versija spausdinimui
(0)
Vakar S&P 500 indeksui užfiksavus rekordą, investuotojų optimizmas ir toliau neblėsta visame pasaulyje. JAV akcijų ateities sandorių kainos kyla aukštyn.
Šią savaitę daugelis pasaulio akcijų rinkų pradėjo pakiliai, o JAV S&P 500 indeksas vakar netgi pažymėjo naują rekordą, pakilęs 0,3% ir užsidaręs ties 2137,16 punktais. Reikia paminėti, jog sesijos metu buvo užfiksuota netgi 2143,19 reikšmė, o prie tokio ralio bene labiausiai prisidėjo technologijų ir pramonės kompanijų akcijos. Apskritai teigiamos investuotojų nuotaikos juntamos dar nuo penktadienio, kada buvo paskelbtas JAV birželio mėn. užimtųjų, išsk. žemės ūkio sektorių, pokytis. Duomenys rodė, jog buvo sukurta 287 000 naujų darbo vietų (prognozuota 170 000). Tai išties sveikas augimo tempas, bet dar svarbiau, kad buvo sumažintas rinkos dalyvių nerimas, nes praėjusį mėnesį šis rodiklis rodė tik 38 000 užimtųjų prieaugį.
Įkandin JAV akcijoms šiandien brango ir nuosavybės vertybiniai popieriai Azijoje. Daugiausia prie šio kainų šoktelėjimo prisidėjo Japonijos rinka, o Nikkei 225 indeksas pasistiebė apie 2,5%, kadangi investuotojai palankiai vertina silpnėjančią jeną, kuri vietos eksportą daro konkurencingesnį. Viliamasi, jog kuomet savaitgalį valdančioji šalies partija, kurios priešakyje yra ministras pirmininkas Shinzo Abe, laimėjo aukštųjų parlamento rūmų rinkimus, dabar bus lengviau įgyvendinti naujas reformas ir skatinti ūkio augimą. Be to, p. Abe šiandien susitiko su buvusiu JAV centrinio banko vadovu B. Bernanke, o tai skatina spekuliacijas, kad bus aptariama ir agresyvi ekspansinė monetarinė politika, kuomet vyriausybę tiesiogiai finansuotų Japonijos centrinis bankas. Pastaruoju metu jena stiprėjo, o ekonomikos augimas vis dar stagnuoja. Galima pridurti, jog neseniai ūkio plėtros prognozė 2017 metams (iki kovo mėnesio) buvo apkarpyta nuo 1,7% iki 0,9%.
Europoje akcijų kursai žaliuoja, tačiau Londono biržoje pakilimo praktiškai nematyti. Vakar Jungtinės Karalystės akcijos formaliai įžengė į bulių rinką (fiksuotas 20% pakilimas nuo žemiausio taško), o jau visai netrukus Theresa May pakeis David Cameron ministro pirmininko poste. Taip pat investuotojai laukia Anglijos centrinio banko susitikimo šį ketvirtadienį, kuomet bus sprendžiama dėl bazinių palūkanų. Įvykus Brexit, prognozuojama, jog centrinio banko vadovas Mark Carney paskelbs apie bazinės palūkanų normos karpymą nuo 0,5% iki 0,25%. Taip pat dalis analitikų laukia, kad bus didinamos ir turto supirkimo apimtys, tačiau kiti mano, jog bus laukiama iki rugpjūčio.
Vienas pirmųjų paskelbusių antrojo ketvirčio finansinius rezultatus tarp didžiųjų Skandinavijos bankų šiandien buvo Norvegijos DNB ASA, tačiau rezultatai nuvylė rinką ir akcijos smigo apie 8-9%. Dėl žemų palūkanų aplinkos grynosios palūkanų pajamos krito 2%, o dėl patrigubėjusių atidėjinių blogosioms paskoloms (2,32 mlrd. Norvegijos kronų) grynasis pelnas susitraukė 10% iki 4,45 mlrd. kronų. Tai nepateisino analitikų lūkesčių, o įdomu ir tai, kad Goldman Sachs buvo įvardinęs DNB akcijas kaip vienas patraukliausių po Brexit scenarijaus.
Naftos kaina šiandien kyla. Tiesa, pasirodė naujienos, jog Nigerijos žaliavos išgavimo apimtys išaugo birželį 150 000 barelių iki 1,57 mln. barelių per dieną. Tai kiek nustebinęs dydis, kadangi pastaruoju metu aktyviai veikia prieš vyriausybę nusiteikusi vietos grupuotė, kuri niokoja naftos infrastruktūros objektus. Savo ruožtu dar penktadienį Baker Hughes duomenys parodė, jog JAV naftos platformų skaičius ūgtelėjo 10 vienetų ir dabar siekia 351. Tai indikatorius, kuris leidžia tikėtis žaliavos pasiūlos išaugimo.
Šią savaitę daugelis pasaulio akcijų rinkų pradėjo pakiliai, o JAV S&P 500 indeksas vakar netgi pažymėjo naują rekordą, pakilęs 0,3% ir užsidaręs ties 2137,16 punktais. Reikia paminėti, jog sesijos metu buvo užfiksuota netgi 2143,19 reikšmė, o prie tokio ralio bene labiausiai prisidėjo technologijų ir pramonės kompanijų akcijos. Apskritai teigiamos investuotojų nuotaikos juntamos dar nuo penktadienio, kada buvo paskelbtas JAV birželio mėn. užimtųjų, išsk. žemės ūkio sektorių, pokytis. Duomenys rodė, jog buvo sukurta 287 000 naujų darbo vietų (prognozuota 170 000). Tai išties sveikas augimo tempas, bet dar svarbiau, kad buvo sumažintas rinkos dalyvių nerimas, nes praėjusį mėnesį šis rodiklis rodė tik 38 000 užimtųjų prieaugį.
Įkandin JAV akcijoms šiandien brango ir nuosavybės vertybiniai popieriai Azijoje. Daugiausia prie šio kainų šoktelėjimo prisidėjo Japonijos rinka, o Nikkei 225 indeksas pasistiebė apie 2,5%, kadangi investuotojai palankiai vertina silpnėjančią jeną, kuri vietos eksportą daro konkurencingesnį. Viliamasi, jog kuomet savaitgalį valdančioji šalies partija, kurios priešakyje yra ministras pirmininkas Shinzo Abe, laimėjo aukštųjų parlamento rūmų rinkimus, dabar bus lengviau įgyvendinti naujas reformas ir skatinti ūkio augimą. Be to, p. Abe šiandien susitiko su buvusiu JAV centrinio banko vadovu B. Bernanke, o tai skatina spekuliacijas, kad bus aptariama ir agresyvi ekspansinė monetarinė politika, kuomet vyriausybę tiesiogiai finansuotų Japonijos centrinis bankas. Pastaruoju metu jena stiprėjo, o ekonomikos augimas vis dar stagnuoja. Galima pridurti, jog neseniai ūkio plėtros prognozė 2017 metams (iki kovo mėnesio) buvo apkarpyta nuo 1,7% iki 0,9%.
Europoje akcijų kursai žaliuoja, tačiau Londono biržoje pakilimo praktiškai nematyti. Vakar Jungtinės Karalystės akcijos formaliai įžengė į bulių rinką (fiksuotas 20% pakilimas nuo žemiausio taško), o jau visai netrukus Theresa May pakeis David Cameron ministro pirmininko poste. Taip pat investuotojai laukia Anglijos centrinio banko susitikimo šį ketvirtadienį, kuomet bus sprendžiama dėl bazinių palūkanų. Įvykus Brexit, prognozuojama, jog centrinio banko vadovas Mark Carney paskelbs apie bazinės palūkanų normos karpymą nuo 0,5% iki 0,25%. Taip pat dalis analitikų laukia, kad bus didinamos ir turto supirkimo apimtys, tačiau kiti mano, jog bus laukiama iki rugpjūčio.
Vienas pirmųjų paskelbusių antrojo ketvirčio finansinius rezultatus tarp didžiųjų Skandinavijos bankų šiandien buvo Norvegijos DNB ASA, tačiau rezultatai nuvylė rinką ir akcijos smigo apie 8-9%. Dėl žemų palūkanų aplinkos grynosios palūkanų pajamos krito 2%, o dėl patrigubėjusių atidėjinių blogosioms paskoloms (2,32 mlrd. Norvegijos kronų) grynasis pelnas susitraukė 10% iki 4,45 mlrd. kronų. Tai nepateisino analitikų lūkesčių, o įdomu ir tai, kad Goldman Sachs buvo įvardinęs DNB akcijas kaip vienas patraukliausių po Brexit scenarijaus.
Naftos kaina šiandien kyla. Tiesa, pasirodė naujienos, jog Nigerijos žaliavos išgavimo apimtys išaugo birželį 150 000 barelių iki 1,57 mln. barelių per dieną. Tai kiek nustebinęs dydis, kadangi pastaruoju metu aktyviai veikia prieš vyriausybę nusiteikusi vietos grupuotė, kuri niokoja naftos infrastruktūros objektus. Savo ruožtu dar penktadienį Baker Hughes duomenys parodė, jog JAV naftos platformų skaičius ūgtelėjo 10 vienetų ir dabar siekia 351. Tai indikatorius, kuris leidžia tikėtis žaliavos pasiūlos išaugimo.