versija spausdinimui
(0)
Praėjusios savaitės pradžioje visos Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to atlikti ir kurios nusprendė tai ir toliau daryti, paskelbė savo praėjusio ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T).
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas. Tuo tarpu INVL Technology taip pat neskelbs ketvirčio ataskaitų ir pranešė tik preliminarius neišsamius duomenis.
Kaip ir įprasta pradedame nuo paprasčiausios statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, penkiolikos minimo indekso atstovių pajamos paaugo, o tik devynių smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 10. Prieš metus per pirmą ketvirtį šešiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso kompanijų ir banko pajamos paaugo, na o dešimties krito.
EBITDA pelno atveju, per praėjusį ketvirtį tarp minimo indekso atstovių, kurių duomenys yra palyginami, dešimties šis pelnas paaugo bei lygiai taip pat dešimties smuktelėjo. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padėtis buvo geresnė, t.y. šešiolikos kompanijų EBITDA pelnas ūgtelėjo, na o devynių smuktelėjo. Per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 11.
Pažvelgę į praėjusio ketvirčio bendras pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianas mes matome, kad palyginus su ankstesniu ketvirčiu, padėtis pablogėjo. Nors abu minėti rodikliai procentine išraiška išliko teigiami, tačiau jie sumažėjo. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bendra pajamų pokyčių mediana išliko faktiškai nepakitusi, o EBITDA pelnų pokyčių teigiama mediana smuktelėjo nuo 9,9 iki net 1,1 procento. Tiesa, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad nėra žinomi praėjusio ketvirčio Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno veiklos rezultatai, kai prieš tai du minimus ketvirčius jie buvo paskelbti ir tuo pačiu paveikė bendrus medianinius rodiklius.
Per pirmą šių metų ketvirtį, bent jau vertinant pagal veiklos rezultatų medianinius pokyčius, pastebimai pablogėjo pramonės atstovių bei maisto produktų gamintojų padėtis. Tuo tarpu paslaugų įmonės, bent jau vertinant EBITDA pelnų pokyčių medianą, pagerino savo padėti šioje srityje.
Vertinat tris Baltijos šalis pagal veiklos rezultatų medianinius rodiklius, akivaizdu, jog per praėjusį ketvirtį prasčiausiai pasirodė Latvijos įmonės, kurių tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo neigiamos, kai prieš metus buvo teigiamos. Be to, šios šalies įmonių EBITDA pelnų pokyčių mediana per paskutinį praėjusių metų ketvirtį taip pat dar buvo teigiama. Tiek Lietuvos, tiek Estijos įmonių atveju bendros pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per pirmą šių metų ketvirtį buvo teigiamos. Tiesa, mūsų šalies atveju, bent jau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, šie rodikliai sumažėjo, o tai nėra pozityvus reiškinys, tačiau tuo pačiu lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, jie pagerėjo. Estijos bendrovių atveju bendra pajamų pokyčių teigiama mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška iš neigiamos tapo teigiama. Tie patys pokyčiai įvyko ir lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio atitinkamais rodikliais.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino Šiaulių Bankas. Jo pajamos pakilo daugiau nei šešiasdešimt procentų, o EBITDA pelnas pašoko daugiau nei tris kartus. Tiesa, nemaža dalimi pelno augimą lėmė vienkartinis reiškinys susijęs su pelnu iš finansinio turto vertės pripažinimo nutraukimo, t.y. kaip rašoma banko pranešime, suma susidarė didžiąja dalimi dėl paskolų įsigijimo vertės perkainavimo (t. y. paskolų įsigijimo vertės ir šių paskolų nominaliosios vertės skirtumo) likučio panaikinimo klientams šias paskolas pilnai arba iš dalies grąžinus / refinansavus arba Bankui pardavus reikalavimo teises į minėtas paskolas.
Taip pat per praėjusį ketvirtį savo veiklos rezultatus pagerino tokios bendrovės kaip Latvijas kugnieciba, Klaipėdos Nafta, Tallinna Kaubamaja, Apranga, TEO LT bei Harju Elekter ir Silvano Fashion Group. Be to, verta pažymėti, kad visų paminėtų kompanijų EBITDA pelnai ūgtelėjo sparčiau už pajamas, bei ypač tai pastebima paskutinių dviejų bendrovių atveju, o tai žinoma yra pozityvus reiškinys.
Harju Elekter EBITDA pelnas per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko daugiau nei dvigubai, na o jo šuolį lėmė lėčiau nei pajamos padidėjusi pardavimų savikaina ir sumažėjusios administracinės išlaidos. Kitos bendrovės iš Estijos Silvano Fashion Group minėtas pelnas taip pat pašoko daugiau nei dvigubai, ir šiuo atveju tą lėmė sumažinta pardavimų savikaina bei veiklos išlaidos.
Deja, tačiau ir toliau blogėja Lietuvos pienininkų veiklos rezultatai, t.y. tiek Pieno Žvaigždžių, tiek Vilkyškių pieninės, beje, abiejų jų EBITDA pelnai susitraukė gerokai labiau nei pajamos, o tai dar vienas papildomas neigiamas reiškinys, kaip ir tai, kad palyginus su ankstesniu ketvirčiu, minėtų pelnų kritimai dar labiau padidėjo.
Per praėjusį ketvirtį su akivaizdžiomis problemomis realizuojant savo produkciją kai kuriose Nepriklausomų valstybinių sandraugos šalyse susidūrė dvi Latvijos farmacijos bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama Rygos biržoje. Smuktelėjo tiek Grindeks, tiek Olainfarm pajamos, tačiau kas blogiausia, gerokai labiau susitraukė šių bendrovių EBITDA pelnai. Kaip rašoma Olainfarm bendrovės pranešime, Rusijos rinkoje kalbant apie vaistų pardavimus prioritetas pradėtas teikti vietiniams arba šioje šalyje pagamintiems produktams, kas pablogino Latvijos įmonės veiklos sąlygas šioje šalyje, be to, prastėjanti Nepriklausomų valstybinių sandraugos šalių ekonominė padėtis taip pat neigiamai paveikė minimos farmacijos bendrovės veiklos rezultatus. Grindeks pelno kritimą lėmė ūgtelėjusios išlaidos, kai tuo tarpu pajamos smuko.
Per minimą laikotarpį taip pat pastebimai, t.y. net 86,2 procento krito kitos kompanijos iš Latvijos SAF Tehnika EBITDA pelnas. Šiuo atveju išlaidos paaugo sparčiau už pajamas. Be to, per praėjusį ketvirtį minimo pelno kritimą taip pat užfiksavo statybos bendrovė Merko Ehitus, Tallink Grupp, Grigeo Grigiškės bei Valmieras stikla skiedra. Tuo tarpu Baltika, Linas Agro Group, PRFoods ir Pro Kapital Grupp atvejais EBITDA buvo neigiama. Tiesa, Baltikos ir PRFoods minimas neigiamas rodiklis pastebimai sumažėjo.
Vertinant OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir banko bendrą EBITDA pelningumo medianą, tai ji šiuo atveju yra gerokai mažesnė tiek už Amerikos, tiek už Lenkijos bei Vokietijos pagrindinių akcijų indeksų atstovių atitinkamus rodiklius. Baltijos šalių paslaugų atstovių bendras EBITDA pelningumo medianinis rodiklis per pirmą šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnis už analogiška pramonės atstovių rodiklį. Tuo tarpu vertinant atskirai tris šalis, bent jau per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendru medianiniu pelningumo rodikliu galėjo pasigirti Latvijos įmonės, antroji pozicija atiteko mūsų šalies atstovėms, na o trečioji estams.
Pažvelgus į įsipareigojimų ir turto bendra medianinį santykinį finansinį rodiklį bei palyginus su atitinkamais minėtų šalių rodikliais, akivaizdu, jog jis visai atvejais yra mažesnis, t.y. šiuo atveju pozityvesnis. Tarp Baltijos šalių mažiausiu minimu medianiniu rodikliu pasižymi Latvijos bendrovės, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, antroje pozicijoje Estijos įmonės, o Lietuvos atstovų šis rodiklis yra didžiausias bei didesnis už bendrą medianinį. Pramonės atstovių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis medianinis rodiklis yra mažesnis už paslaugų įmonių atitinkamą rodiklį.
Baltijos šalių įmonių rinkos vertės rodiklių (P/E, P/S ir P/BV) bendri medianiniai duomenys yra pastebimai mažesni už Amerikos ir Vokietijos atitinkamų rodiklių bendras medianines vertes bei panašūs į Lenkijos WIG20 indekso atstovių. Pramonės įmonių minimi rinkos vertės rodikliai yra mažesni už paslaugų atstovių, o vertinant pagal atskiras šalis, P/E, P/S ir P/BV rodikliai yra gana panašūs.
Nuo šių metų pradžios pabrango keturiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos, na o likusių trylikos atpigo. Tad atsižvelgus į tai, bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir yra teigiama, tačiau siekia tik 0,8 procento. Per visus praėjusius metus penkiolikos įmonių ir banko akcijos pabrango, na o likusių vienuolikos atpigo, tad tuo pačiu praėjusiais metais bendra kompanijų akcijų kainų pokyčių mediana buvo kur kas labiau teigiama.
Pramonės įmonių bendra akcijų kainų pokyčių mediana nuo šių metų pradžios yra neigiama, tuo tarpu paslaugų įmonių atveju analogiškas rodiklis teigiamas, na o maisto produktų gamintojų akcijos, bent jau vertinant pagal medianinį rodiklį, šiais metais atpigo labiausiai. Labiausiai šiais metais pabrango Latvijos bendrovių, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, akcijos. Tuo tarpu bendras Estijos įmonių akcijų kainų pokyčių medianinis rodiklis yra nežymiai teigiamas, o Lietuvos atveju - nežymiai neigiamas.
Labiausiai šiais metais gali džiaugtis tie, kurie investavo į Estijos bendrovės Silvano Fashion Group akcijas, kurių vertė jau pakilo net daugiau nei penkiasdešimt procentų, arba labiausiai tarp minimo indekso atstovių. Virš trisdešimt procentų nuo šių metų pradžios pabrango Šiaulių Banko akcijos, daugiau nei ketvirtadaliu ūgtelėjo Žemaitijos Pieno ir Klaipėdos Naftos vertė, o Tallink Grupp akcijos pabrango kiek daugiau nei penktadaliu.
Absoliuti autsaiderė ir toliau išlieka Baltika, kurios akcijų vertė nuo metų pradžios jau susitraukė beveik ketvirtadaliu. Virš trylikos procentų atpigo vaistų gamintojos Grindeks ir pieno produktų gamintojos Vilkyškių pieninės akcijos.
Nuoroda į Baltijos akcijų rinkos apžvalgos antrą dalį
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T).
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas. Tuo tarpu INVL Technology taip pat neskelbs ketvirčio ataskaitų ir pranešė tik preliminarius neišsamius duomenis.
Kaip ir įprasta pradedame nuo paprasčiausios statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, penkiolikos minimo indekso atstovių pajamos paaugo, o tik devynių smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 17 ir 10. Prieš metus per pirmą ketvirtį šešiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso kompanijų ir banko pajamos paaugo, na o dešimties krito.
EBITDA pelno atveju, per praėjusį ketvirtį tarp minimo indekso atstovių, kurių duomenys yra palyginami, dešimties šis pelnas paaugo bei lygiai taip pat dešimties smuktelėjo. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padėtis buvo geresnė, t.y. šešiolikos kompanijų EBITDA pelnas ūgtelėjo, na o devynių smuktelėjo. Per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 11.
Pažvelgę į praėjusio ketvirčio bendras pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianas mes matome, kad palyginus su ankstesniu ketvirčiu, padėtis pablogėjo. Nors abu minėti rodikliai procentine išraiška išliko teigiami, tačiau jie sumažėjo. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bendra pajamų pokyčių mediana išliko faktiškai nepakitusi, o EBITDA pelnų pokyčių teigiama mediana smuktelėjo nuo 9,9 iki net 1,1 procento. Tiesa, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad nėra žinomi praėjusio ketvirčio Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno veiklos rezultatai, kai prieš tai du minimus ketvirčius jie buvo paskelbti ir tuo pačiu paveikė bendrus medianinius rodiklius.
Per pirmą šių metų ketvirtį, bent jau vertinant pagal veiklos rezultatų medianinius pokyčius, pastebimai pablogėjo pramonės atstovių bei maisto produktų gamintojų padėtis. Tuo tarpu paslaugų įmonės, bent jau vertinant EBITDA pelnų pokyčių medianą, pagerino savo padėti šioje srityje.
Vertinat tris Baltijos šalis pagal veiklos rezultatų medianinius rodiklius, akivaizdu, jog per praėjusį ketvirtį prasčiausiai pasirodė Latvijos įmonės, kurių tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo neigiamos, kai prieš metus buvo teigiamos. Be to, šios šalies įmonių EBITDA pelnų pokyčių mediana per paskutinį praėjusių metų ketvirtį taip pat dar buvo teigiama. Tiek Lietuvos, tiek Estijos įmonių atveju bendros pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per pirmą šių metų ketvirtį buvo teigiamos. Tiesa, mūsų šalies atveju, bent jau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, šie rodikliai sumažėjo, o tai nėra pozityvus reiškinys, tačiau tuo pačiu lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, jie pagerėjo. Estijos bendrovių atveju bendra pajamų pokyčių teigiama mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška iš neigiamos tapo teigiama. Tie patys pokyčiai įvyko ir lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio atitinkamais rodikliais.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino Šiaulių Bankas. Jo pajamos pakilo daugiau nei šešiasdešimt procentų, o EBITDA pelnas pašoko daugiau nei tris kartus. Tiesa, nemaža dalimi pelno augimą lėmė vienkartinis reiškinys susijęs su pelnu iš finansinio turto vertės pripažinimo nutraukimo, t.y. kaip rašoma banko pranešime, suma susidarė didžiąja dalimi dėl paskolų įsigijimo vertės perkainavimo (t. y. paskolų įsigijimo vertės ir šių paskolų nominaliosios vertės skirtumo) likučio panaikinimo klientams šias paskolas pilnai arba iš dalies grąžinus / refinansavus arba Bankui pardavus reikalavimo teises į minėtas paskolas.
Taip pat per praėjusį ketvirtį savo veiklos rezultatus pagerino tokios bendrovės kaip Latvijas kugnieciba, Klaipėdos Nafta, Tallinna Kaubamaja, Apranga, TEO LT bei Harju Elekter ir Silvano Fashion Group. Be to, verta pažymėti, kad visų paminėtų kompanijų EBITDA pelnai ūgtelėjo sparčiau už pajamas, bei ypač tai pastebima paskutinių dviejų bendrovių atveju, o tai žinoma yra pozityvus reiškinys.
Harju Elekter EBITDA pelnas per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko daugiau nei dvigubai, na o jo šuolį lėmė lėčiau nei pajamos padidėjusi pardavimų savikaina ir sumažėjusios administracinės išlaidos. Kitos bendrovės iš Estijos Silvano Fashion Group minėtas pelnas taip pat pašoko daugiau nei dvigubai, ir šiuo atveju tą lėmė sumažinta pardavimų savikaina bei veiklos išlaidos.
Deja, tačiau ir toliau blogėja Lietuvos pienininkų veiklos rezultatai, t.y. tiek Pieno Žvaigždžių, tiek Vilkyškių pieninės, beje, abiejų jų EBITDA pelnai susitraukė gerokai labiau nei pajamos, o tai dar vienas papildomas neigiamas reiškinys, kaip ir tai, kad palyginus su ankstesniu ketvirčiu, minėtų pelnų kritimai dar labiau padidėjo.
Per praėjusį ketvirtį su akivaizdžiomis problemomis realizuojant savo produkciją kai kuriose Nepriklausomų valstybinių sandraugos šalyse susidūrė dvi Latvijos farmacijos bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama Rygos biržoje. Smuktelėjo tiek Grindeks, tiek Olainfarm pajamos, tačiau kas blogiausia, gerokai labiau susitraukė šių bendrovių EBITDA pelnai. Kaip rašoma Olainfarm bendrovės pranešime, Rusijos rinkoje kalbant apie vaistų pardavimus prioritetas pradėtas teikti vietiniams arba šioje šalyje pagamintiems produktams, kas pablogino Latvijos įmonės veiklos sąlygas šioje šalyje, be to, prastėjanti Nepriklausomų valstybinių sandraugos šalių ekonominė padėtis taip pat neigiamai paveikė minimos farmacijos bendrovės veiklos rezultatus. Grindeks pelno kritimą lėmė ūgtelėjusios išlaidos, kai tuo tarpu pajamos smuko.
Per minimą laikotarpį taip pat pastebimai, t.y. net 86,2 procento krito kitos kompanijos iš Latvijos SAF Tehnika EBITDA pelnas. Šiuo atveju išlaidos paaugo sparčiau už pajamas. Be to, per praėjusį ketvirtį minimo pelno kritimą taip pat užfiksavo statybos bendrovė Merko Ehitus, Tallink Grupp, Grigeo Grigiškės bei Valmieras stikla skiedra. Tuo tarpu Baltika, Linas Agro Group, PRFoods ir Pro Kapital Grupp atvejais EBITDA buvo neigiama. Tiesa, Baltikos ir PRFoods minimas neigiamas rodiklis pastebimai sumažėjo.
Vertinant OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir banko bendrą EBITDA pelningumo medianą, tai ji šiuo atveju yra gerokai mažesnė tiek už Amerikos, tiek už Lenkijos bei Vokietijos pagrindinių akcijų indeksų atstovių atitinkamus rodiklius. Baltijos šalių paslaugų atstovių bendras EBITDA pelningumo medianinis rodiklis per pirmą šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnis už analogiška pramonės atstovių rodiklį. Tuo tarpu vertinant atskirai tris šalis, bent jau per praėjusį ketvirtį didžiausiu bendru medianiniu pelningumo rodikliu galėjo pasigirti Latvijos įmonės, antroji pozicija atiteko mūsų šalies atstovėms, na o trečioji estams.
Pažvelgus į įsipareigojimų ir turto bendra medianinį santykinį finansinį rodiklį bei palyginus su atitinkamais minėtų šalių rodikliais, akivaizdu, jog jis visai atvejais yra mažesnis, t.y. šiuo atveju pozityvesnis. Tarp Baltijos šalių mažiausiu minimu medianiniu rodikliu pasižymi Latvijos bendrovės, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, antroje pozicijoje Estijos įmonės, o Lietuvos atstovų šis rodiklis yra didžiausias bei didesnis už bendrą medianinį. Pramonės atstovių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis medianinis rodiklis yra mažesnis už paslaugų įmonių atitinkamą rodiklį.
Baltijos šalių įmonių rinkos vertės rodiklių (P/E, P/S ir P/BV) bendri medianiniai duomenys yra pastebimai mažesni už Amerikos ir Vokietijos atitinkamų rodiklių bendras medianines vertes bei panašūs į Lenkijos WIG20 indekso atstovių. Pramonės įmonių minimi rinkos vertės rodikliai yra mažesni už paslaugų atstovių, o vertinant pagal atskiras šalis, P/E, P/S ir P/BV rodikliai yra gana panašūs.
Nuo šių metų pradžios pabrango keturiolikos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos, na o likusių trylikos atpigo. Tad atsižvelgus į tai, bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir yra teigiama, tačiau siekia tik 0,8 procento. Per visus praėjusius metus penkiolikos įmonių ir banko akcijos pabrango, na o likusių vienuolikos atpigo, tad tuo pačiu praėjusiais metais bendra kompanijų akcijų kainų pokyčių mediana buvo kur kas labiau teigiama.
Pramonės įmonių bendra akcijų kainų pokyčių mediana nuo šių metų pradžios yra neigiama, tuo tarpu paslaugų įmonių atveju analogiškas rodiklis teigiamas, na o maisto produktų gamintojų akcijos, bent jau vertinant pagal medianinį rodiklį, šiais metais atpigo labiausiai. Labiausiai šiais metais pabrango Latvijos bendrovių, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, akcijos. Tuo tarpu bendras Estijos įmonių akcijų kainų pokyčių medianinis rodiklis yra nežymiai teigiamas, o Lietuvos atveju - nežymiai neigiamas.
Labiausiai šiais metais gali džiaugtis tie, kurie investavo į Estijos bendrovės Silvano Fashion Group akcijas, kurių vertė jau pakilo net daugiau nei penkiasdešimt procentų, arba labiausiai tarp minimo indekso atstovių. Virš trisdešimt procentų nuo šių metų pradžios pabrango Šiaulių Banko akcijos, daugiau nei ketvirtadaliu ūgtelėjo Žemaitijos Pieno ir Klaipėdos Naftos vertė, o Tallink Grupp akcijos pabrango kiek daugiau nei penktadaliu.
Absoliuti autsaiderė ir toliau išlieka Baltika, kurios akcijų vertė nuo metų pradžios jau susitraukė beveik ketvirtadaliu. Virš trylikos procentų atpigo vaistų gamintojos Grindeks ir pieno produktų gamintojos Vilkyškių pieninės akcijos.
Nuoroda į Baltijos akcijų rinkos apžvalgos antrą dalį