versija spausdinimui
(0)
Bendra pasaulinė skola pakilo iki naujo absoliučiai rekordinio lygio. Nuo paskutiniosios kilusios pasaulinės finansų krizės laikų bendra globali skola padidėjo dar beveik 60 trilijonų dolerių ir ji jau yra beveik tris kartus didesnė už bendrą metinę pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto vertę.
Bendra pasaulinės skolos vertė dar 2014 metais pasiekė 200 trilijonų dolerių, na o naujausi praėjusių metų duomenys dar nėra žinomi.
Ši skola yra ant tiek didelė, jog vėl kyla susirūpinimas, ar pasaulis nėra ant naujo skolų krizės slenksčio. Grėsmės mastas priklausys nuo to, kaip plačiai išplis auganti bankrotų banga ir blogų paskolų nurašymai. Ankstesnės dvi krizės stipriai papurtė pasaulio ekonomiką.
Praėjusio amžiaus pabaigoje didėjęs Indonezijos, Tailando ir Pietų Korėjos įsiskolinimas, o taip pat Rusijos valdžios nemokumas išprovokavo dvi krizes besivystančiose rinkose. Vėliau šio amžiaus pradžioje krachas Amerikos būsto rinkoje sukėlė pasaulinę finansų krizę.
Padėties pagerėjimas žaliavų rinkoje ir sparti ekonominė plėtra paskatino investuotojus investuoti pinigus į Kiniją, Braziliją ir kitas besivystančias rinkas. Tuo pačiu šių šalių bankai padidino tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimą. Viso šio proceso rezultatas buvo tas, jog remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, privataus įsiskolinimo lygis besivystančiose šalyse pakilo nuo 75 iki 125 procentų bendrojo vidaus produkto vertės. Vidutinis skolos lygis Kinijoje ir Brazilijoje jau du kartus viršija šių šalių ekonomikų vertes.
Didžiausią nerimą kelia skolų lygis Kinijoje, kur remiantis konsultacinės kompanijos McKinsey duomenimis, jis nuo 2009 metais buvusio 10 trilijonų dolerių lygio paaugo iki 30 trilijonų dolerių.
Milijardierius Kyle Bass, kuris daug uždirbo kilus krizei Amerikos būsto rinkoje, dabar prognozuoja, kad Kinijos valstybiniams bankams jų išduotos paskolos bendrai lems net iki 3,5 trilijono dolerių nuostolius, t.y. keturis kartus didesnius nei Amerikos bankai prarado kilus rizikingų būsto paskolų (subprime) krizei.
Bendra pasaulinės skolos vertė dar 2014 metais pasiekė 200 trilijonų dolerių, na o naujausi praėjusių metų duomenys dar nėra žinomi.
Ši skola yra ant tiek didelė, jog vėl kyla susirūpinimas, ar pasaulis nėra ant naujo skolų krizės slenksčio. Grėsmės mastas priklausys nuo to, kaip plačiai išplis auganti bankrotų banga ir blogų paskolų nurašymai. Ankstesnės dvi krizės stipriai papurtė pasaulio ekonomiką.
Praėjusio amžiaus pabaigoje didėjęs Indonezijos, Tailando ir Pietų Korėjos įsiskolinimas, o taip pat Rusijos valdžios nemokumas išprovokavo dvi krizes besivystančiose rinkose. Vėliau šio amžiaus pradžioje krachas Amerikos būsto rinkoje sukėlė pasaulinę finansų krizę.
Padėties pagerėjimas žaliavų rinkoje ir sparti ekonominė plėtra paskatino investuotojus investuoti pinigus į Kiniją, Braziliją ir kitas besivystančias rinkas. Tuo pačiu šių šalių bankai padidino tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimą. Viso šio proceso rezultatas buvo tas, jog remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, privataus įsiskolinimo lygis besivystančiose šalyse pakilo nuo 75 iki 125 procentų bendrojo vidaus produkto vertės. Vidutinis skolos lygis Kinijoje ir Brazilijoje jau du kartus viršija šių šalių ekonomikų vertes.
Didžiausią nerimą kelia skolų lygis Kinijoje, kur remiantis konsultacinės kompanijos McKinsey duomenimis, jis nuo 2009 metais buvusio 10 trilijonų dolerių lygio paaugo iki 30 trilijonų dolerių.
Milijardierius Kyle Bass, kuris daug uždirbo kilus krizei Amerikos būsto rinkoje, dabar prognozuoja, kad Kinijos valstybiniams bankams jų išduotos paskolos bendrai lems net iki 3,5 trilijono dolerių nuostolius, t.y. keturis kartus didesnius nei Amerikos bankai prarado kilus rizikingų būsto paskolų (subprime) krizei.