versija spausdinimui
(0)
Šiandien Vilniuje, Lietuvos banke, įvykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pristatė preliminarius šalies komercinių bankų 2007 metų veiklos rezultatus.
„Reikia vertinti, kad 2007 metai bankams buvo labai sėkmingi, nes pasižymėjo sparčia plėtra ir išaugusiu pelnu“, – pasakė Lietuvos Respublikos centrinio banko valdytojas.
Bendras šalies bankų 2007 metų neaudituotas pelnas buvo 1 154 mln. litų, o tai yra 73 proc. daugiau nei 2006 metais. Lietuvos bankų sistemos pelnas nuosekliai augo jau šeštus metus iš eilės.
Apžvelgdamas bankų sektoriaus raidos svarbiausias tendencijas, Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad jau keletą metų nuosekliai auganti šalies ekonomika, didėjantys atlyginimai, gerėjantys gyventojų ateities lūkesčiai ir augantis vartojimas turėjo įtakos išliekančiai didelei kreditavimo paslaugų paklausai ir tarp verslininkų, ir gyventojų. Metinis klientams suteiktų paskolų augimas praėjusiais metais buvo 2,1 procentinio punkto mažesnis negu 2006 metais.
„Tokia sparti paskolų rinkos plėtra, be abejo, didina riziką. Bet, palyginti su BVP, paskolų portfelis siekia tik 62 procentus. Tai gerokai mažiau negu kaimyninėse šalyse“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
Jis pažymėjo, jog Lietuvos bankas ne kartą ragino komercinius bankus konservatyviau valdyti riziką ir stiprinti kapitalo bazę, reiškė susirūpinimą dėl spartaus kredito augimo. „Atsižvelgdami į tai, šalies bankai paskolas išduoda atsargiau ir griežtina paskolų išdavimo sąlygas. Jie finansuoja mažesnę nekilnojamojo turto projektų dalį nei anksčiau. Bankai reikalauja papildomų užstatų ir didesnių įnašų paskoloms žemės ūkio paskirties žemei pirkti, kai nėra detaliojo plano“, - nurodė Reinoldijus Šarkinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad numatytos ir įgyvendintos priemonės, griežtinančios bankų turto rizikos vertinimą, bei priemonės, numatančios griežtesnę kapitalo bazės sudėtį. Šalies bankams taikomi kapitalo skaičiavimo reikalavimai yra griežtesni nei daugelio Europos Sąjungos valstybių – į kapitalo sudėtį įtrauktos mišrios kapitalo priemonės ir kt.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas minėjo, kad klientams suteiktos paskolos kartu su paskolomis finansų institucijoms sudarė 74 procentus bankų turto. Toks aukštas paskolų lyginamasis svoris palyginti su turtu turėjo teigiamą įtaką bankų pelningumui, tačiau kartu tai lemia dominuojantį prisiimamos kredito rizikos vaidmenį.
Pastaraisiais metais didžiausiu bankų turto finansavimo šaltiniu tapo tarpbankinėje rinkoje ir daugiausiai iš patronuojančios grupės bankų pritrauktos lėšos. Tai matyti ir įsipareigojimų struktūroje, kur įsiskolinimai bankams ir kitoms finansų institucijoms pasiekė beveik 40 procentų, minėjo Reinoldijus Šarkinas.
Pasak jo, nors paskolų rodikliai išlieka gan geri, bet paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu per metus truputį padidėjo – nuo 0,97 proc. iki 1,03 proc. Daugiausia pradelstų paskolų yra bankų vartojamųjų paskolų portfelyje (1,49 proc.). Geriausia būsto paskolų portfelio padėtis – čia pradelstų paskolų dalis mažiausia (0,59 proc.).
Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje išlieka tam tikros tolesnės paskolų rinkos plėtros prielaidos. Yra vis dar žemas paskolų portfelio ir BVP santykis. Tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja Europos Sąjungos paramos lėšų ir kt.
„Tačiau atsiranda vis daugiau požymių, leidžiančių manyti, kad paskolų rinkos tolesnė plėtra galbūt nebus tokia sparti. Paskolų augimo tempus turėtų stabdyti padidėjusios paskolų palūkanų normos, tikėtinas šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas, griežtesnė kreditavimo politika“, – nurodė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak jo, tokias išvadas patvirtina ir kreditavimo įsipareigojimų mažėjimas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį (sumažėjo 0,9 mlrd. litų: nuo 14,5 mlrd. litų 2007 m. spalio 1 d. iki 13,6 mlrd. litų 2008 m. sausio 1 d.).
Vertindamas tarptautinį bankų veiklos kontekstą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sakė: „Baigiantis 2007 metams nerimas dėl pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo persidavė ir finansų rinkoms. Toks neapibrėžtumas lėmė padidėjusių kainų svyravimų ir prognozių nepastovumą. Dėl minėtų pokyčių rizikos vertinimo ir valdymo svarba išaugo ir Lietuvos bankams, ypač tiems, kurie vykdo aktyvią prekybinę veiklą ir yra jautrūs rinkos svyravimams (palūkanų normos pasikeitimas, JAV dolerio kritimas, akcijų biržų pokyčiai)“.
Reinoldijus Šarkinas minėjo, kad labai nedidelė Lietuvos bankinės sistemos turto dalis (2,4 proc.) išlieka jautri rinkos rizikai, dėl to mūsų bankams pasaulinės ekonomikos neramumai turi nedidelę įtaką. Kartu jis nurodė, kad tai Lietuvą šiek tiek paveikė – biržoje krito akcijų kainos.
Žurnalistų paprašytas prognozuoti šių metų bankininkystės galimus rezultatus, Reinoldijus Šarkinas išsakė nuomonę, jog šiemet bankų pelnas neturėtų didėti tokiais tempais kaip pernai. „Jeigu pajamos iš palūkanų sumažės, tai atsilieps pelnui. Bet, aišku, sektoriaus pelnas ir šiemet bus nemažas. Laukia nemaža bankų plėtra, konkurencija šioje rinkoje aštrės, kaip žiniai, ruošiasi atsidaryti ir nauji bankai“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis pastebėjo, kad ateina ir daug užsienio valstybių bankų, kurie finansines paslaugas ketina teikti Lietuvoje neįsteigę filialo. Apie tokius ketinimus iki 2008 metų sausio 1 dienos buvo gauti 176 pranešimai iš užsienio valstybių bankų finansinių paslaugų priežiūros tarnybų. „Dėl konkurencijos bankai gali būti priversti atsisakyti kai kurių paslaugų ir negauti pajamų, kurių turėjo iki šiol“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
„Reikia vertinti, kad 2007 metai bankams buvo labai sėkmingi, nes pasižymėjo sparčia plėtra ir išaugusiu pelnu“, – pasakė Lietuvos Respublikos centrinio banko valdytojas.
Bendras šalies bankų 2007 metų neaudituotas pelnas buvo 1 154 mln. litų, o tai yra 73 proc. daugiau nei 2006 metais. Lietuvos bankų sistemos pelnas nuosekliai augo jau šeštus metus iš eilės.
Apžvelgdamas bankų sektoriaus raidos svarbiausias tendencijas, Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad jau keletą metų nuosekliai auganti šalies ekonomika, didėjantys atlyginimai, gerėjantys gyventojų ateities lūkesčiai ir augantis vartojimas turėjo įtakos išliekančiai didelei kreditavimo paslaugų paklausai ir tarp verslininkų, ir gyventojų. Metinis klientams suteiktų paskolų augimas praėjusiais metais buvo 2,1 procentinio punkto mažesnis negu 2006 metais.
„Tokia sparti paskolų rinkos plėtra, be abejo, didina riziką. Bet, palyginti su BVP, paskolų portfelis siekia tik 62 procentus. Tai gerokai mažiau negu kaimyninėse šalyse“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
Jis pažymėjo, jog Lietuvos bankas ne kartą ragino komercinius bankus konservatyviau valdyti riziką ir stiprinti kapitalo bazę, reiškė susirūpinimą dėl spartaus kredito augimo. „Atsižvelgdami į tai, šalies bankai paskolas išduoda atsargiau ir griežtina paskolų išdavimo sąlygas. Jie finansuoja mažesnę nekilnojamojo turto projektų dalį nei anksčiau. Bankai reikalauja papildomų užstatų ir didesnių įnašų paskoloms žemės ūkio paskirties žemei pirkti, kai nėra detaliojo plano“, - nurodė Reinoldijus Šarkinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad numatytos ir įgyvendintos priemonės, griežtinančios bankų turto rizikos vertinimą, bei priemonės, numatančios griežtesnę kapitalo bazės sudėtį. Šalies bankams taikomi kapitalo skaičiavimo reikalavimai yra griežtesni nei daugelio Europos Sąjungos valstybių – į kapitalo sudėtį įtrauktos mišrios kapitalo priemonės ir kt.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas minėjo, kad klientams suteiktos paskolos kartu su paskolomis finansų institucijoms sudarė 74 procentus bankų turto. Toks aukštas paskolų lyginamasis svoris palyginti su turtu turėjo teigiamą įtaką bankų pelningumui, tačiau kartu tai lemia dominuojantį prisiimamos kredito rizikos vaidmenį.
Pastaraisiais metais didžiausiu bankų turto finansavimo šaltiniu tapo tarpbankinėje rinkoje ir daugiausiai iš patronuojančios grupės bankų pritrauktos lėšos. Tai matyti ir įsipareigojimų struktūroje, kur įsiskolinimai bankams ir kitoms finansų institucijoms pasiekė beveik 40 procentų, minėjo Reinoldijus Šarkinas.
Pasak jo, nors paskolų rodikliai išlieka gan geri, bet paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu per metus truputį padidėjo – nuo 0,97 proc. iki 1,03 proc. Daugiausia pradelstų paskolų yra bankų vartojamųjų paskolų portfelyje (1,49 proc.). Geriausia būsto paskolų portfelio padėtis – čia pradelstų paskolų dalis mažiausia (0,59 proc.).
Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje išlieka tam tikros tolesnės paskolų rinkos plėtros prielaidos. Yra vis dar žemas paskolų portfelio ir BVP santykis. Tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja Europos Sąjungos paramos lėšų ir kt.
„Tačiau atsiranda vis daugiau požymių, leidžiančių manyti, kad paskolų rinkos tolesnė plėtra galbūt nebus tokia sparti. Paskolų augimo tempus turėtų stabdyti padidėjusios paskolų palūkanų normos, tikėtinas šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas, griežtesnė kreditavimo politika“, – nurodė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak jo, tokias išvadas patvirtina ir kreditavimo įsipareigojimų mažėjimas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį (sumažėjo 0,9 mlrd. litų: nuo 14,5 mlrd. litų 2007 m. spalio 1 d. iki 13,6 mlrd. litų 2008 m. sausio 1 d.).
Vertindamas tarptautinį bankų veiklos kontekstą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sakė: „Baigiantis 2007 metams nerimas dėl pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo persidavė ir finansų rinkoms. Toks neapibrėžtumas lėmė padidėjusių kainų svyravimų ir prognozių nepastovumą. Dėl minėtų pokyčių rizikos vertinimo ir valdymo svarba išaugo ir Lietuvos bankams, ypač tiems, kurie vykdo aktyvią prekybinę veiklą ir yra jautrūs rinkos svyravimams (palūkanų normos pasikeitimas, JAV dolerio kritimas, akcijų biržų pokyčiai)“.
Reinoldijus Šarkinas minėjo, kad labai nedidelė Lietuvos bankinės sistemos turto dalis (2,4 proc.) išlieka jautri rinkos rizikai, dėl to mūsų bankams pasaulinės ekonomikos neramumai turi nedidelę įtaką. Kartu jis nurodė, kad tai Lietuvą šiek tiek paveikė – biržoje krito akcijų kainos.
Žurnalistų paprašytas prognozuoti šių metų bankininkystės galimus rezultatus, Reinoldijus Šarkinas išsakė nuomonę, jog šiemet bankų pelnas neturėtų didėti tokiais tempais kaip pernai. „Jeigu pajamos iš palūkanų sumažės, tai atsilieps pelnui. Bet, aišku, sektoriaus pelnas ir šiemet bus nemažas. Laukia nemaža bankų plėtra, konkurencija šioje rinkoje aštrės, kaip žiniai, ruošiasi atsidaryti ir nauji bankai“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis pastebėjo, kad ateina ir daug užsienio valstybių bankų, kurie finansines paslaugas ketina teikti Lietuvoje neįsteigę filialo. Apie tokius ketinimus iki 2008 metų sausio 1 dienos buvo gauti 176 pranešimai iš užsienio valstybių bankų finansinių paslaugų priežiūros tarnybų. „Dėl konkurencijos bankai gali būti priversti atsisakyti kai kurių paslaugų ir negauti pajamų, kurių turėjo iki šiol“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.