versija spausdinimui
(0)
Mažiau galimybių taupyti didmiesčių gyventojams ir jaunimui 2007 -ųjų kaip ir 2006 -ųjų m. pabaigoje kas trečias Lietuvos gyventojas neturėjo jokių santaupų – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“.
Tačiau jeigu prieš metus tai dažniau buvo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tai 2007 metais skirtumų įvairiose amžiaus grupėse nėra – ir tarp jaunesnių nei 30 merų žmonių santaupų neturi kas trečias. Jei pernai tai dažniau buvo kaimo gyventojai, tai dabar tokių žmonių dalis kaime ir mieste vienoda.
„Tyrimas atskleidė, kad per metus santykinai pablogėjo miestiečių ir jaunų žmonių padėtis. Pavyzdžiui, nė karto per metus santaupoms pinigų neatidėjo 18 proc. apklaustųjų, dažniau jaunimas, kai tuo tarpu prieš metus tai buvo dažniau vyriausi gyventojai, – teigė VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Nepaisant kylančių atlyginimų, galimybes taupyti jaunimui ir didmiesčių gyventojams galėjo sumažinti didėjusios būsto palūkanos ir auganti infliacija“.
Kaip ir prieš metus 50 proc. Lietuvos gyventojų neišleidžia visų gaunamų pajamų ir gali taupyti. Tačiau tik 29 proc. gyventojų pavyko reguliariai atidėti pinigų santaupoms per paskutinius 12 mėnesių. Taigi vos daugiau kaip pusė galinčių atidėti santaupoms gyventojų tai daro reguliariai.
Per metus neženkliai (nuo 43 iki 48 proc.) išaugo gyventojų, kuriems, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiau nei 50 litų per mėnesį. „Taigi šie gyventojai jau galėtų naudotis vertybinių popierių rinkos teikiamomis galimybėmis – turint tokią sumą jau galima periodiškai investuoti į investicinius ar pensijų fondus, – pastebi Vaidas Cibas. – Tačiau populiariausiais taupymo būdais vis dar išlieka indėliai bankuose ir „kojinės“ namuose. Šių taupymo įpročių nepakeitė net ir pastebimai išaugusi infliacija.“ Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų turi indėlį banke, dar trečdalis (31 proc.) laiko santaupas namuose.
„Jei gyventojai visus bankuose laikomus pinigus – 21 mlrd. litų pasidėtų į teminuotą indėlį, kurio metinė palūkanų norma būtų 5 proc., tai gyventojai turėtų gauti apie 1050 mln. litų palūkanų, tačiau jei metinė infliacija sieks 8 proc., tai ji sugraužtų 1680 mln. litų. Rezultatas – gyventojai per metus praras apie 630 mln. litų,“ – skaičiuoja Vaidas Cibas.
Pagrindiniai motyvai, kodėl apklausti Lietuvos gyventojai nesirenka kitų investicinių priemonių, buvo šie: per maža santaupų suma (54 proc.), tai, kad pinigai laikomi nenumatytoms išlaidoms (34 proc.), baimė rizikuoti (22 proc.) ir žinių apie investavimą trūkumas (19 proc.). VPK pirmininko pavaduotojo teigimu, baimė rizikuoti galėjo dar labiau išaugti dėl pastarųjų savaičių korekcijų pasaulio finansų rinkose, tačiau jis primena, kad investuojant ilgą laiką šie svyravimai išsilygina ir investicijos į akcijas būna pelningos (vidutiniškai gaunama 10-12 proc. metinė grąža).
Trečioji pagal populiarumą investicinė priemonė - investicijos į nekilnojamą turtą (12 proc. apklaustųjų). Aktyvesni pasirinkdami kitas investicines priemones yra didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. VPK turimi statistiniai duomenys rodo, kad sparčiai populiarėja investiciniai fondai: 2007 metų pabaigoje jais naudojosi 38 tūkst. gyventojų – tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus (2006 m. - 20 tūkst.).
Lietuvos gyventojų požiūris į taupymą per metus beveik nepasikeitė: lietuviai ir toliau laiko save taupiais žmonėmis. Apklaustieji labiau linkę taupyti nei išlaidauti (61 proc.), taupyti juodai dienai (66 proc.) ir teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena (71 proc.). Nors gyventojai linkę taupyti juodai dienai, tačiau jei ta „juoda diena“ ateitų ir staiga ženkliai sumažėtų šeimos pajamos, 28 proc. apklaustųjų (2006 m.- 34 proc.) neišgyventų net mėnesio, 49 proc.(2006 metais - 52 proc.) - trijų mėnesių.
Taupymo svarbą labiau akcentuoja moterys nei vyrai, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias ir didžiausias pajamas. Tuo tarpu šia diena labiausiai linkę gyventi jauni žmonės iki 30 metų amžiaus ir vyrai. Taip pat net 58 proc. jaunų žmonių (prieš metus -51 proc.) teigia, kad jiems labiau patinka leisti pinigus nei taupyti ilgą laiką. Tarp jaunesnių nei 30 metų žmonių 38 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į klausimą, iš kokių lėšų gyvens išėję į pensiją, tuo tarpu tarp 30 – 49 metų gyventojų 67 proc. apklaustųjų nurodė SODROS pensiją kaip pagrindinį lėšų šaltinį.
Šiek tiek sumažėjo gyventojų, kurie teigia, kad mieliau perka daiktus kreditan nei taupo – pernai buvo 31 proc., kai tuo tarpu užpernai – 35 proc. Tačiau jei prieš metus tai daugiau buvo didmiesčių gyventojai, tai 2007 metų pabaigoje kaimo ir miesto gyventojų atsakymai nesiskyrė.
Tačiau jeigu prieš metus tai dažniau buvo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tai 2007 metais skirtumų įvairiose amžiaus grupėse nėra – ir tarp jaunesnių nei 30 merų žmonių santaupų neturi kas trečias. Jei pernai tai dažniau buvo kaimo gyventojai, tai dabar tokių žmonių dalis kaime ir mieste vienoda.
„Tyrimas atskleidė, kad per metus santykinai pablogėjo miestiečių ir jaunų žmonių padėtis. Pavyzdžiui, nė karto per metus santaupoms pinigų neatidėjo 18 proc. apklaustųjų, dažniau jaunimas, kai tuo tarpu prieš metus tai buvo dažniau vyriausi gyventojai, – teigė VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Nepaisant kylančių atlyginimų, galimybes taupyti jaunimui ir didmiesčių gyventojams galėjo sumažinti didėjusios būsto palūkanos ir auganti infliacija“.
Kaip ir prieš metus 50 proc. Lietuvos gyventojų neišleidžia visų gaunamų pajamų ir gali taupyti. Tačiau tik 29 proc. gyventojų pavyko reguliariai atidėti pinigų santaupoms per paskutinius 12 mėnesių. Taigi vos daugiau kaip pusė galinčių atidėti santaupoms gyventojų tai daro reguliariai.
Per metus neženkliai (nuo 43 iki 48 proc.) išaugo gyventojų, kuriems, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiau nei 50 litų per mėnesį. „Taigi šie gyventojai jau galėtų naudotis vertybinių popierių rinkos teikiamomis galimybėmis – turint tokią sumą jau galima periodiškai investuoti į investicinius ar pensijų fondus, – pastebi Vaidas Cibas. – Tačiau populiariausiais taupymo būdais vis dar išlieka indėliai bankuose ir „kojinės“ namuose. Šių taupymo įpročių nepakeitė net ir pastebimai išaugusi infliacija.“ Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų turi indėlį banke, dar trečdalis (31 proc.) laiko santaupas namuose.
„Jei gyventojai visus bankuose laikomus pinigus – 21 mlrd. litų pasidėtų į teminuotą indėlį, kurio metinė palūkanų norma būtų 5 proc., tai gyventojai turėtų gauti apie 1050 mln. litų palūkanų, tačiau jei metinė infliacija sieks 8 proc., tai ji sugraužtų 1680 mln. litų. Rezultatas – gyventojai per metus praras apie 630 mln. litų,“ – skaičiuoja Vaidas Cibas.
Pagrindiniai motyvai, kodėl apklausti Lietuvos gyventojai nesirenka kitų investicinių priemonių, buvo šie: per maža santaupų suma (54 proc.), tai, kad pinigai laikomi nenumatytoms išlaidoms (34 proc.), baimė rizikuoti (22 proc.) ir žinių apie investavimą trūkumas (19 proc.). VPK pirmininko pavaduotojo teigimu, baimė rizikuoti galėjo dar labiau išaugti dėl pastarųjų savaičių korekcijų pasaulio finansų rinkose, tačiau jis primena, kad investuojant ilgą laiką šie svyravimai išsilygina ir investicijos į akcijas būna pelningos (vidutiniškai gaunama 10-12 proc. metinė grąža).
Trečioji pagal populiarumą investicinė priemonė - investicijos į nekilnojamą turtą (12 proc. apklaustųjų). Aktyvesni pasirinkdami kitas investicines priemones yra didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. VPK turimi statistiniai duomenys rodo, kad sparčiai populiarėja investiciniai fondai: 2007 metų pabaigoje jais naudojosi 38 tūkst. gyventojų – tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus (2006 m. - 20 tūkst.).
Lietuvos gyventojų požiūris į taupymą per metus beveik nepasikeitė: lietuviai ir toliau laiko save taupiais žmonėmis. Apklaustieji labiau linkę taupyti nei išlaidauti (61 proc.), taupyti juodai dienai (66 proc.) ir teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena (71 proc.). Nors gyventojai linkę taupyti juodai dienai, tačiau jei ta „juoda diena“ ateitų ir staiga ženkliai sumažėtų šeimos pajamos, 28 proc. apklaustųjų (2006 m.- 34 proc.) neišgyventų net mėnesio, 49 proc.(2006 metais - 52 proc.) - trijų mėnesių.
Taupymo svarbą labiau akcentuoja moterys nei vyrai, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias ir didžiausias pajamas. Tuo tarpu šia diena labiausiai linkę gyventi jauni žmonės iki 30 metų amžiaus ir vyrai. Taip pat net 58 proc. jaunų žmonių (prieš metus -51 proc.) teigia, kad jiems labiau patinka leisti pinigus nei taupyti ilgą laiką. Tarp jaunesnių nei 30 metų žmonių 38 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į klausimą, iš kokių lėšų gyvens išėję į pensiją, tuo tarpu tarp 30 – 49 metų gyventojų 67 proc. apklaustųjų nurodė SODROS pensiją kaip pagrindinį lėšų šaltinį.
Šiek tiek sumažėjo gyventojų, kurie teigia, kad mieliau perka daiktus kreditan nei taupo – pernai buvo 31 proc., kai tuo tarpu užpernai – 35 proc. Tačiau jei prieš metus tai daugiau buvo didmiesčių gyventojai, tai 2007 metų pabaigoje kaimo ir miesto gyventojų atsakymai nesiskyrė.