versija spausdinimui
(0)
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje sumažėjo bedarbystė, o per metus šis rodiklis smuktelėjo net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse.
Euro zonoje šis rodiklis rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu, smuktelėjo nuo 10,9 iki 10,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2012 metų pradžios, kai laukta, jog jis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje bedarbystė krito nuo 9,4 iki 9,3 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų rugsėjo mėnesio, o Lietuvoje sumažėjo nuo 9,6 iki 9,5 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,5 procento, Europos sąjungoje - 10,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 10,3 procento.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22,631 milijonas žmonių, iš kurių 17,323 milijonai euro zonoje, tuo tarpu Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 141 tūkstantį. Per mėnesio laikotarpį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 147 tūkstančiais, euro zonoje - 131 tūkstančiu, o mūsų šalyje nepakito.
Tuo tarpu per metus euro zonoje bedarbių sumažėjo 1,194 milijonais asmenų, Europos sąjungoje - 1,832 milijonais, o Lietuvoje krito vienuolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Vokietijoje, kur šis rodiklis siekia tik 4,5 procento. Čekijoje bedarbystės lygis siekia tik 4,8 procento, o Maltoje sudaro 5,1 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse. Graikijoje, remiantis naujausiais duomenimis, bedarbystė siekia 25 procentus, o Ispanijoje sudaro 21,6 procento.
Per metų laikotarpį net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, keturiose padidėjo, na o Austrijoje nepakito. Labiausiai ji krito Ispanijoje, kur smuktelėjo nuo 24 iki 21,6 procento, Estijoje - nuo 8 iki 5,7 procento, o Bulgarijoje smuktelėjo nuo 11,3 iki 9,4 procento. Tuo tarpu šis rodiklis ūgtelėjo Suomijoje, kur pakilo nuo 8,9 iki 9,5 procento, Prancūzijoje - nuo 10,4 iki 10,7 procento, Rumunijoje paaugo nuo 6,7 iki 6,8 procento, o Belgijoje pakilo nuo 8,6 iki 8,7 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje šis rodiklis rugsėjį siekė 22,1 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 22,2 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito ir sudarė 20,1 procento, o Lietuvoje per mėnesį smuktelėjo nuo 18,9 iki 18,8 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 23,4 procento, Europos sąjungoje sudarė 21,8 procento, o mūsų šalyje - 18,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių rugsėjį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje, kur ji siekė septynis procentus, Austrijoje sudarė vienuolika procentų, o Danijoje siekė 11,2 procento. Didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis siekia net 48,6 procento, Ispanijoje 46,7 procento jaunimo neturi darbo, Kroatijoje - 43,1 procento, na o Italijoje bedarbystė jaunimo tarpe siekia 40,5 procento.
Euro zonoje šis rodiklis rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu, smuktelėjo nuo 10,9 iki 10,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2012 metų pradžios, kai laukta, jog jis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje bedarbystė krito nuo 9,4 iki 9,3 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų rugsėjo mėnesio, o Lietuvoje sumažėjo nuo 9,6 iki 9,5 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,5 procento, Europos sąjungoje - 10,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 10,3 procento.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22,631 milijonas žmonių, iš kurių 17,323 milijonai euro zonoje, tuo tarpu Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 141 tūkstantį. Per mėnesio laikotarpį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 147 tūkstančiais, euro zonoje - 131 tūkstančiu, o mūsų šalyje nepakito.
Tuo tarpu per metus euro zonoje bedarbių sumažėjo 1,194 milijonais asmenų, Europos sąjungoje - 1,832 milijonais, o Lietuvoje krito vienuolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Vokietijoje, kur šis rodiklis siekia tik 4,5 procento. Čekijoje bedarbystės lygis siekia tik 4,8 procento, o Maltoje sudaro 5,1 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse. Graikijoje, remiantis naujausiais duomenimis, bedarbystė siekia 25 procentus, o Ispanijoje sudaro 21,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje šis rodiklis rugsėjį siekė 22,1 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 22,2 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito ir sudarė 20,1 procento, o Lietuvoje per mėnesį smuktelėjo nuo 18,9 iki 18,8 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 23,4 procento, Europos sąjungoje sudarė 21,8 procento, o mūsų šalyje - 18,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių rugsėjį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje, kur ji siekė septynis procentus, Austrijoje sudarė vienuolika procentų, o Danijoje siekė 11,2 procento. Didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis siekia net 48,6 procento, Ispanijoje 46,7 procento jaunimo neturi darbo, Kroatijoje - 43,1 procento, na o Italijoje bedarbystė jaunimo tarpe siekia 40,5 procento.