 2005-aisiais, o pernai jau įsismagino. Tačiau milžiniškomis sumomis jis teigia ėmęs rizikuoti tik šių metų pradžioje.
Prokuratūros teigimu, J.Kervielas pinigų sau nesuko. Banko apiplėšti jis neketino ir jokių blogų kėslų neturėjo. O iš darbdavio už gerus 2007 metų rezultatus jis tikėjosi gauti 300 tūkst. eurų (1,036 mln. litų) premiją. J.Kervielas teigia, jog sukčiavimo ėmėsi, nes norėjo tapti išskirtiniu makleriu – geriausiu tarp geriausių.
Pasak J.Kervielo, kiti SG makleriai taip pat peržengdavo jiems nustatytų sumų ribas. Tą patį, dažniausiai neskelbdami savo pavardės, pripažįsta ir kiti makleriai. Tik jie lošė atsargiau.
Dar baisiau visiems pasidarė, kai kiti bankai ir finansų ekspertai, įskaitant JAV ir kitų užsienio valstybių, ėmė daugmaž atvirai sakyti, jog biržos operacijos šiandien tapo tokios sudėtingos, jog saugos ir kontrolės sistemos jų nebespėja vytis. Maklerių darbo šiandien nebeįmanoma visiškai kontroliuoti. Tarptautiniai finansai sukūrė Frankenšteiną.
Finansiškai nukentės ir banko akcininkai bei darbuotojai, kuriems dividendais ir premijomis teks užkaišioti J.Kervielo padarytą skylę. Nukentės ir valstybė, nes dėl nuostolių SG sumokės kur kas mažiau mokesčių
Jau daugiau nei savaitę Prancūzijoje kalbama, rašoma ir ginčijamasi vis ta pačia tema – „išprotėjusių finansų“. Su nerimu aptarinėjamos to išprotėjimo pasekmės Prancūzijos ekonomikai.
Vienu metu net šalies televizijos įprastus detektyvinius filmus ir serialus pakeitė filmais apie finansines aferas.
Sausio 24 dieną trečiasis pagal dydį šalies bankas „Societe Generale“ (SG) viešai paskelbė, kad dėl vieno jo maklerio neteisėtų veiksmų bankas prarado 4,9 mlrd. eurų (16,9 mlrd. litų).
Užpernai SG buvo pripažintas geriausiu šalies banku. Ekspertai liaupsino SG gebėjimą susidoroti su rizika. Ir štai paprastas šio banko makleris Jerome'as Kervielas ėmė ir vėjais paleido beveik visą tokios valstybės kaip Lietuva metų biudžetą.
„Išprotėjęs“, „teroristas“, „veikęs vienas“ – per spaudos konferenciją 31 metų maklerį kaltino SG prezidentas Danielius Boutonas. Tačiau jo pateikta įvykių versija iškart sukėlė virtinę klausimų. Visus juos galima apibendrinti kaip vieną: kas išties yra išprotėjęs – tik makleris ar visa tarptautinių finansų sistema?
Kaip paprastas su ateities sandoriais dirbęs makleris, prisidengęs suklastotais elektroniniais laiškais ir faksimilėmis, galėjo pergudrauti visus tokio solidaus banko kontrolės saugiklius? Kaip neįsijungus jokiai pavojaus lemputei biržoje jis galėjo sudaryti sandorių už beveik 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų)? Tai yra daugiau nei visas šio banko kapitalas. Ekspertai mano, jog SG buvo atsidūręs labai arti bankroto ribos. Kodėl sukčiavimą pagaliau atskleidęs bankas galvotrūkčiais ėmė pardavinėti visus šio maklerio sandorius? Kodėl sausio 21 dieną, per patį akcijų pasaulio biržose kritimą?
Finansų bylas tiriančiai policijai savanoriškai pasidavęs J.Kervielas buvo sulaikytas ir dvi paras apklausiamas. Nors Paryžiaus prokuratūra jį reikalavo prevenciškai įkalinti, bylą tiriantys teisėjai prancūzą paleido. Teisėsaugininkams jis paliko tik savo pasą.
Klastojimu, klastotų dokumentų naudojimu, įsiveržimu į automatinę duomenų bazę ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu kaltinamam J.Kervielui gresia įkalinimas iki 7 metų ir bauda iki 750 tūkst. eurų (2,6 mln. litų).
2000-aisiais nuo žemo karjeros laiptelio darbą SG pradėjęs iš vidutinės šeimos kilęs makleris kaltės niekam neverčia. Jis teigia veikęs vienas. J.Kervielas banke prekiavo ateities sandoriais. Sausio pradžioje jis tikėjosi, kad pagrindinių įmonių akcijos Europos biržose ims kilti. Bet jos netrukus smarkiai krito.
Prancūzas prisipažino, jog machinacijomis pradėjo užsiiminėti dar 2005-aisiais, o pernai jau įsismagino. Tačiau milžiniškomis sumomis jis teigia ėmęs rizikuoti tik šių metų pradžioje.
Prokuratūros teigimu, J.Kervielas pinigų sau nesuko. Banko apiplėšti jis neketino ir jokių blogų kėslų neturėjo. O iš darbdavio už gerus 2007 metų rezultatus jis tikėjosi gauti 300 tūkst. eurų (1,036 mln. litų) premiją. J.Kervielas teigia, jog sukčiavimo ėmėsi, nes norėjo tapti išskirtiniu makleriu – geriausiu tarp geriausių.
Pasak J.Kervielo, kiti SG makleriai taip pat peržengdavo jiems nustatytų sumų ribas. Tą patį, dažniausiai neskelbdami savo pavardės, pripažįsta ir kiti makleriai. Tik jie lošė atsargiau.
Dar baisiau visiems pasidarė, kai kiti bankai ir finansų ekspertai, įskaitant JAV ir kitų užsienio valstybių, ėmė daugmaž atvirai sakyti, jog biržos operacijos šiandien tapo tokios sudėtingos, jog saugos ir kontrolės sistemos jų nebespėja vytis. Maklerių darbo šiandien nebeįmanoma visiškai kontroliuoti. Tarptautiniai finansai sukūrė Frankenšteiną.
Finansiškai nukentės ir banko akcininkai bei darbuotojai, kuriems dividendais ir premijomis teks užkaišioti J.Kervielo padarytą skylę. Nukentės ir valstybė, nes dėl nuostolių SG sumokės kur kas mažiau mokesčių