versija spausdinimui
(0)
Nepasitvirtino Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat skelbta preliminari informacija, jog per lapkritį, palyginus su spaliu, euro zonoje metinė infliacija išliko stabili. Paaiškėjo, jog ji ūgtelėjo, be to, Europos sąjungoje praėjusį mėnesį taip pat buvo užfiksuotas metinis kainų prieaugis, tuo tarpu mūsų šalyje - priešingai, padidėjo defliacija.
Per praėjusį mėnesį metinis vartotojų kainų indekso prieaugis euro zonoje pakilo nuo 0,1 iki 0,2 procento, kai laukta, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje lapkritį buvo fiksuojama 0,1 procento metinė infliacija, kai dar mėnesį prieš tai buvo užfiksuota, kad per metus kainos nepakito.
Lietuvoje lapkritį palyginus su spaliu, metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis padidėjo nuo 0,4 iki 0,5 procento.
Prieš metus paskutinį rudens mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 0,3 procento, Europos sąjungoje irgi sudarė 0,3 procento, o mūsų šalyje siekė 0,4 procento.
Kalbant apie vartotojų kainų indekso pokytį per mėnesį, tai lapkritį euro zonoje šis indeksas krito 0,1 procento, arba perpus mažiau nei prognozavo ekonomistai. Per spalį kainos euro zonoje paaugo 0,1 procento. Europos sąjungoje lapkritį kainos smuktelėjo irgi 0,1 procento, tuo tarpu Lietuvoje jos krito dvigubai sparčiau.
Per praėjusį mėnesį euro zonoje maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, lygiai taip pat kaip ir energijos išteklių bei su energija nesusijusių pramonės prekių kainos, tuo tarpu paslaugos atpigo 0,3 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, per lapkritį bazinis vartotojų kainų indeksas euro zonoje krito 0,2 procento, kai mėnesį prieš tai jis paaugo 0,2 procento.
Per lapkritį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai kainos smuktelėjo Maltoje (2,5 procento), Kipre (1,2 procento) bei Graikijoje, kur krito (0,7 procento). O daugiausiai jos ūgtelėjo Rumunijoje (0,3 procento) ir Ispanijoje, kur padidėjo 0,2 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, euro zonoje per metus labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas (1,5 procento), kai mėnesį prieš tai šios prekių grupės metinis kainų prieaugis siekė 1,6 procento, o prieš metus sudarė vos 0,5 procento.
Metinis paslaugų kainų prieaugis euro zonoje lapkritį palyginus su spaliu, krito nuo 1,3 iki 1,2 procento, kai prieš metus jis irgi siekė 1,2 procento. Metinis su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainų prieaugis sumažėjo nuo 0,6 iki 0,5 procento, kai prieš metus lapkritį buvo fiksuojama, kad per metus šios prekių grupės kainos smuktelėjo 0,1 procento.
Tuo tarpu energijos ištekliai per metus atpigo 7,3 procento, tiesa, spalį metinis kainų kritimas buvo didesnis ir siekė net 8,5 procento. Praėjusių metų lapkritį buvo fiksuojama, kad per metus energijos ištekliai euro zonoje atpigo tik 2,6 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje krito nuo 1,1 iki 0,9 procento, kai prieš metus ji siekė 0,7 procento. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis lapkritį sieks vidutiniškai 0,9 procento.
Lapkritį metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis buvo fiksuojamas dvylikoje Europos sąjungos šalių, na o didžiausias jis buvo Kipre (1,5 procento) bei Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje, kur siekė po 0,9 procento. Labiausiai kainos per metus ūgtelėjo Belgijoje (1,4 procento), Maltoje (1,3 procento) bei Švedijoje, kur paaugo 0,8 procento.
Praėjusį mėnesį palyginus su spaliu, metinė infliacija paaugo penkiolikoje Europos sąjungos šalių, dviejose nepakito, na o likusiose sumažėjo.
Per praėjusį mėnesį metinis vartotojų kainų indekso prieaugis euro zonoje pakilo nuo 0,1 iki 0,2 procento, kai laukta, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje lapkritį buvo fiksuojama 0,1 procento metinė infliacija, kai dar mėnesį prieš tai buvo užfiksuota, kad per metus kainos nepakito.
Lietuvoje lapkritį palyginus su spaliu, metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis padidėjo nuo 0,4 iki 0,5 procento.
Prieš metus paskutinį rudens mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 0,3 procento, Europos sąjungoje irgi sudarė 0,3 procento, o mūsų šalyje siekė 0,4 procento.
Kalbant apie vartotojų kainų indekso pokytį per mėnesį, tai lapkritį euro zonoje šis indeksas krito 0,1 procento, arba perpus mažiau nei prognozavo ekonomistai. Per spalį kainos euro zonoje paaugo 0,1 procento. Europos sąjungoje lapkritį kainos smuktelėjo irgi 0,1 procento, tuo tarpu Lietuvoje jos krito dvigubai sparčiau.
Per praėjusį mėnesį euro zonoje maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, lygiai taip pat kaip ir energijos išteklių bei su energija nesusijusių pramonės prekių kainos, tuo tarpu paslaugos atpigo 0,3 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, per lapkritį bazinis vartotojų kainų indeksas euro zonoje krito 0,2 procento, kai mėnesį prieš tai jis paaugo 0,2 procento.
Per lapkritį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai kainos smuktelėjo Maltoje (2,5 procento), Kipre (1,2 procento) bei Graikijoje, kur krito (0,7 procento). O daugiausiai jos ūgtelėjo Rumunijoje (0,3 procento) ir Ispanijoje, kur padidėjo 0,2 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, euro zonoje per metus labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas (1,5 procento), kai mėnesį prieš tai šios prekių grupės metinis kainų prieaugis siekė 1,6 procento, o prieš metus sudarė vos 0,5 procento.
Tuo tarpu energijos ištekliai per metus atpigo 7,3 procento, tiesa, spalį metinis kainų kritimas buvo didesnis ir siekė net 8,5 procento. Praėjusių metų lapkritį buvo fiksuojama, kad per metus energijos ištekliai euro zonoje atpigo tik 2,6 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje krito nuo 1,1 iki 0,9 procento, kai prieš metus ji siekė 0,7 procento. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis lapkritį sieks vidutiniškai 0,9 procento.
Lapkritį metinis vartotojų kainų indekso nuosmukis buvo fiksuojamas dvylikoje Europos sąjungos šalių, na o didžiausias jis buvo Kipre (1,5 procento) bei Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje, kur siekė po 0,9 procento. Labiausiai kainos per metus ūgtelėjo Belgijoje (1,4 procento), Maltoje (1,3 procento) bei Švedijoje, kur paaugo 0,8 procento.
Praėjusį mėnesį palyginus su spaliu, metinė infliacija paaugo penkiolikoje Europos sąjungos šalių, dviejose nepakito, na o likusiose sumažėjo.