versija spausdinimui
(0)
Rytų Europa neišvengs pasaulinės finansų krizės pasekmių, tačiau Baltijos šalims ši krizė bus paradoksaliai naudinga, o jos pasekmes šios šalys išgyvens be didesnių komplikacijų, mat savo sveikatą dėl jau metus trunkančio padidėjusio dėmesio jos ėmė taisyti gerokai anksčiau nei krizė apėmė pasaulio finansų rinkas. Tuo įsitikinę žymūs regiono bei tarptautinių organizacijų ekonomistai, kurie, be abejo pripažįsta, jog neatskleistos grėsmės yra tokios pat pavojingos, kaip nustatytosios ir stebimos, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Paskolų krizė labiausiai pabrangino skolinimąsi išoriniam poveikiui neatspariausioms besivystančioms šalims. Tai lėmė ekonominės veiklos sulėtėjimą Rytų Europos regione, kurį ir toliau vyksiant prognozuoja daugelis tarptautinių finansinių institucijų, pvz., Tarptautinis valiutos fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kredito reitingų agentūros.
Tačiau britų dienraštis „The Financial Times“ (FT) rašo, kad šios tendencijos yra naudingos šalims, kovojančioms su infliacija ar turinčioms aukštą einamosios sąskaitos deficitą, tokioms kaip Baltijos valstybės, mat pastarųjų labai sparčią ekonominę plėtrą sukėlė labai spėriai augę gyventojų ir verslo skolinimosi mastai.
ERBP ekonomistai tvirtina, kad nors Baltijos šalys ir kai kurios kitos regiono ekonomikos susiduria su didesniais ekonomikos netolygumais, nei tai numato tarptautiniai standartai, pastarosios yra mažiau pažeidžiamos nei kitos besivystančios pasaulio šalys, kadangi joms papildomą ekonominę apsaugą suteikia narystė Europos Sąjungoje (ES finansinė parama, kaip alternatyvus šaltinis bankų paskoloms, investuotojų kapitalui). Investuotojai taip pat mano, kad ES šalyse yra mažiau rizikinga investuoti dėl to, kad narystė suteikia aiškias ekonominės plėtros perspektyvas, o šalių finansų politika stebima iš šalies.
Paskolų krizė labiausiai pabrangino skolinimąsi išoriniam poveikiui neatspariausioms besivystančioms šalims. Tai lėmė ekonominės veiklos sulėtėjimą Rytų Europos regione, kurį ir toliau vyksiant prognozuoja daugelis tarptautinių finansinių institucijų, pvz., Tarptautinis valiutos fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kredito reitingų agentūros.
Tačiau britų dienraštis „The Financial Times“ (FT) rašo, kad šios tendencijos yra naudingos šalims, kovojančioms su infliacija ar turinčioms aukštą einamosios sąskaitos deficitą, tokioms kaip Baltijos valstybės, mat pastarųjų labai sparčią ekonominę plėtrą sukėlė labai spėriai augę gyventojų ir verslo skolinimosi mastai.
ERBP ekonomistai tvirtina, kad nors Baltijos šalys ir kai kurios kitos regiono ekonomikos susiduria su didesniais ekonomikos netolygumais, nei tai numato tarptautiniai standartai, pastarosios yra mažiau pažeidžiamos nei kitos besivystančios pasaulio šalys, kadangi joms papildomą ekonominę apsaugą suteikia narystė Europos Sąjungoje (ES finansinė parama, kaip alternatyvus šaltinis bankų paskoloms, investuotojų kapitalui). Investuotojai taip pat mano, kad ES šalyse yra mažiau rizikinga investuoti dėl to, kad narystė suteikia aiškias ekonominės plėtros perspektyvas, o šalių finansų politika stebima iš šalies.