versija spausdinimui
(0)
Pastaruoju metu analizuojama Lietuvos ekonominė situacija ir su jos galimai neigiamais padariniais susijusios prognozės priverčia sunerimti paskolas turinčius asmenis. Atsiranda vis daugiau nuomonių dėl neigiamos brangstančių paskolų įtakos daugeliui šeimų. Nuolat didėjant įmokoms imamasi įvairių priemonių, kaip subalansuoti šeimos biudžetus. „Nepavykus to veiksmingai padaryti, daugelyje šalių lieka dar viena galimybė, kuria pasinaudojama išlipti iš duobės – tai fizinių asmenų bankrotas. Lietuviams tai irgi galėtų tapti „antruoju kvėpavimu“, tačiau mūsų šalis vis dar neturi fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančio įstatymo“, - teigia skolų administravimo ir išieškojimo bendrovės „Creditcollect“ direktorius Antanas Survila.
Pasak A. Survilos, nesunku įsivaizduoti, kas atsitiktų su žmogumi, nebesugebančiu grąžinti paskolos ir susitarti su kreditą davusia bendrove. Ne visiems išeitis būtų ir būsto pardavimas. Nes uždelsus atsikaityti, delspinigiai bei palūkanos bankams gali gana greitai išaugti iki įspūdingų sumų, tad ir pardavus nekilnojamąjį turtą gali neužtekti lėšų visiškai visam įsiskolinimui padengti. Taip pat tokie asmenys patektų į juoduosius sąrašus ir jiems būtų užkirstas kelias toliau įgyvendinti įvairius planus. Fizinių asmenų bankrotas, nors ir skambantis bauginančiai, iš tiesų galėtų tapti tuo veiksmu, kuris leistų pamėginti pradėti gyvenimą iš naujo. Taip pat tokia galimybė būtų naudinga ir žemdirbiams – gamtos stichijai nusiaubus pasėlius kai kuriais atvejais bankrotas naudingesnis negu draudimo išmokos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 metais buvo užsiminęs apie fizinių asmenų bankroto įstatymo poreikį, tačiau tai ir teliko idėja, šiuo metu Lietuvoje paskelbti bankrotą gali tik juridiniai asmenys. O toks bankrotas rimtų finansinių sunkumų turintiems žmonės galėtų padėti atsistoti ant kojų. Dabar tai padaryti gana sunku - turint skolos naštą neįmanoma pradėti verslo, nes naujoms paskoloms duris užveria tos pačios skolos, o antstoliai finansinių įsipareigojimų vykdyti nebesugebantį žmogų gali persekioti visą gyvenimą, iki visiško įsiskolinimo padengimo. Pagal šiuo metu galiojančius mūsų šalies įstatymus iš skolingo fizinio asmens išieškojimą galima tęsti net po jo mirties – nukreipiant išieškojimą į jo paliktą turtą.
Kai kuriuose šalyse, kuriose yra fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutuojančiam asmeniui skiriamas administratorius, prižiūrintis visas pajamas ir išlaidas, tai – kaip garantas kad žmogus nedarys tų pačių klaidų. Administratorius atlieka ne tik prievaizdo, bet ir konsultanto funkcijas. Jis bankrotą patyrusiam asmeniui padeda subalansuoti išlaidas, kad šios neviršytų pajamų ir liktų lėšų seniems bei naujiems įsipareigojimams vykdyti. Taip pat įstatymas tokį asmenį apsaugo nuo visiško žlugimo – pavyzdžiui bankroto įstatymas JAV leidžia asmeniui pasilikti namą, mašiną, ir kitus būtiniausius dalykus.
„Be abejo, šis įstatymas – pagalba tik sąžiningam žmogui. Galimų manipuliavimų įstatymu galima išvengti labai aiškiai reglamentuojant visą procedūrą, priežiūrą, kitus aktualius veiksnius ir nepalikti vietos „interpretacijoms“, kuriomis galėtų nesąžiningai naudotis fiziniai asmenys. Kita vertus, juk prasilenkti su įstatymais gali paskatinti ir tokios –fizinio asmens bankroto įstatymo galimybės nebuvimas – tada pradedami nelegalūs, šešėliniai verslai, kurių kontrolę turi apmokėti visi mokesčių mokėtojai. Taip pat yra galimybė pradėti slėpti savo turtą, nes be fizinių asmenų bankroto jis gali būt visiškai atimtas. O bankroto atveju liktų galimybė dalį turto išsaugoti legaliai“,- sako A. Survila.
Pasak A. Survilos, nesunku įsivaizduoti, kas atsitiktų su žmogumi, nebesugebančiu grąžinti paskolos ir susitarti su kreditą davusia bendrove. Ne visiems išeitis būtų ir būsto pardavimas. Nes uždelsus atsikaityti, delspinigiai bei palūkanos bankams gali gana greitai išaugti iki įspūdingų sumų, tad ir pardavus nekilnojamąjį turtą gali neužtekti lėšų visiškai visam įsiskolinimui padengti. Taip pat tokie asmenys patektų į juoduosius sąrašus ir jiems būtų užkirstas kelias toliau įgyvendinti įvairius planus. Fizinių asmenų bankrotas, nors ir skambantis bauginančiai, iš tiesų galėtų tapti tuo veiksmu, kuris leistų pamėginti pradėti gyvenimą iš naujo. Taip pat tokia galimybė būtų naudinga ir žemdirbiams – gamtos stichijai nusiaubus pasėlius kai kuriais atvejais bankrotas naudingesnis negu draudimo išmokos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 metais buvo užsiminęs apie fizinių asmenų bankroto įstatymo poreikį, tačiau tai ir teliko idėja, šiuo metu Lietuvoje paskelbti bankrotą gali tik juridiniai asmenys. O toks bankrotas rimtų finansinių sunkumų turintiems žmonės galėtų padėti atsistoti ant kojų. Dabar tai padaryti gana sunku - turint skolos naštą neįmanoma pradėti verslo, nes naujoms paskoloms duris užveria tos pačios skolos, o antstoliai finansinių įsipareigojimų vykdyti nebesugebantį žmogų gali persekioti visą gyvenimą, iki visiško įsiskolinimo padengimo. Pagal šiuo metu galiojančius mūsų šalies įstatymus iš skolingo fizinio asmens išieškojimą galima tęsti net po jo mirties – nukreipiant išieškojimą į jo paliktą turtą.
Kai kuriuose šalyse, kuriose yra fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutuojančiam asmeniui skiriamas administratorius, prižiūrintis visas pajamas ir išlaidas, tai – kaip garantas kad žmogus nedarys tų pačių klaidų. Administratorius atlieka ne tik prievaizdo, bet ir konsultanto funkcijas. Jis bankrotą patyrusiam asmeniui padeda subalansuoti išlaidas, kad šios neviršytų pajamų ir liktų lėšų seniems bei naujiems įsipareigojimams vykdyti. Taip pat įstatymas tokį asmenį apsaugo nuo visiško žlugimo – pavyzdžiui bankroto įstatymas JAV leidžia asmeniui pasilikti namą, mašiną, ir kitus būtiniausius dalykus.
„Be abejo, šis įstatymas – pagalba tik sąžiningam žmogui. Galimų manipuliavimų įstatymu galima išvengti labai aiškiai reglamentuojant visą procedūrą, priežiūrą, kitus aktualius veiksnius ir nepalikti vietos „interpretacijoms“, kuriomis galėtų nesąžiningai naudotis fiziniai asmenys. Kita vertus, juk prasilenkti su įstatymais gali paskatinti ir tokios –fizinio asmens bankroto įstatymo galimybės nebuvimas – tada pradedami nelegalūs, šešėliniai verslai, kurių kontrolę turi apmokėti visi mokesčių mokėtojai. Taip pat yra galimybė pradėti slėpti savo turtą, nes be fizinių asmenų bankroto jis gali būt visiškai atimtas. O bankroto atveju liktų galimybė dalį turto išsaugoti legaliai“,- sako A. Survila.