versija spausdinimui
(0)
Lietuvos banko atliktos makroekonominės analizės duomenimis, 2008-2009 metais numatomas nuoseklus ekonomikos augimo tempo lėtėjimas iki potencialaus lygio, kuriam daugiausia įtakos turės mažėjantis išorės kreditavimas, su tuo susijęs nuosaikesnis vidaus paklausos augimas ir išteklių apribojimai darbo rinkoje. BVP augimo prognozės pokyčiai daugiausia siejami su laikino pobūdžio veiksniais, susijusiais su atskirų ūkio sektorių raida.
Šiemet numatomas didesnis nei 8 proc. realiojo BVP augimas. BVP augimo sulėtėjimas prognozuojamas 2009 metais, tuomet šis rodiklis turėtų nesiekti 6 proc. dydžio, o išlaidų struktūra tapti labiau subalansuota.
Nors šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmąją metų puse, BVP augimas gerokai padidėjo, tai buvo susiję su vienkartinio pobūdžio veiksniais ir palankiu lyginamosios bazės efektu. Ketvirtąjį ketvirtį numatomas ūkio augimo sulėtėjimas, o bendro 2007 metų BVP augimo prognozė išlieka tokia, kaip prognozuota spalio mėnesį (8,5 proc.).
Šiemet ir kitąmet prognozuojamas truputį didesnis BVP augimas: numatomas spartesnis eksporto ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimas, kurių didinantį poveikį iš dalies atsveria lėčiau augančios investicijos.
Iki 2009 metų einamosios sąskaitos deficitas turėtų būti apie 13,5-14 proc. BVP. 2008 metų realiojo eksporto augimą skatins naftos perdirbimo veiklos pajėgumo atkūrimo perkėlimas iš 2007 metų ketvirtojo ketvirčio į 2008 metų pirmąjį ketvirtį. Be to, dėl pasaulio rinkoje išaugusių žemės ūkio ir maisto produktų kainų numatomas didesnis eksporto kainų, o kartu ir nominaliojo eksporto augimas.
Importo augimą 2008-2010 metais slopins numatomas investicijų augimo sulėtėjimas, tačiau šiemet šį poveikį kompensuos išaugęs naftos importas.
Transporto, statybos ir nekilnojamojo turto sektorių lėtesnio augimo perspektyvos turėtų atsispindėti ir darbo rinkoje. Numatoma, kad artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio augimas šiuose sektoriuose turėtų sulėtėti, vėliau mažėjant visuminės paklausos-pasiūlos atotrūkiui, lėtėjantis kompensacijos vienam dirbančiajam augimas turėtų pasireikšti daugelyje ūkio sektorių. 2009 metų antroje pusėse - 2010 metais tikėtinas ir neženklus nedarbo lygio padidėjimas. Vis dėlto, šiemet darbo užmokesčio augimas vis dar išliks palyginti spartus, o prie šių tendencijų reikšmingai prisidės administracinių sprendimų poveikis.
Dėl sparčiai augančių maisto produktų ir degalų kainų pernai vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) 0,6 procentinio punkto viršijo spalio mėn. prognozuotą infliaciją, o 2008 metais numatoma, kad be šių veiksnių įtakos infliacija padidės ir dėl administracinių sprendimų ir sieks 7,9 procento. Vėliau vidutinė metinė infliacija turėtų mažėti iki 4,9 procento 2009-aisiais.
Tikintis išliekančio atotrūkio tarp pasaulinės maisto produktų paklausos ir pasiūlos, suaktyvėjusios biodegalų gamybos, numatoma, kad šiais metais maisto produktų kainų augimas lems šiek tiek daugiau negu pusę vidutinės metinės infliacijos.
Maisto kainų poveikį bendrajai infliacijai didins išaugę alaus akcizai ir kitų alkoholinių gėrimų akcizai (tikėtinas poveikis – apie 0,2 procentinio punkto).
Kovo mėnesį didėsiantys akcizai cigaretėms 2008 metų infliaciją įtakos 0,4 proc. punkto Dėl administracinių sprendimų 2008 ir 2009 metais atitinkamai numatoma 0,6 proc. punkto ir 0,9 proc. punkto didesnė vidutinė metinė infliacija negu prognozuota spalio mėnesį.
Nuo šių metų pradžios padidintos gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams. Išaugus dujų, tiekiamų šilumos įmonėms, kainai nuo šildymo sezono pradžios numatomas ir šilumos kainos padidinimas. Priešingai nei prognozuota anksčiau, elektros energijos kainos galutiniams vartotojams nebuvo padidintos.
Šiemet numatomas didesnis nei 8 proc. realiojo BVP augimas. BVP augimo sulėtėjimas prognozuojamas 2009 metais, tuomet šis rodiklis turėtų nesiekti 6 proc. dydžio, o išlaidų struktūra tapti labiau subalansuota.
Nors šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmąją metų puse, BVP augimas gerokai padidėjo, tai buvo susiję su vienkartinio pobūdžio veiksniais ir palankiu lyginamosios bazės efektu. Ketvirtąjį ketvirtį numatomas ūkio augimo sulėtėjimas, o bendro 2007 metų BVP augimo prognozė išlieka tokia, kaip prognozuota spalio mėnesį (8,5 proc.).
Šiemet ir kitąmet prognozuojamas truputį didesnis BVP augimas: numatomas spartesnis eksporto ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimas, kurių didinantį poveikį iš dalies atsveria lėčiau augančios investicijos.
Iki 2009 metų einamosios sąskaitos deficitas turėtų būti apie 13,5-14 proc. BVP. 2008 metų realiojo eksporto augimą skatins naftos perdirbimo veiklos pajėgumo atkūrimo perkėlimas iš 2007 metų ketvirtojo ketvirčio į 2008 metų pirmąjį ketvirtį. Be to, dėl pasaulio rinkoje išaugusių žemės ūkio ir maisto produktų kainų numatomas didesnis eksporto kainų, o kartu ir nominaliojo eksporto augimas.
Importo augimą 2008-2010 metais slopins numatomas investicijų augimo sulėtėjimas, tačiau šiemet šį poveikį kompensuos išaugęs naftos importas.
Transporto, statybos ir nekilnojamojo turto sektorių lėtesnio augimo perspektyvos turėtų atsispindėti ir darbo rinkoje. Numatoma, kad artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio augimas šiuose sektoriuose turėtų sulėtėti, vėliau mažėjant visuminės paklausos-pasiūlos atotrūkiui, lėtėjantis kompensacijos vienam dirbančiajam augimas turėtų pasireikšti daugelyje ūkio sektorių. 2009 metų antroje pusėse - 2010 metais tikėtinas ir neženklus nedarbo lygio padidėjimas. Vis dėlto, šiemet darbo užmokesčio augimas vis dar išliks palyginti spartus, o prie šių tendencijų reikšmingai prisidės administracinių sprendimų poveikis.
Dėl sparčiai augančių maisto produktų ir degalų kainų pernai vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) 0,6 procentinio punkto viršijo spalio mėn. prognozuotą infliaciją, o 2008 metais numatoma, kad be šių veiksnių įtakos infliacija padidės ir dėl administracinių sprendimų ir sieks 7,9 procento. Vėliau vidutinė metinė infliacija turėtų mažėti iki 4,9 procento 2009-aisiais.
Tikintis išliekančio atotrūkio tarp pasaulinės maisto produktų paklausos ir pasiūlos, suaktyvėjusios biodegalų gamybos, numatoma, kad šiais metais maisto produktų kainų augimas lems šiek tiek daugiau negu pusę vidutinės metinės infliacijos.
Maisto kainų poveikį bendrajai infliacijai didins išaugę alaus akcizai ir kitų alkoholinių gėrimų akcizai (tikėtinas poveikis – apie 0,2 procentinio punkto).
Kovo mėnesį didėsiantys akcizai cigaretėms 2008 metų infliaciją įtakos 0,4 proc. punkto Dėl administracinių sprendimų 2008 ir 2009 metais atitinkamai numatoma 0,6 proc. punkto ir 0,9 proc. punkto didesnė vidutinė metinė infliacija negu prognozuota spalio mėnesį.
Nuo šių metų pradžios padidintos gamtinių dujų kainos galutiniams vartotojams. Išaugus dujų, tiekiamų šilumos įmonėms, kainai nuo šildymo sezono pradžios numatomas ir šilumos kainos padidinimas. Priešingai nei prognozuota anksčiau, elektros energijos kainos galutiniams vartotojams nebuvo padidintos.