versija spausdinimui
(0)
Tarptautinės reitingų agentūros jau seniai išreiškė susirūpinimą Lietuvos ekonomine situacija ir vyriausybės veiksmais – problemų ignoravimu ir fiskalinės drausmės trūkumu. Motyvuodama netinkama valstybės fiskaline politika, tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino šaliai suteiktą ilgalaikio kredito reitingą nuo A iki A-, o trumpalaikio skolinimosi reitingą nuo A-1 iki A-2. Pirmasis signalas buvo duotas jau pernai gegužės mėnesį, kai agentūra pakeitė Lietuvos kredito reitingų perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Jau tuomet buvo pabrėžta, kad jeigu Lietuvos Vyriausybė nepajėgs sugriežtinti fiskalinės politikos ir imtis papildomų priemonių kovai su infliacija, Lietuvos kredito reitingai gali būti sumažinti. Todėl nieko nuostabaus, kad patvirtinus deficitinį 2008 m. biudžetą (o tai parodė, kad Seimas greičiausiai neatsižvelgė į perspėjimus ir nesugriežtino fiskalinės politikos), Lietuvos kredito reitingai buvo sumažinti. Juolab, kad Vyriausybė taip pat neturi matomo ir akivaizdaus aiškių priemonių plano, kaip kovos su infliacija, o procesas atrodo paliktas savieigai. Akivaizdu, kad tarptautinės agentūros ekspertams būtina matyti aiškius planus ir, žinoma, veiksmus.
„Išoriniams stebėtojams sunku patikėti 2008 m. ir 2009 m. biudžetu jau vien todėl, kad jis suplanuotas atsižvelgiant į tam tikras prielaidas dėl mokesčių surinkimo. Pajamų augimas yra susijęs su BVP augimu, todėl, lėtėjant BVP augimui, atitinkamai turėtų mažėti ir pajamų augimas. Tikrai nelengva patikėti optimistinėmis prielaidomis, jog vėstant ekonomikai ir mažėjant gyventojų vartojimo augimo tempui, pajamų iš PVM bus surinkta net 30 proc. daugiau. Be to, tolesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas ir pelnui taikomo laikino socialinio mokesčio panaikinimas, ekonomikai vėstant, gali sumažinti pajamų augimą daugiau nei prognozuota“, – sakė „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, reitingo sumažinimas turės akivaizdžią įtaką tiek ekonomikai, tiek šalies finansų sektoriui, o svarbiausia, šalies įvaizdžiui. Mažesnis reitingas gali pakirsti ir taip pastaruoju metu vyraujančią gana niūrią investuotojų nuomonę apie Baltijos šalis, kol jie dar svarsto ir abejoja dėl šių valstybių ekonomikos rizikos.
„Bankinis sektorius ekonomikos riziką įžvelgė jau seniai ir nuo 2007 metų vidurio kai kurie pagrindiniai bankai iš esmės peržiūrėjo savo skolinimo apimtis. Atitinkamai apie tai perspėja ir Lietuvos bankas. Šie veiksmai ankstyvoje stadijoje neleido Lietuvai pasekti nepageidaujamu Latvijos ir Estijos pavyzdžiu. Bankai nuolat seka ir analizuoja padėtį šalies ekonomikoje ir atitinkamai koreguoja savo skolinimo politikas atsižvelgdami į situaciją rinkoje, t.y. kiek keičiasi realios gyventojų ir įmonių pajamos, kokią įtaką išlaidoms turi infliacija“, – sakė Tomas Andrejauskas.
„Hansabanko“ analitikai apskaičiavo optimalų ir atsakingą skolinimo dydį Lietuvai. Norint jį įvertinti, analitikų nuomone, reikia įvertinti kokią einamosios sąskaitos deficito dalį turėtų finansuoti bankų importuotos paskolos, o kokį – tiesioginės užsienio investicijos.
Planuojama, kad einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais sudarys apie 13,5 mlrd. litų, o per bankinį sektorių importuotos naujos paskolos (atmetus vietinius indėlius ir kitus vietinių bankų įsipareigojimus) sudarė apie 13 mlrd. litų. Tai reiškia, kad atėmus reinvestuotus užsienio kompanijų pelnus Lietuvoje, apčiuopiamų tiesioginių užsienio investicijų per 2007 metus mes faktiškai neturėjom.
Pastaraisiais metais Lietuvoje net 85 proc. einamosios sąskaitos deficito buvo finansuojama iš importuotų paskolų. „Hansabanko“ analitikų vertinimu, apytikriai šis balansas turėtų būti 70/30 – tai yra, toks pats kaip ir klasikinis skolinto ir akcinio kapitalo santykis. Taigi, jei Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais sudarys 13,5 mlrd. litų, o 2008 metais, pagal optimistinį scenarijų, jo augimas lyginant su BVP sustos, tai absoliutus 2008 metų einamosios sąskaitos deficitas bus apie 15 mlrd. litų. Tai reikštų, kad „sveika“ importuotų iš užsienio skolintų pinigų suma turėtų sudaryti apie 10-11 mlrd. litų. Jei pridėtume tikėtiną indėlių ir kitų vietinių bankų įsipareigojimų augimą (apie 8-9 mlrd. litų), tai priimtinas paskolų ir lizingo rinkos augimas Lietuvoje neturėtų viršyti 20 mlrd. litų, arba kitaip tariant neviršyti 2007 metų lygio.
Taip pat nederėtų pamiršti, kad pasaulinė finansų krizė niekaip neprisideda prie padėties gerinimo, o kapitalo kaina yra stipriai išaugusi.
„Hansabankas“ atsakingai vertina šalies ekonomiką ir savo vaidmenį joje. Akivaizdu, jog išlaikyti tokius sparčius santykinius paskolų portfelio augimo tempus yra neįmanoma ir netgi žalinga, todėl planuojame, jog mūsų paskolų portfelis 2008-aisiais metais augs konservatyviau – apie 15-25 proc. Absoliučia pinigine išraiška, tai vis dar išlieka pakankamai didelis augimas. Tačiau, mūsų nuomone, toks augimas jau atspindi pakankamai atsakingą požiūrį į šalies ekonomiką ir sveiką plėtrą. Be jokios abejonės, mūsų skolinimo politika išliks kaip ir iki šiol pakankamai konservatyvi, tačiau skolinimo veikla yra viena iš pagrindinių banko veiklų, todėl jai ir toliau bus skiriamas nemažas dėmesys. Savo ruožtu, mes taip pat skatiname gyventojus aktyviau taupyti, o įmones užtikrinti veiklos efektyvumo augimą“, – reziumavo Giedrius Dusevičius, „Hansabanko“ valdybos pirmininkas.
„Išoriniams stebėtojams sunku patikėti 2008 m. ir 2009 m. biudžetu jau vien todėl, kad jis suplanuotas atsižvelgiant į tam tikras prielaidas dėl mokesčių surinkimo. Pajamų augimas yra susijęs su BVP augimu, todėl, lėtėjant BVP augimui, atitinkamai turėtų mažėti ir pajamų augimas. Tikrai nelengva patikėti optimistinėmis prielaidomis, jog vėstant ekonomikai ir mažėjant gyventojų vartojimo augimo tempui, pajamų iš PVM bus surinkta net 30 proc. daugiau. Be to, tolesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas ir pelnui taikomo laikino socialinio mokesčio panaikinimas, ekonomikai vėstant, gali sumažinti pajamų augimą daugiau nei prognozuota“, – sakė „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, reitingo sumažinimas turės akivaizdžią įtaką tiek ekonomikai, tiek šalies finansų sektoriui, o svarbiausia, šalies įvaizdžiui. Mažesnis reitingas gali pakirsti ir taip pastaruoju metu vyraujančią gana niūrią investuotojų nuomonę apie Baltijos šalis, kol jie dar svarsto ir abejoja dėl šių valstybių ekonomikos rizikos.
„Bankinis sektorius ekonomikos riziką įžvelgė jau seniai ir nuo 2007 metų vidurio kai kurie pagrindiniai bankai iš esmės peržiūrėjo savo skolinimo apimtis. Atitinkamai apie tai perspėja ir Lietuvos bankas. Šie veiksmai ankstyvoje stadijoje neleido Lietuvai pasekti nepageidaujamu Latvijos ir Estijos pavyzdžiu. Bankai nuolat seka ir analizuoja padėtį šalies ekonomikoje ir atitinkamai koreguoja savo skolinimo politikas atsižvelgdami į situaciją rinkoje, t.y. kiek keičiasi realios gyventojų ir įmonių pajamos, kokią įtaką išlaidoms turi infliacija“, – sakė Tomas Andrejauskas.
„Hansabanko“ analitikai apskaičiavo optimalų ir atsakingą skolinimo dydį Lietuvai. Norint jį įvertinti, analitikų nuomone, reikia įvertinti kokią einamosios sąskaitos deficito dalį turėtų finansuoti bankų importuotos paskolos, o kokį – tiesioginės užsienio investicijos.
Planuojama, kad einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais sudarys apie 13,5 mlrd. litų, o per bankinį sektorių importuotos naujos paskolos (atmetus vietinius indėlius ir kitus vietinių bankų įsipareigojimus) sudarė apie 13 mlrd. litų. Tai reiškia, kad atėmus reinvestuotus užsienio kompanijų pelnus Lietuvoje, apčiuopiamų tiesioginių užsienio investicijų per 2007 metus mes faktiškai neturėjom.
Pastaraisiais metais Lietuvoje net 85 proc. einamosios sąskaitos deficito buvo finansuojama iš importuotų paskolų. „Hansabanko“ analitikų vertinimu, apytikriai šis balansas turėtų būti 70/30 – tai yra, toks pats kaip ir klasikinis skolinto ir akcinio kapitalo santykis. Taigi, jei Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais sudarys 13,5 mlrd. litų, o 2008 metais, pagal optimistinį scenarijų, jo augimas lyginant su BVP sustos, tai absoliutus 2008 metų einamosios sąskaitos deficitas bus apie 15 mlrd. litų. Tai reikštų, kad „sveika“ importuotų iš užsienio skolintų pinigų suma turėtų sudaryti apie 10-11 mlrd. litų. Jei pridėtume tikėtiną indėlių ir kitų vietinių bankų įsipareigojimų augimą (apie 8-9 mlrd. litų), tai priimtinas paskolų ir lizingo rinkos augimas Lietuvoje neturėtų viršyti 20 mlrd. litų, arba kitaip tariant neviršyti 2007 metų lygio.
Taip pat nederėtų pamiršti, kad pasaulinė finansų krizė niekaip neprisideda prie padėties gerinimo, o kapitalo kaina yra stipriai išaugusi.
„Hansabankas“ atsakingai vertina šalies ekonomiką ir savo vaidmenį joje. Akivaizdu, jog išlaikyti tokius sparčius santykinius paskolų portfelio augimo tempus yra neįmanoma ir netgi žalinga, todėl planuojame, jog mūsų paskolų portfelis 2008-aisiais metais augs konservatyviau – apie 15-25 proc. Absoliučia pinigine išraiška, tai vis dar išlieka pakankamai didelis augimas. Tačiau, mūsų nuomone, toks augimas jau atspindi pakankamai atsakingą požiūrį į šalies ekonomiką ir sveiką plėtrą. Be jokios abejonės, mūsų skolinimo politika išliks kaip ir iki šiol pakankamai konservatyvi, tačiau skolinimo veikla yra viena iš pagrindinių banko veiklų, todėl jai ir toliau bus skiriamas nemažas dėmesys. Savo ruožtu, mes taip pat skatiname gyventojus aktyviau taupyti, o įmones užtikrinti veiklos efektyvumo augimą“, – reziumavo Giedrius Dusevičius, „Hansabanko“ valdybos pirmininkas.