
Spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, euro zonoje mažmeninės prekybos apimtys netikėtai smuktelėjo, Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito, o mūsų šalyje ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje kaip ir rugsėjį krito 0,1 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0,2 procento. Lietuvoje mažmeninė prekyba spalį paaugo 0,6 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis mūsų šalyje paaugo 0,4 procento, o Europos sąjungoje - 0,3 procento.
Kalbant apie metinį mažmeninės prekybos apimčių pokytį, tai spalį euro zonoje prieaugis siekė 2,5 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog jis bus kiek didesnis ir sudarys vidutiniškai 2,7 procento. Mėnesį prieš tai jis siekė 2,9 procento.
Europos sąjungoje metinis mažmeninės prekybos prieaugis spalį siekė 3,1 procento, o Lietuvoje - 6,6 procento. Mėnesį prieš tai metinis prieaugis siekė atitinkamai 3,7 ir šešis procentus.
Euro zonoje per spalį, palyginus su rugsėju, maisto, gėrimų ir tabako padavimai krito 0,5 procento, automobilinių degalų - 0,4 procento, tuo tarpu ne maisto sektorių mažmeniniai pardavimai paaugo 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį degalų pardavimai pakilo 0,3 procento, ne maisto sektorių - 0,2 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako krito 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį mažmeninės prekybos apimtys sparčiausiai ūgtelėjo kaimyninėje Lenkijoje (2,1 procento), Estijoje (2 procentais) bei Latvijoje, kur pakilo 1,4 procento. Tuo tarpu šis rodiklis labiausiai krito Slovėnijoje (1,1 procento) bei Airijoje, Austrijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur susitraukė po 0,7 procento.
Per metus euro zonoje ne maisto sektorių pardavimai pakilo 3,5 procento, automobilinių degalų - 3,1 procento, o maisto, gėrimų ir tabako paaugo 1,1 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį ne maisto sektorių pardavimai pakilo 4,2 procento, degalų - keturiais procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 1,5 procento.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pakilo Rumunijoje, kur pašoko net 12,1 procento, Lietuvoje, kur kaip minėta paaugo 6,6 procento bei Estijoje (6,5 procento). Na o šis rodiklis labiausiai krito Liuksemburge (8,2 procento), Bulgarijoje (1,3 procento) bei Belgijoje, kur susitraukė 0,7 procento.
Per minimą laikotarpį mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje kaip ir rugsėjį krito 0,1 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0,2 procento. Lietuvoje mažmeninė prekyba spalį paaugo 0,6 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis mūsų šalyje paaugo 0,4 procento, o Europos sąjungoje - 0,3 procento.
Kalbant apie metinį mažmeninės prekybos apimčių pokytį, tai spalį euro zonoje prieaugis siekė 2,5 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog jis bus kiek didesnis ir sudarys vidutiniškai 2,7 procento. Mėnesį prieš tai jis siekė 2,9 procento.
Europos sąjungoje metinis mažmeninės prekybos prieaugis spalį siekė 3,1 procento, o Lietuvoje - 6,6 procento. Mėnesį prieš tai metinis prieaugis siekė atitinkamai 3,7 ir šešis procentus.
Euro zonoje per spalį, palyginus su rugsėju, maisto, gėrimų ir tabako padavimai krito 0,5 procento, automobilinių degalų - 0,4 procento, tuo tarpu ne maisto sektorių mažmeniniai pardavimai paaugo 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį degalų pardavimai pakilo 0,3 procento, ne maisto sektorių - 0,2 procento, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako krito 0,5 procento.

Per metus euro zonoje ne maisto sektorių pardavimai pakilo 3,5 procento, automobilinių degalų - 3,1 procento, o maisto, gėrimų ir tabako paaugo 1,1 procento. Europos sąjungoje per šį laikotarpį ne maisto sektorių pardavimai pakilo 4,2 procento, degalų - keturiais procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 1,5 procento.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pakilo Rumunijoje, kur pašoko net 12,1 procento, Lietuvoje, kur kaip minėta paaugo 6,6 procento bei Estijoje (6,5 procento). Na o šis rodiklis labiausiai krito Liuksemburge (8,2 procento), Bulgarijoje (1,3 procento) bei Belgijoje, kur susitraukė 0,7 procento.