
Paaiškėjo, jog remiantis pirminiais duomenimis, Japonijos ekonomika, kuri šiuo metu yra trečia pagal dydį pasaulyje, per trečią šių metų ketvirtį tiek kalbant apie ketvirčio pokytį, tiek ir apie metinį pokytį, susitraukė labiau nei prognozuota. Šios šalies bendrasis vidaus produktas krito antrą ketvirtį iš eilės, o tai jau recesija.
Ketvirčio šios šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per praėjusį ketvirtį siekė 0,2 procento, bei buvo dvigubai didesnis nei siekė ekonomistų prognozių vidurkis. Ketvirtį prieš tai Japonijos ekonomika irgi smuktelėjo tiek pat, nors prieš tai skelbta, jog krito 0,3 procento.
Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,8 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį sudarė 0,7 procento. Anksčiau buvo skelbiama, kad per antrą šių metų ketvirtį Japonijos ekonomikos metinis nuosmukis siekė 1,2 procento.
Tuo tarpu prognozuota, kad šis nuosmukis per trečią ketvirtį sudarys vidutiniškai tik 0,2 procento.
Namų ūkių vartojimo apimtys per praėjusį ketvirtį Japonijoje paaugo 0,5 procento, kai rinkoje laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,4 procento. Jos bendrojo vidaus produkto pokytį teigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Valdžios išlaidos paaugo 0,3 procento, tačiau viešojo sektoriaus investicijos smuktelėjo 0,3 procento. Verslo investicijos į įrangą ir įrengimus krito 1,3 procento, kai laukta, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai tik 0,4 procento. Ketvirtį prieš tai jis smuktelėjo 1,2 procento. Kritusios investicijos šalies bendrojo produkto pokytį per praėjusį ketvirtį neigiamai paveikė 0,2 procentinio punkto.
Investicijos į gyvenamojo pobūdžio objektus per trečią šių metų ketvirtį Japonijoje paaugo 1,9 procento. Atsargų pokyčio poveikis buvo neigiamas ir siekė 0,5 procento.
Kadangi per trečią šių metų ketvirtį Japonijos eksporto apimtys paaugo 2,6 procento, o importas tik 1,7 procento, tad užsienio prekybos indėlis į per praėjusį ketvirtį užfiksuotą šalies bendrojo vidaus produkto pokytį buvo teigiamas ir siekė 0,1 procentinio punkto.
Prasidėjus pirmadienio prekybos sesijai vienas iš pagrindinių Japonijos akcijų rinkos indeksų Nikkei 225 buvo nusmukęs apie vieną procentą. Nuo šių metų pradžios jo vertė paaugo virš vienuolikos procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 14,5 procento.
Tuo tarpu jena stiprėjo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Už vieną dolerį buvo mokama po 122.542 jenas, arba 0,09 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o už vieną eurą buvo mokama po 131.391 jeną, arba 0,36 procento mažiau. Nuo metų pradžios Amerikos valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu pabrango 2,3 procento, o mūsų valiuta atpigo 9,4 procento.
Ketvirčio šios šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per praėjusį ketvirtį siekė 0,2 procento, bei buvo dvigubai didesnis nei siekė ekonomistų prognozių vidurkis. Ketvirtį prieš tai Japonijos ekonomika irgi smuktelėjo tiek pat, nors prieš tai skelbta, jog krito 0,3 procento.
Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis per trečią šių metų ketvirtį siekė 0,8 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį sudarė 0,7 procento. Anksčiau buvo skelbiama, kad per antrą šių metų ketvirtį Japonijos ekonomikos metinis nuosmukis siekė 1,2 procento.
Tuo tarpu prognozuota, kad šis nuosmukis per trečią ketvirtį sudarys vidutiniškai tik 0,2 procento.
Namų ūkių vartojimo apimtys per praėjusį ketvirtį Japonijoje paaugo 0,5 procento, kai rinkoje laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,4 procento. Jos bendrojo vidaus produkto pokytį teigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Valdžios išlaidos paaugo 0,3 procento, tačiau viešojo sektoriaus investicijos smuktelėjo 0,3 procento. Verslo investicijos į įrangą ir įrengimus krito 1,3 procento, kai laukta, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai tik 0,4 procento. Ketvirtį prieš tai jis smuktelėjo 1,2 procento. Kritusios investicijos šalies bendrojo produkto pokytį per praėjusį ketvirtį neigiamai paveikė 0,2 procentinio punkto.
Investicijos į gyvenamojo pobūdžio objektus per trečią šių metų ketvirtį Japonijoje paaugo 1,9 procento. Atsargų pokyčio poveikis buvo neigiamas ir siekė 0,5 procento.
Kadangi per trečią šių metų ketvirtį Japonijos eksporto apimtys paaugo 2,6 procento, o importas tik 1,7 procento, tad užsienio prekybos indėlis į per praėjusį ketvirtį užfiksuotą šalies bendrojo vidaus produkto pokytį buvo teigiamas ir siekė 0,1 procentinio punkto.
Prasidėjus pirmadienio prekybos sesijai vienas iš pagrindinių Japonijos akcijų rinkos indeksų Nikkei 225 buvo nusmukęs apie vieną procentą. Nuo šių metų pradžios jo vertė paaugo virš vienuolikos procentų, o per pastaruosius vienerius metus - 14,5 procento.
Tuo tarpu jena stiprėjo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Už vieną dolerį buvo mokama po 122.542 jenas, arba 0,09 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o už vieną eurą buvo mokama po 131.391 jeną, arba 0,36 procento mažiau. Nuo metų pradžios Amerikos valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu pabrango 2,3 procento, o mūsų valiuta atpigo 9,4 procento.