versija spausdinimui
(1)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir buvo prognozuota, šio banko atstovai nutarė palaukti ir nekeisti savo vykdomos politikos po to, kai ji kovo pradžioje buvo labiau sušvelninta nei prognozavo ekonomistai. Po šios informacijos pasirodymo euras sustiprėjo dolerio atžvilgiu.
Tiek bazinė palūkanų norma, kuri yra rekordinėse žemumose ir sudaro apvalų nulį, tiek kitos Europos Centrinio banko palūkanos išliko nepakeistos.
Tai natūralus šio banko atstovų sprendimas, nes jie tiesiog nori palaukti ir įvertinti kokį poveikį turės kovo mėnesį agresyviai sušvelninta monetarinė politika euro zonoje. Be to, jiems taip elgtis leidžia pabrangusi nafta, kuri tuo pačiu sumažino defliacinį spaudimą bendroje valiutos sąjungoje.
Palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0,4 procento. Ribinio skolinimosi palūkanų norma išliks 0,25 procento.
Aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė Europos Centrinio banko atstovų sprendimu taip pat išliko nepakitusi, t.y. ir toliau kas mėnesį tam bus skiriama po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Prasidėjus spaudos konferencijai Mario Draghi pranešė, kad aktyvų supirkimas euro zonoje bus vykdomas iki kitų metų kovo mėnesio, o jei prireiks, ir dar ilgiau. Tuo tarpu palūkanų normos išliks dabartiniame arba dar žemesniame lygyje ilgesnį laiką.
Jis tuo pačiu perspėjo, kad jeigu naftos kainos ir vėl kris, euro zonoje per artimiausius mėnesius vėl gali būti fiksuojamas metinis kainų nuosmukis, t.y. defliacija, tačiau per antrą šių metų pusę kainos turėtų pradėti augti ir šis procesas tęsis ir kitais metais.
Europos Centrinio banko prezidentas pabrėžė, kad euro zonos šalių vyriausybės ir toliau turi tęsti būtinas struktūrines reformas, kurios padėtų padidinti jų konkurencingumą.
Mario Draghi paklaustas apie „pinigų mėtymą iš sraigstasparnio“ sakė, jog tai idomi koncepcija - idėja, apie kurią pastaruoju metu diskutavo ekonomistai, tačiau Europos Centrinio banko atstovai tokios galimybės nesvarstė ir apie ją nediskutavo. Be to, remiantis galiojančiais teisės aktais, tai būtų nelegalu.
Žurnalistui uždavus klausimą apie kai kurių Vokietijos politikų kritiką Europos Centrinio banko vykdomos politikos atžvilgiu, Mario Draghi pabrėžė, kad jo vadovaujamas bankas yra nepriklausomas ir pakartojo, jog jų pagrindinis uždavinys užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, t.y. kad metinė infliacija siektų du procentus arba būtų artima šiam lygiui. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad jų vykdoma monetarinė politika atitinka tą, kuri iš esmės vykdoma visame pasaulyje, bei tuo pačiu Europos Centrinio banko vadovas prabrėžė, kad ji veikia ir yra efektyvi.
Jis teigė, kad reikia laiko, kol banko taikomos priemonės pradės veikti ir duoti rezultatų bei pakartojo, kad būtų labai gerai, kad jų vykdomą pinigų politiką tuo pačiu lydėtų euro zonos šalių efektyviai vykdomos struktūrinės reformos.
Anot jo, euro zonos ekonomikos augimas išliks lėtas, bet stabilus, na o labiausiai ji palaiko vidaus vartojimas bei pastaruoju metu prie to prisideda ir investicijos.
Mario Draghi atkreipė dėmesį, kad žemos palūkanų normos, kurios kenkia pensijų fondams ir draudimo įmonėms, nėra tokios tik euro zonoje, be to, Amerikoje itin žema bazinė palūkanų norma buvo gerokai ilgiau nei yra dabar euro zonoje. Jis tuo pačiu pridėjo, kad norint, jog palūkanos būtų aukštesnės, reikia, kad ekonomikos augimas būtų spartesnis ir tuo pačiu būtų didesnė infliacija, būtent to įgyvendindamas itin ekspansinę pinigų politiką ir siekia Europos Centrinis bankas.
Paklaustas apie galimą Brexit, jis pabrėžė, kad Didžioji Britanija yra svarbi Europos sąjungai, bei teigė, jog spekuliacijos čia tema jau turėjo poveikį, t.y. susilpnėjo svaras ir gan pastebimai. Tuo pačiu Mario Draghi atsisakė spekuliuoti dėl galimo referendumo rezultato, tačiau pridėjo, jog jei vis dėl to Didžioji Britanija pasitrauktų iš Europos sąjungos, poveikis, jų vertinimu, būtų ribotas.
Tiek bazinė palūkanų norma, kuri yra rekordinėse žemumose ir sudaro apvalų nulį, tiek kitos Europos Centrinio banko palūkanos išliko nepakeistos.
Tai natūralus šio banko atstovų sprendimas, nes jie tiesiog nori palaukti ir įvertinti kokį poveikį turės kovo mėnesį agresyviai sušvelninta monetarinė politika euro zonoje. Be to, jiems taip elgtis leidžia pabrangusi nafta, kuri tuo pačiu sumažino defliacinį spaudimą bendroje valiutos sąjungoje.
Palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0,4 procento. Ribinio skolinimosi palūkanų norma išliks 0,25 procento.
Aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė Europos Centrinio banko atstovų sprendimu taip pat išliko nepakitusi, t.y. ir toliau kas mėnesį tam bus skiriama po aštuoniasdešimt milijardų eurų.
Prasidėjus spaudos konferencijai Mario Draghi pranešė, kad aktyvų supirkimas euro zonoje bus vykdomas iki kitų metų kovo mėnesio, o jei prireiks, ir dar ilgiau. Tuo tarpu palūkanų normos išliks dabartiniame arba dar žemesniame lygyje ilgesnį laiką.
Jis tuo pačiu perspėjo, kad jeigu naftos kainos ir vėl kris, euro zonoje per artimiausius mėnesius vėl gali būti fiksuojamas metinis kainų nuosmukis, t.y. defliacija, tačiau per antrą šių metų pusę kainos turėtų pradėti augti ir šis procesas tęsis ir kitais metais.
Europos Centrinio banko prezidentas pabrėžė, kad euro zonos šalių vyriausybės ir toliau turi tęsti būtinas struktūrines reformas, kurios padėtų padidinti jų konkurencingumą.
Mario Draghi paklaustas apie „pinigų mėtymą iš sraigstasparnio“ sakė, jog tai idomi koncepcija - idėja, apie kurią pastaruoju metu diskutavo ekonomistai, tačiau Europos Centrinio banko atstovai tokios galimybės nesvarstė ir apie ją nediskutavo. Be to, remiantis galiojančiais teisės aktais, tai būtų nelegalu.
Žurnalistui uždavus klausimą apie kai kurių Vokietijos politikų kritiką Europos Centrinio banko vykdomos politikos atžvilgiu, Mario Draghi pabrėžė, kad jo vadovaujamas bankas yra nepriklausomas ir pakartojo, jog jų pagrindinis uždavinys užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, t.y. kad metinė infliacija siektų du procentus arba būtų artima šiam lygiui. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad jų vykdoma monetarinė politika atitinka tą, kuri iš esmės vykdoma visame pasaulyje, bei tuo pačiu Europos Centrinio banko vadovas prabrėžė, kad ji veikia ir yra efektyvi.
Jis teigė, kad reikia laiko, kol banko taikomos priemonės pradės veikti ir duoti rezultatų bei pakartojo, kad būtų labai gerai, kad jų vykdomą pinigų politiką tuo pačiu lydėtų euro zonos šalių efektyviai vykdomos struktūrinės reformos.
Anot jo, euro zonos ekonomikos augimas išliks lėtas, bet stabilus, na o labiausiai ji palaiko vidaus vartojimas bei pastaruoju metu prie to prisideda ir investicijos.
Mario Draghi atkreipė dėmesį, kad žemos palūkanų normos, kurios kenkia pensijų fondams ir draudimo įmonėms, nėra tokios tik euro zonoje, be to, Amerikoje itin žema bazinė palūkanų norma buvo gerokai ilgiau nei yra dabar euro zonoje. Jis tuo pačiu pridėjo, kad norint, jog palūkanos būtų aukštesnės, reikia, kad ekonomikos augimas būtų spartesnis ir tuo pačiu būtų didesnė infliacija, būtent to įgyvendindamas itin ekspansinę pinigų politiką ir siekia Europos Centrinis bankas.
Paklaustas apie galimą Brexit, jis pabrėžė, kad Didžioji Britanija yra svarbi Europos sąjungai, bei teigė, jog spekuliacijos čia tema jau turėjo poveikį, t.y. susilpnėjo svaras ir gan pastebimai. Tuo pačiu Mario Draghi atsisakė spekuliuoti dėl galimo referendumo rezultato, tačiau pridėjo, jog jei vis dėl to Didžioji Britanija pasitrauktų iš Europos sąjungos, poveikis, jų vertinimu, būtų ribotas.
Pats prisidėjai prie jo kūrimo